Biologijos krypčių raida ir istoriniai duomenys
5 (100%) 1 vote

Biologijos krypčių raida ir istoriniai duomenys

2. BIOLOGIJOS KRYPČIŲ RAIDA IR ISTORINIAI DUOMENYS

Biologijos krypčių raida

Istoriniai duomenys

Paskaitos temos

Biologijos krypčių raida

BIOLOGIJA (bio.+ gr. logos — mokslas), gamtos mokslų šaka; mokslas apie gyvybę, kaip ypatingą materijos judėjimo formą. Tiria gyvybės kilmę, raidą ir įvairovę Žemėje, bendruosius jos reiškinius ir specifinius dėsnius, organizmų (mikroorganizmų, augalų, gyvūnų ir žmogaus) sandarą ir funkcijas, tarpusavio ryšius ir ryšius su negyvąja gamta.

Biologijos tikslas — atskleisti gyvybės esmę, jos formas ir apraiškas, atrasti metodų, kuriais galima organizmus keisti žmogui naudinga kryptimi. Biologijos terminą 1802 sukūrė Ž. Lamarkas (Prancūzija) ir G. Treviranas (Vokietija). Gyvybės struktūros (molekulė, ląstelė, organizmas) ir organizacijos (populiacija, biocenozė, biogeocenozė, biosfera) pakopų savitumas sąlygoja biologijos metodų įvairovę, jų specifiką.

Iki XVIII a. joje vyravo stebėjimas ir aprašymas. XVIII a. atsirado lyginimas — sukauptos medžiagos analizės ir sintezės pagrindas. Stebėjimo, aprašymo ir lyginimo metodai būdingi aprašomajai biologijai.

XIX a. vid. atsirado istorinis (evoliucinis) metodas, kuris stimuliavo naujų biologijos šakų ir krypčių atsiradimą. XX a. pr., pritaikius eksperimentinį metodą, atsirado nauja kryptis — eksperimentinė biologija.

Be minėtų bendrųjų metodų, biologijoje praktikuojami ir specifiniai, pvz., denervaciįa, perfuzija, elektromiografija, izoliuotų audinių kultivavimas. Tirdama biologinius reiškinius ir procesus, dabartinė biologija vis labiau suartėja su fizika, matematika, chemija, perima jų tyrimo metodus (rentgenostruktūriną analizę, elektroninę mikroskopiją, matematinę statistiką, įvairius biocheminius metodus). Dėl tyrimo objektų, tikslų, metodų, gyvybės reiškimosi formų, jų tyrimo lygio įvairumo biologinė sistema yra labai įvairiapusiška.

Pagal tyrimo objektą biologija skirstoma į botaniką (mokslą apie augalus), zoologiją (mokslą apie gyvūnus), žmogaus anatomiją ir fiziologiją. Šios šakos biologijos sistemoje atsirado pirmiausia.

Vėliau susiformavo mikrobiologija (mokslas apie mikroorganizmus) ir siauresnės disciplinos: botanikoje — mokslas apie dumblius (algologija), apie grybus (mikologija) ir kt.; zoologijoje — žuvis tiriantis mokslas (ichtiologija), paukščius (ornitologija) ir kt.

Pagal tyrimo metodus biologija skirstoma į:

biochemiją, cheminiais metodais tiriančią svarbiausius gyvybės reiškinius,

biofiziką, aiškinančią biologinių procesų fizinę prigimtį,

biometriją, naudojančią matematinės statistikos metodus,

radiobiologiją, tiriančią spinduliavimo poveikį gyviesiems organizmams, ir kt.

Viso gyvos būtybės kūno ir jo dalių formą tiria morfologija (Augalų morfologija, Gyvūnų morfologija). Organizmų vidinę struktūrą nagrinėja anatomija (Anatomija, Augalų anatomija) ir, lygindama įvairius organizmus (Lyginamoji anatomija), nustato jų giminystės ryšius ir kilmę. Organizmo ir jo dalių (ląstelių, audinių, organų) funkcijas nagrinėja fiziologija (Augalų fiziologija, Gyvūnų ir žmogaus fiziologija).

Dabartinius organizmus į įvairių pakopų taksonominius vienetus grupuoja sistematika, arba taksonomija (Augalų sistematika, Gyvūnų sistematika). Individo raidą (ontogenezę) tiria embriologija (Augalų embriologija, Gyvulių ir žmogaus embriologija), organizmų paveldimumo ir kintamumo dėsningumus — genetika, jų ryšį su aplinka, gyvosios ir negyvosios gamtos sąveiką — ekologija, organizmų paplitimą Žemėje — biogeografija, pirmykštes gyvąsias būtybes, išmirusių organizmų liekanas Žemėje, išlaikiusias biologinę reikšmę — paleontologija.

Gyvybės raidą Žemės istorijoje (filogenezę), rūšių atsiradimo ir vystymosi priežastis tiria evoliucijos mokslas.

Pagal gyvybės tyrimą įvairiuose jos organizacijos lygmenyse biologija skirstoma į molekulinę biologiją (subląstelinio ir molekulinio lygmens tyrimai), citologiją ir histologiją (ląstelių ir audinių tyrimai), populiacijų ir rūšių biologija (rūšių populiacijų tyrimai), biogeocenologiją (biogeocenozių, biosferos tyrimai).

Be mikrobiologijos, ūkiškai svarbios biologijos šakos yra parazitologija,fitopatologija, hidrobiologija, žemės ūkio biologija. Svarbiausius gyvybės reiškinius ir procesus be specifinio ryšio su viena ar kita organizmų grupe tiria bendroji biologija. Ji apibendrina visų biologinių disciplinų tyrimo rezultatus ir, kaip teorinė biologija, matematiškai formuluoja biologinius dėsnius. Specialioji biologija tiria tam tikras organizmų grupes (pvz., samanas — briologija, vabzdžius — entomologija).

Yra mokslo šakų, kurios pagal objektą plačiąja prasme priskirtinos biologijai (jų pagrindas yra biologiniai tyrimai), bet dėl savo reikšmės, masto ir specifinių metodų yra tapusios savarankiškais mokslais. Tai medicina, veterinarija, žemės ūkio mokslas, miškininkystė, antropologija, farmacija. Iš praktiškai svarbių mokslų, artimų biologijai, sparčiai vystosi bionika, kosminė biologija, etologija, egzobiologija. Biologija teikia duomenų geografijai (ypač augalų), geologijai (žemės sluoksnių amžius nustatomas paleontologiniu metodu).

Šiuo metu Jūs matote 32% šio straipsnio.
Matomi 679 žodžiai iš 2139 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.