Biologija
5 (100%) 1 vote

Biologija

Jau vaikystėje dažniausiai vaikai tėvams užduodavo klausimus, susijusius su jų atsiradimu ar vystymusi: „ Iš kur aš ats Jau vaikystėje dažniausiai vaikai tėvams užduodavo klausimus, susijusius su jų atsiradimu ar vystymusi: „ Iš kur aš atsiradau? . Tačiau dažniausiai išgirirsdavo itin orginalius atsakymus, tokius kaip : „ Radome kopūstuose, atnešė gandras ir panašiai. Tačiau nei dauguma tėvų, o tuo labiau vaikų net neysivaizduoja, koks nepakartojamas ir protu, regis, nesuvokiamas reiškinys vyksta turėti vaikų lytinio dauginimosi metu. Kokiu mechanizminiu tikslumu viskas turi vykti! Tai tiesiog nuostabu! Žmogus kaip ir viskas kas gyva, gali daugintis, tai yra gyventi ir pratęsti savo kartą. Lytiniai organai ( pirminiai lytiniai požymiai ) yra vidiniai ir išoriniai .Vidiniams priklauso lytinės liaukos, kuriose bręsta lytinės ląsteles ir gaminami lytiniai hormonai, lytiniai latakai, kuriais juda lytinės ląstelės, o moterų dar ir gimda, kuri svarbiausiai yra skirta vaikui išnešioti. Išoriniai lytiniai organai- tai vyrų varpa ir kapšelis, o moterų lytinės lūpos, varputė bei makšties prieangis. Sėklidė (lot. testis ) – tai vyro lytinių organų porinė lytinė liauka , gaminanti spermatozoidus ir lytinius hormonus (visų pirma testosteroną ). Sėklidžių endokrininę veiklą reguliuoja gonadotropiniai hormonai ( liuteinizuojantis hormonas ir folikulinas ), gaminami galvos smegenyse. Paprastai viena sėklidė (dažniau – kairioji) būna žemiau už kitą.Sėklidės paviršių dengia serozinis epitelis. Jungiamojo audinio plonos pertvarėlės padalija sėklidę į 100-250 skiltelių, kurių kiekvienoje vingiuojasi 1-2 apie 70-80 cm ilgio ir 0,15-0,25 mm skersmens sėkliniai kanalėliai. Kanalėlio viduje yra sėklinių ląstelių. Tarp sėklinių kanalėlių esančiame puriajame jungiamajame audinyje randamos pavienės dažniausiai kampuotos intersticinės ląstelės . Šios ląstelės dalyvauja lytinių hormonų gamyboje. Sėkliniuose kanalėliuose formuojasi lytinės ląstelės – spermatozoidai . Sėklidžių temperatūra yra šiek tiek žemesnė nei viso kūno temperatūra (maždaug 1 laipsniu), kadangi spermatozoidams gamintis reikia truputį žemesnės temperatūros . Kiaušidė (lot. ovari um ) – tai porinė moters lytinių organų liauka ( lytinė liauka ), kurioje gaminasi moteriškosios lytinės ląstelės – kiaušinėliai . Kiaušidė taip pat gamina hormonus , kurie lemia moters antrinius lytinius požymius bei reguliuoja mėnesinių ciklą .Kiaušidės yra mažojo dubens šonuose, už gimdos . Pagal formą jos primena migdolus; jų vidutinis ilgis apie 4 cm, plotis 2 cm, storis 1,5 cm. Kiaušidėse susiformuoja ir subręsta Grafo folikulai ir kiaušialąstės , be kurių neįmanomas apvaisinimas ir dauginimosi funkcija apskritai. Jos yra ir vidaus sekrecijos liaukos , kuriose gaminami moteriškieji lytiniai hormonai , lemiantys moters lytinių organų ir pieno liaukų išsivystymą, antrinius lytinius požymius, medžiagų apykaitą organizme, kraujo sudėtį ir kt. Prasidedant lytine branda ir baigiantis menopauze , kiaušidėse ir gimdoje vyksta sinchroniški periodiniai pokyčiai: folikulo augimas, kiaušialąstės vystymasis, ovuliacija , geltonkūnio susidarymas, gimdos gleivinės paruošimas galimam apvaisintos kiaušialąstės įsitvirtinimui, o jei apvaisinimas neįvyko – gleivinės atitrūkimas. Apvaisinimas – dviejų skirtingų tipų gametų susijungimas ir zigotos (naujo vienaląsčio organizmo) susidarymas. Tai yra naujos gyvybės pradžia, kuomet yra nulemiama būsimo indiv…