Biologinės įvairovės evoliucija
5 (100%) 1 vote

Biologinės įvairovės evoliucija

Biologinės įvairovės evoliucija

Paskutiniaisiais dešimtmečiais sparčiai naikinami natūralūs kraštovaizdžiai. Tūkstantmečius metų daugelį kraštovaizdžių ženklino valstiečių veiklos pėdsakai. Iki naujųjų laikų kraštovaizdis buvo atviresnis ir įvairesnis negu dabar. XIX šimtmetyje gausėjant gyventojams ir atsiradus permainoms technikoje buvo pradėta naudoti beveik visas žemdirbystei tinkamas žemes. Miškų sumažėjo taip smarkiai, kaip niekada iki tol ar vėliau. Taip elgtis vertė skurdas, tas pats skurdas, kuris būrius emigrantų ginė sėsti į laivus ir plaukti ieškoti laimės Vakaruose. Maždaug tuo laiku miškais kaip medienos žaliava ėmė domėtis stiprėjanti miško pramonė: XIX amžiaus antroje pusėje pradėti kirsti šiaurės Švedijos miškai. Kirtimą lengvino ir kelių tiesimas bei ryšių tinklo plėtimas. To pasėkoje vyko gyvūnų ir augalų gyvenamųjų vietų fragmentacija ar destrukcija. Dėl to mokslininkai pradėjo skelbti apie pasaulinę bioįvairovės krizę (Vane – Wright, 1996; Warrich, 1998; Grissell, 1999).

Nykstant rūšims, biologinė įvairovė skursta. Žiūrint iš geologinio laiko pozicijų, visos rūšys egzistuoja tik ribotą laiką (pvz., dinozaurai gyvavo 115 milijonų metų, o kai kurių rūšių paukščiai – tik 2 milijonus metų). Biologinio amžiaus trukmė priklauso nuo evoliucinių veiksnių ir aplinkos kitimo pobūdžio bei greičio. Įvairios gamtinės katastrofos, kataklizmai gali pagreitinti rūšių nykimą. Pavyzdžiui, prieš keliasdešimt tūkstančių metų į mūsų šalies teritoriją atslinkę ledynai gerokai pakeitė faunos rūšinę sudėtį (J.Tauginas, 1988). Taigi rūšių išnykimas yra natūralus procesas, vykstantis ir be žmogaus įsikišimo. Tačiau dėl žmogaus veiklos rūšys taip sparčiai nyksta, kad net negali lygintis su natūraliu rūšių nykimo tempu. Deja, mes negalime įvertinti šių procesų ir nuspėti net pačios artimiausios ateities. Tikslūs duomenys apie rūšių išnykimą yra galimi tik esant tam tikroms aplinkybėms – kai aprašyta rūšis yra lengvai pastebima ir jos arealas užima labai ribotą regioną. Visai nenuostabu, kad išnykusiomis pripažįstamos tokios rūšys, kurios lengvai registruojamos (sausumos gyvatės, paukščiai) arba gyvena lengvai inventorizuojamose vietovėse (pavyzdžiui, vandenynų salose). Užfiksuotas išnykusių rūšių skaičius nurodomas pirmoje lentelėje:

1 lentelė Patvirtintų išnykusių rūšių skaičius pasaulyje (skaičiuojant nuo 1600 m. iki dabar). Duomenys iš: http://campus.murraystate.edu/academic/faculty/Howard.Whiteman/ConsBio/extinct.pdf

Taksonas Sausumos Salos Vandenynai Iš viso Apytikslis skaičius rūšių Išnykusių procentas

Žinduoliai 30 51 4 85 4000 2,1

Paukščiai 21 91 0 113 9000 1,3

Ropliai 1 20 0 21 6300 0,3

Varliagyviai 2 0 0 2 4200 0,05

Žuvys 22 1 0 23 19100 0,1

Bestuburiai 49 48 1 98 Virš 1000000 0,01

Vandens augalai 245 139 0 384 250000 0,2

Įvertinti biologinę įvairovę atskirais Žemės istorijos laikotarpiais galime tik tyrinėdami fosilijas. Geologinis gyvūnijos metraštis yra labai neišsamus. Randamų fosilijų kiekis priklauso nuo taksonominės grupės, taip pat nuo ekosistemos kur tie organizmai gyveno. Geriausiai išsilaikė kietakūniai ar kriaukles turintys vandens bestuburiai, o labai blogai – gležni atogrąžų kalnų ir aukštikalnių gyventojai. Kadangi turimi paleontologiniai duomenys palyginti skurdūs ir tas Žemės „metraštis“ nepilnas, kyla daug debetų ir nesutarimų, kokia ta biologinė įvairovė galėjo būti anksčiau. Aišku, ne taip sunku yra įvertinti istorinę biologinę įvairovę pagal taksonominį principą (ypač jeigu tai susiję su aukštesnio rango taksotais). Bet susiduriame su rimta problema, kai negalime tiksliai rekonstruoti geologinių periodų ekologinių sąlygų, t.y. to fono, kuriame visa gyvosios gamtos įvairovė formavosi ir egzistavo, juk sunku yra tiksliai apibrėžti istorinę biologinę įvairovę net rūšių lygiu.

Manoma, kad Paleozojuje ir Mezozojaus pradžioje egzistavo santykinai labai nedaug rūšių, o per paskutinįjį milijoną ar pusantro milijono metų rūšių įvairovė labai pradėjo augti, kol Pliocene ir Pleistocene pasiekė didžiausią piką. Dėl didelių klimato pokyčių ir organizuotos žmogaus veiklos šis procesas (biologinės įvairovės didėjimo) buvo ne tik sustabdytas, bet ir nukreiptas priešinga linkme.

Šiuo metu susiformavo samprata, kad pirmosios ląstelinės gyvybės formos (t.y. formos, labai panašios į kai kurias bakterijas) atsirado maždaug prieš 3100 – 3500 mln. Metų. Ilgą laiką buvo tikima, kad daugialąsčiai organizmai atsirado tik Kambro periode, tačiau šita hipotezė buvo atmesta, kai pavyko atrasti ankstyvojo Kambro laikotarpiu datuojamų įvairiausių fosilijų, priklausančių itin aukštos organizacijos gyvūnams, – nariuotakojų ir dygiaodžių. Žr. 2 lentelę.

Era Periodas Epocha Prieš kiek

mln. metų Augalai Gyvūnai

Kainozojus Neogenas Holocenas 0 – 0,01 Dėl žmogaus sukelto atogrąžų miškų naikinimo greitėja išnykimas ŽMOGAUS CIVILIZACIJOS ERA

Šiuo metu Jūs matote 51% šio straipsnio.
Matomi 745 žodžiai iš 1464 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.