Bioindikatoriniai augalai
5 (100%) 1 vote

Bioindikatoriniai augalai

Turinys

Įvadas………………………………………………………………………………………………………………………………….2

1. Augalų bioindikacinių savybių panaudojimas aplinkos užterštumo tyrimuose………………………….3

2. Antropogeniniai aplinkos veiksniai ir į jų poveikio dendroindikacija………………………………………8

2.1 Oro užterštumas ir ji lemiantys veiksniai………………………………………………………………………..8

2.2 Lokalioji oro tarša………………………………………………………………………………………………………..9

2.3Oro užterštumo poveikis medžiams………………………………………………………………………………..9

3. Samanos – atmosferos teršalų bioabsorbentas……………………………………………………………………..11

3.1. Samanų panaudojimas biomonitoringui……………………………………………………………………….12

3.2. Samanų panaudojimas dirbtinių bioabsorbentų gamybai………………………………………………..13

4. Komeleksinio aplinkos užterštumo biotestavimo metodika…………………………………………………..13

Išvados…………………………………………………………………………………………………………………………..15

Literatūros sąrašas……………………………………………………………………………………………………………..16

Į V A D A S

Mus supanti aplinka yra nuolat teršiama. Į atmosferą patenkantys teršalai tarpusavyje sudaro įvairius junginius, kurių veikimo pobūdis kartais iš esmės skiriasi nuo junginį sudarančių teršalų poveikio. Todėl dažnai yra netikslinga nustatinėti kiekvieno teršalo koncentraciją ir tirti tiesioginį to teršalo poveikį gyviems organizmams. Apie teršalų perteklių ir neigiamą įtaką tikslingiau spręsti iš gyvų organizmų – bioindikatorių – reakcijos į teršalus. Bioindikatoriai – tai gyvi organizmai ar organizmų bendrijos, kurių gyvybinė funkcija yra glaudžiai susijusi su aplinkos sąlygomis ir gali būti tų sąlygų kokybės rodikliu .[1.p.3]

Labai geri užterštos aplinkos bioindikatoriai yra augalai. Augalai gali absorbuoti teršalus iš aplinkos (kaupimosi indikacija) arba atitinkamai reaguoti į juos (reakcijos indikacija. Be to, skiriama dar aktyvi ir pasyvi bioindikacija. Atskirų medžių ar ištisų želdinių būklės vertinimas pagal lajos spyglių ar lapų netekimo laipsnį (defoliaciją) yra geras pasyvios bioindikacijos pavyzdys. Esant aktyviai bioindikacijai į tiriama aplinką yra patalpinami jautrūs oro užterštumui augalai, gyvūnai ar dirbtiniai bioabsornentai. Aplinkos kokybė gali būti vertinama pagal bioabsorbente susikaupusių teršalų kiekį arba pagal gyvo organizmo-biotesto – reakciją į tuos teršalus.

Pirmosios žinios apie žalingą poveikį miškams paskelbtos dar praėjusiame šimtmetyje. Šiuo metu yra žinomos kelios dešimtys hipotezių, aiškinančių miškų būklės blogėjimo pastaruoju dešimtmečiu priežastis. Tačiau aiškaus vienareikšmio atsakymo nėra.

1. AUGALŲ BIOINDIKACINIŲ SAVYBIŲ PANAUDOJIMAS

APLINKOS UŽTERŠTUMO TYRIMUOSE

Bioindikacijos mokslas yra labai senas. Pirmieji tyrimai šioje srityje buvo atlikti dar antikiniais laikais. Buvo atkreiptas dėmesys į ryšį tarp augalų išvaizdos ir aplinkos sąlygų kokybės. Pagal medžių lapų, žolių, vaisių išvaizdą buvo sprendžiama apie dirvožemių savybes, jų derlingumą, aplinką. Pirmieji apie „nematomus pažeidimus“, kaip aplinkos užterštumo pasekmę, prašneko miškininkai. Dar 1886 metais R.Hartigas rašė, kad tiriant išoriškai sveikų eglių spyglius su mikroskopu pastebimi ryškūs eglių apnuodijimo SO2 požymiai.

Pagrindinis bioindikacijos privalumas prieš aplinkos kokybės (užterštumo) vertinimą matuojant ne visada tobulais ir patikimais prietaisais yra tas, kad gyvo organizmo reakcija į antropogeninį poveikį (tarp jų ir aplinkos taršą) vertinama rodikliais, turinčiais biologinę prasme, ir tuos rodiklius galima pritaikyti žmogaus aplinkos vertinimui. Į atmosferą patenkantys teršalai tarpusavyje sudaro įvairius junginius, kurių veikimo pobūdis kartais iš esmės skiriasi nuo junginį sudarančių atskirų teršalų poveikio. Todėl dažnai yra netikslinga nustatinėti kiekvieno teršalo koncentraciją ir ieškoti tiesioginio to teršalo poveikio gyviems organizmams. Apie teršalų perteklių ir neigiamą įtaką tikslingiau spręsti iš gyvų organizmų reakcijos į teršalus. Bioindikatoriai parodo gana tikslų, integralinį vaizdą apie teršalus bei jų poveiki gyvybei (augalams, gyvūnams, žmogui). Be to, bioindikatoriai reaguoja ir į tokį aplinkos užterštumą, į kurį gali nereaguoti net aplinkos užterštumo lygį matuojančios tarnybos.

Bioindikatoriai – tai gyvi organizmai ar organizmu bendrijos, kuriu gyvybinė funkcija yra glaudžiai susijusi su aplinkos sąlygomis ir gali būti tų sąlygų kokybės rodikliu. Labai geri užterštos aplinkos bioindikatoriai yra augalai. .Bioindikatoriais galima vadinti tokius augalus, kuriu pagalba vienokiu ar kitokiu būdu galima aptikti aplinkoje esančius teršalus. Tačiau monitoringui
labiau būdingas ne kokybinis, o kiekybinis vertinimas. Norint iš augalu-indikatorių gauti ne tik kokybinę, bet ir kiekybinę informaciją apie aplinkos teršimą, reikia nustatyti ryšius tarp teršalų koncentracijos ore ir augalų reakcijos į tuos teršalus. Tokius ryšius galima nustatyti 3 būdais. Pirmas – augalų pažeidimo laipsnio palyginimas su teršalų koncentracija ore. Antras – augalų, kaip teršalų absorbentų, panaudojimas. Trečias – teršalų koncentracijos augaluose palyginimas su tų pačių teršalų koncentracija aplinkoje .

Augalų genetinio įvairumo dėka įvairios augalų rūšys į teršalus reaguoja labai skirtingai. Dėl teršalų poveikio gali keistis augalų augimo greitis, brendimo (senėjimo) tempas, atsirasti dauginimosi proceso (žydėjimo, sėklų, vaisių brandinimo) pakitimai, o galų gale sumažėti produktyvumas. Kiekvieną šių, parametrų ar visus drauge galima naudoti teršalų aplinkoje nustatymui ir, palyginus juos su kontroliniais dydžiais, gauti kiekybinius aplinkos užterštumo rodiklius.

Kaip jau minėjome, augalai gali absorbuoti teršalus iš aplinkos (absorbcijos indikacija) arba atitinkamai reaguoti į jų koncentraciją (reakcijos indikacija). Be to dar skiriama aktyvi ir pasyvi indikacija.

Atskirų medžių ar ištisų želdinių būklės vertinimas pagal lajos spyglių ar lapų netekimo laipsnį yra pasyvios bioindikacijos pavyzdys. Medžiai tokiu būdu reaguoja į oro ir dirvožemio užterštumą. Esant pasyviai bioindikacijai, užterštumo poveikio tyrimui panaudojamos laisvai tiriamoje aplinkoje augančių augalų ar gyvūnų bioindikacinės savybės. Yra vertinama reakcija į visą kompleksą teršalų. Kompleksinio poveikio vertinimas leidžia padaryti svarbias išvadas apie teršalų poveikį žmogui, kadangi augalai bei gyvūnai, kaip ir žmogus, yra vienodai veikiami to paties teršalų komplekso. Morfometrinių bioindikacijos metodų privalumas yra tas, kad stebimieji augalai nepažeidžiami. Šiuos stebėjimus galima tęsti neribotą laiką.

Esant aktyviai bioindikacijai, plačiai yra naudojami organizmų- gaudytojų metodai. Šiuo tikslu į tiriamą aplinką (miestas, gamyklos teritorija, pakelė, miškas ir pan.) yra patalpinami jautrūs oro užterštumui augalai, gyvūnai ar dirbtiniai bioabsorbentai. Tokių bioabsorbentų gamybai labai plačiai yra naudojamos samanos, o ypač kiminai. Samanos pasižymi savybe sugerti iš aplinkos įvairius teršalus. Minėtuose augaluose gali susikaupti žymiai didesni teršalų kiekiai, negu jų yra supančioje aplinkoje.

Bioindikatoriais geriausia yra parinkti tokias augalų rūšis, kurios reaguoja tik į vienos rūšies teršalus. Klasikiniu pavyzdžiu čia yra tam tikrų veislių tabakas. T.Maningas ir V.Iederis (1985) ozono (O3) bioindikatoriumi siūlo naudoti BEL W3 veislės tabaką. Ši tabako veislė buvo išvesta specialiai bioindikacijai. BSL W3 veislės tabakas yra toks jautrus ozonui ore, kad jo auginimas pramoninėse šalyse yra absoliučiai neracionalus. Netgi esant nedideliam ozono kiekiui ore, po kelių dienų ant viso lapo paviršiaus susidaro tankios sidabrinės spalvos dėmės. Palyginimui sodinamas atsparus ozonui BEL 3 veislės tabakas. Nekrozių kiekis ant tabako lapų vertinamas kiekvieną savaitę. Nekrozių dydis nustatomas procentais nuo lapo paviršiaus ploto. Nežiūrint sudėtingos metodikos, BEL W3 veislės tabakas rekomenduojamas kaip geras ozono bioindikatorius ir šiuo metu yra gana plačiai naudojamas daugelyje šalių, išstumdamas kitus ozono bioindikatorius. Pagal BEL W3 veislės tabako stebėjimo rezultatus sudaryta Didžiosios Britanijos salų užterštumo ozonu kartoschema. Norvegijos gamtos apsaugos draugija siūlo daugeliui Centrinės ir Rytų Europos šalių, tarp jų ir Lietuvai,, dalyvauti Europos oro teršimo projekto įgyvendinime, kurio vienas svarbiausiu klausimų yra ozono kiekio ore nustatymas BEL W3- veislės tabaku.

Vykdant pasyvų SO2 monitoringą buvo atliekama visa eilė bioindikacinių tyrimų su paprastąja pušimi. Kartu su pušų ūglių prieaugiu svarbiais bioindikaciniais požymiais pripažinti spyglių viršūnių nekrozė ir spyglių amžius. Tiriamoje teritorijoje, artėjant prie pagrindinių teršalų išmetimo šaltinių, paprastosios pušies spyglių amžius mažėja nuo ketverių iki vienų metų. Pagal spyglių amžių ir spyglių viršūnių nekrozę buvo nustatomas aplinkos užterštumas Suomijoje, atliktas pietinės buvusios Rytų Vokietijos dalies zonavimas pagal aplinkos užterštumą .[1.p.7-10]

B.Fimušin nustatė, kad pramoniniai teršalai labiausiai veikia medžių prieaugį pirmaisiais dešimt metų. Sumažėjus prieaugiui 50proc. jis į pirmykštę padėtį nebegrįžta ir silpnai reaguoja į klimato svyravimus.

Dėl nepalankių klimatinių ar kt. sąlygų sumažėjus medžių gyvybingumui, ypač padidėja spygliuočių medžių jautrumas teršalams. Nors sausros Europoje nėra labai retas reiškinys, bet 1976 metų sausra nebūdama pagrindine miškų džiūvimo priežastimi, vis dėlto labai sustiprino ir taip žalingą teršalų poveikį .

Daugelis tyrinėtojų medynų prieaugį laiko geru aplinkos užterštumo indikatoriumi. Tačiau, kaip minėjome, prieaugį kompleksiškai veikia daugelis vidinių ir išorinių veiksnių ir nurodyti pirmines medynų pažeidimo ir prieaugio sumažėjimo priežastis yra sunku. Labai mažai yra darbų, kuriuose prieaugio nuostoliai būtų siejami su teršalų
koncentracija ore, dirvožemyje ar spygliuose. Neturėdami tokių duomenų, daugelis tyrinėtojų prieaugio nuostolius sieja su atstumu iki teršimo šaltinio. Dėl teršalų poveikio keičiasi ne tik metinių rievių plotis, ir medienos techninės savybės. Įrodyta, kad medienos tanku-priklauso nuo atstumo iki teršimo šaltinio.

Šiuo metu Jūs matote 31% šio straipsnio.
Matomi 1460 žodžiai iš 4691 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.