Biologinė kova su kenkėjais
5 (100%) 1 vote

Biologinė kova su kenkėjais

BIOLOGINĖ KOVA. KOVA SU KENKĖJAIS

KENKĖJAI

Laukiniai gyvūnai – pradedant amarais ir baigiant elniais – ėda pasėlius ir sėklas. Dideli gyvūnai gali būti atbaidomi fizinėmis priemonėmis, tokiomis kaip užtvaros, kaliausės ir pan. Vabzdžius ir dirvos kenkėjus labai sunku kontroliuoti, todėl jie pridaro daug žalos.

Sodams kenkia vabzdžiai, erkės, amarai, moliusakai, kai kurie paukščiai ir žinduoliai (pelės, pelėnai, kiškiai). Stambiaisią kenkėjų grupę sudaro vabzdžiai. Ligos ir kenkėjai pažeidžia augalus. Pažeisti augalai neišaugina gerų vaisių, tampa neatsparūs aplinkos sąlygoms ir pagaliau žūva. Amarai perneša virusines ligas ir maitindamiesi sužaloja jaunus daigus.jie žiemoja ant laukinių augalų ir žiemkenčių, o kitais metais apkrečia naujai pasėtus augalus.

Kenkėjai daugiausia skirstomi pagal kenkimo pobūdį. Čiulpiančiųjų kenkėjų grupę sudaro amarai, skydamariai, blakutės, erkutės. Šie kenkėjai daugiausia puola jaunas augalo dalis – ūglių viršūnes, jaunus lapus, o skydamaris po kablelio formos skydeliais įsitvirtina ant jaunos žievės. Čiulpiantieji kenkėjai daro žalą beveik visiems augalams. Šie kenkėjai naikinami kontaktiniais insekticidais.

Lapus ir žiedus graužiantieji kenkėjai – daugiausia įvairių drugių lervos arba vabalai, pavyzdžiui, žiedgraužis – vabalas, voratinklinė kandis, žieduotasis verpikas, žiemsprindžiai, pjūkleliai – drugiai. Šie kenkėjai naikinami daugiausia vidiniais insekticidais, bet tie, kurių kūnas plikas arba jie nepasislėpę voratinklyje, gali būti naikinami ir kontaktiniais insekticidais. Dabar daugiausia naudojami sisteminiai insekticidai, kurie veikia per augalų sultis.

Vaisius graužiantieji kenkėjai taip pat yra daugiausia drugių vikšrai, pavyzdžiui, vaisėdis, obuolinė ir šermukšninė kandis, slyvinis pjūklelis ir kt. Šių kenkėjų vikšrai tik trumpą laiką gyvena ant vaisių ar jų užuomazgų ir naikinami, kol kas neįsigraužė į vaisių.

Vabzdžiai – Insecta.Vabzdžiais vadiname, palyginti, smulkius bestuburius gyvius (priklausančius nariuotakojų tipui), kurių kūnas sudarytas iš galvos, krūtinės ir pilvelio, turi 3 poras nariuotų kojų ir dažniausiai 2 poras sparnų. Vabzdžių kūno paviršių dengia kieta chitininė kutikula, kuri kartu yra išorinis skeletas.

Vabzdžio akys gali būti sudėtinės ir paprastos. Viena sudėtinių akių pora yra galvos šonuose; paprastosios akys yra kaktoje arba viršugalvyje (tarp sudėtinių akių), jų būna 1-3. Antenos yra priekinėje galvos dalyje ir sudarytos iš narelių. Antenų būna įvairiausių formų. Antenomis vabzdžiai uodžia ir liečia.

Vabzdžių burnos organai gali būti graužiamieji, duriamieji, čiulpiamieji ir kitokie. Graužiantieji vabzdžiai, pavyzdžiui, vabalai ir jų lervos bei drugių vikšrai, nuėda lapus, žiedus, apgraužia vaisius, ūglius, šaknis. Vabzdžiai su duriamaisiais burnos organais, kurie paprastai būna straublio pavidalo (amarų, blakučių, blakių), praduria augalų audinius ir iščiulpia jų sultis. Drugių ir daugelio musių burnos organai yra taip pat straublio išvaizdos, bet jie tuo straubliu gali čiulpti tiktai žiedų nektarą ir šiai paviršinius skysčius, bet pradurti augalo audinių negali. Kovojant su sodų kenkėjais, svarbu gerai pažinti jų burnos sandarą, nes tai padeda pasirinkti reikalingas chemines medžiagas.

Vabzdžių krūtinė sudaryta iš 3 segmentų (narelių). Kiekvieno segmento apačioje pritvirtinta po porą kojų, o nugaros pusėje 2-me ir 3-me segmente po porą sparnų. Kai kurių vabzdžių antroji sparnų pora gali būti išnykusi (pvz., musės, uodai). Pilvelis yra taip pat segmentuotas, jame būna 5-12 segmentų. Pilvelio gale gali būti įvairių išaugų, skirtų lietimui, poravimuisi, kiaušinėlių dėjimui, įgėlimui ir kitiems tikslams.

Vabzdžių kvėpavimo sistema yra sudaryta iš daugelio išsišakojusių vamzdelių-trachėjų visame kūne. Oras į trachėjas patenka pro kūno šonuose esančias skylutes – stigmas, kurių būna iki 10 porų. Pro stigmas galima žalingus vabzdžius naikinti, panaudojant nikotino sulfato, muilo ir kitus skiedinius, kurie jas užkemša ir uždusina kenkėjus.

Visų vabzdžio organų veikimą reguliuoja ir tvarko centrinė nervų sistema, kuri bičių, skruzdžių ir kitų bendruomeninių vabzdžių yra labai išvystyta.

Vabzdžiai yra skirtalyčiai gyviai. Paprastai jie dauginasi apvaisintais kiaušinėliais. Kai kurios vabzdžių rūšys dauginasi ir neapvaisintais kiaušinėliais, pvz.,amarai. Kol iš kiaušinėlių išauga suaugę vabzdžiai, jie pereina keletą skirtingų vystimosi stadijų. Vystimasis būna dvejopas: su nepilna ir su pilna metamorfoze. Nepilnos metamorfozės yra tiktai 3 vystymosi stadijos: kiaušinio, lervos ir suaugėlio. Šioje vystimosi formoje lervos daugelio atžvilgių yra panašios į suaugėlius, nes turi panašią išvaizdą ir panašų gyvenimo būdą; skiriasi jos tik tuo, kad neturi sparnų, būna mažesnės už suaugėlį ir, be to, nepajėgia daugintis. Augdamos lervos keletą kartų išsineria, pamažu joms išauga sparnai ir kiti suaugėliams būdingi organai. Paskutinės fazės lervos, kurios jau turi aiškius sparnų pradus, dažnai vadinamos nimfomis. Taip vystosi amarai, skydamariai, blakės ir kiti vabzdžiai.

Pilnos
metamorfozės yra 4 vystimosi stadijos: kiaušinis, lerva, lėliukė ir suaugėlis. Čia lervos būna visiškai nepanašios į suaugėlius. Musių lervos yra kirmėliškos išvaizdos, bekojės; vabalų lervos turi 3 poras kojų, drugių lervos (vikšrai) būna su 5-8 poromis kojų, o pjūklelių lervos (netikrieji vikšrai) turi 9-11 porų kojų. Užaugusios lervos virsta lėliukėmis. Lėliukės nesimaitina ir dažniausiai nejuda. Tai vabzdžio persitvarkymo į suaugėlį stadija. Iš lėliukės po tam tikro laiko išsirita suaugėlis. Vabalų lėliukės turi aiškiai matomus prie liemens priaugusius sparnus, kojas (laisvosios lėliukės), drugių lėliukės dažniausiai būna tamsiai rusvos, verpstelės pavidalo, turi neryškiai matomus sparnus ir galūnes. Jos būna tarsi apgaubtos storoku chititiniu apvalkalu (dengtosios lėliukės, arba mumijos), musių lėliukės yra boselio pavidalo ir jokių paviršinių organų jose nematyti (bosinės leliukės). Kai kurių vabzdžių lervos prieš virsdamos lėliukėmis, pasidaro specialius maišelius, vadinamus kokonais. Šie kokonai saugo jautrias lėliukes nuo sausros, drėgmės, šalčio, pelėsių ir kitokių negeistinų sąlygų. Kokonai gali būti voratinkliniai (kandys, lapsukiai, verpikai), popieriniai (pjūkleliai), chitininiai (musės). Taip pat vystosi vabalai, drugiai, dvisparniai, plėviasparniai.

Laikotarpis, per kurį vabzdys pereina visas vystymosi stadijas, pradedant kiaušinėliu ir baigiant lytiškai subrendusiu suaugėliu, vadinasi generacija. Daugelis vabzdžių per metus išaugina paprastai po vieną generaciją, bet būna pusmetinių ir dar trumpesnių generacijų. Kai kurių vabzdžių, būtent, grambuolių, sprakšių generacijos trunka 3-5 metus.

Vieni vabzdžiai žiemoja kiaušinėlių stadijoje (amarai, daugelis drugių), kiti- lervos, dar kiti-lėliukės ar suaugėlio stadijose.

Šiuo metu Jūs matote 30% šio straipsnio.
Matomi 1135 žodžiai iš 3781 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.