Bioprodukcinis ūkis
5 (100%) 1 vote

Bioprodukcinis ūkis

Autorius: Valdas

Bioprodukcinis ūkis

I. Bioprodukcinio ūkio svarba bei sturktūra

Bioprodukcinis ūkis yra pasaulio ūkio materialinių vertybių gamybos šaka . Jį sudaro žemės ūkis, miškų ūkis, žvejyba ir žuvivaisa. Sunku šiandien surasti šalį,kurioje žmonės nesiverstų kuria nors iš šių šakų. Bioprodukcinis ūkis tiekia maistą, drabužius, neretai būstą, šilumą ir pan.

Šis ūkis glaudžiai susijęs su gamta. Nors mokslo ir technikos pažanga sumažino bioprodukcinio ūkio priklausomybę nuo gamtos išteklių ir gamtos sąlygų, išliko būdingų ūkininkavimo ypatybių ir suniai sutvarkommų problemų .

Žemės ūkis įvairiuose klimato juostose

Arktinėj klimato juostoj, kur beveik ištisus metus vyrauja neigiama temperatūra, verstis žemės ūkiu neįmanoma. Be to, šioje klimato juostoje gyvena labai mažai žmonių. Šiaurės pusrutulio arktinių platumų gyventojai, susitelkę arčiau jūros, verčiasi žvejyba.

Subarktinėj klimato juostoj vietiniai gano ir augina šiaurės elnius.

Vidurinėse platumose yra didžiausi žemės ūkio naudmenų plotai. Apie 500mln. Ha – ariama žemė ir apie 700mln. Ha – pievos ir ganyklos. Spygliuočių miškų juostose dirvožemis nėra labai derlingas, todėl žemdirbystėj tinkamos žemės čia nedaug. Plačialapių miškų ir stepių juostos žemė derlinga,todėl miškai beveik iškirsti, o stepės išartos. Nors didžiausi žemės ūkio naudmenų plotai yra vidurinėse platumose, tačiau čia nuimamas tik vienas derlius per metus.

Subtropikų klimato juostoj yra nemaži naudmenų plotai. Jų vertė priklauso nuo krituliu kiekio ir jų pasiskirstymo per metus. Ypač palankūs žemės ūkiui yra drėgnieji subtropikai.

Subekvatorinėje klimato juostoje yra dideli žemės ūkio naudmenų plotai. Ištisus metus šilta, ryškus šiltasis ir drėgnasis laikotarpis. Per metus nuimamas tik vienas derlius, bet jei laukai yra drėkinami, galima gaut ir antrą.

Pusiaujo klimato juostoj žemdirbystėj trukdo drėgmės perteklius, nėra nei pievų ,nei ganyklų. Dideliuose miškuose gyvenantys gyventojai renka miško gerybes,verčiasi medžiokle ir žvejyba.

Žemės ūkio ypatumai ir jo reikšmė

Pasaulio žemės ūkyje dirba apie 900mln. Žmonių. Iš jame dirbančių ekonomiškai aktyvių gyventojų skaičiaus bei žemės ūkio pajamų dalies bendrajame vidaus produkte sprendžiama apie šalies ekonomikos lygį . kuo daugiau žmonių dirba žemės ūkyje, tuo šalies ekonomika silpnesnė ir atvirkščiai. Pavyzdžiui, ekonomiškai stiprių v. Europos šalių žemės ūkyje vidutiniškai dirba 5-7% visų dirbančių žmonių, Japonijoje – 5% , JAV – 3%, Lietuvoje – 23%. Ekonomiškai atsilikusiose šalyse šis rodiklis labai didelis, neretai siekia 60-70%

Žemė – svarbiausia gamybos priemonė. Žemė gali būti privati, bendruomenei arba valstybei. . tai priklauso šalies politinės santvarkos.

Ekonomiškai stipriose valstybėse žemės ūkio naudmenos dažniausiai priklauso stambiem žemvaldžia-m. Fermerių ūkiai ir žemės ūkio bendrovės samdo darbo jėgą. Šiose valstybėse nemažai žemės priklauso ir valstybei.

Ekonomiškai atsiliekančiose valstybėse dažniausiai stambiems žemvaldžiam priklauso žemė, kurą jie nuomoja mažesniem arba bežemiams valstiečiams. Neretai mažažemių valstiečių žemė superkama, o jie patys tampa pigia darbo jėga ir yra samdomi dirbti savo buvusią žemę.

Kai kuriose socialistinės santvarkos šalyse privačios žemės nuosavybės nėra. Žemė priklauso valstybei arba kooperatyvams. Pokomunistinėse vidurio Europos šalyse žemė yra sparčiai grąžinama buvusiems savininkams ir privatizuojama.

Kai kuriose nuo civilizacijos nutolusiose tautelėse žemė priklauso giminės bendruomenei.

Svarbiausios žemės ūkio šakos

Kiekvienos valstybės žemės ūkį sudaro dvi glaudžiai susijusios šakos – augalininkystė ir gyvulininkystė. Jos sklaidomos į daugybę šakų ir pošakių. Skirtingą valstybių šakinę žemės ūkio struktūrą lemia gamtos sąlygos, tradicijos, istorinės raidos ypatybės.

Pasaulio nacionalinės rinkos formavimasis įtraukė valstybes į tarptautinį darbo pasidalijimą. Tai lėmė daugelio šalių žemės ūkio specializaciją. Todėl, pavyzdžiui, Brazilija, Brundis, Ruanda specializuojasi auginti kavą. Ekvadoras – bananus it t. t.

Žemės ūkyje sparčiau didėja gyvulininkystės reikšmė. Šį procesą lėmė žemės ūkio intensivumas ir žemės ūkio produktų paklausos kaita. Todėl ekonomiškai stipriose šalyse svarbiausia žemės ūkio šaka yra gyvulininkystė,o atsilikusiose – žemdirbystė.

II. Svarbiausios šiltųjų kraštų kultūros

Šiltųjų kraštų kultūromis vadinamos vidutinių platumų klimato juostoje natūraliai neaugančios šilumamėgės žemės ūkio kultūros. Tai javai (sorgai, soros, lęšiai), aliejiniai (žemės riešutai), cukriniai (cukrašvendrės), pluoštiniai (medvilnė, džutas), kaučiukiniai (kaučiukmedis), tonizuojantieji (arbata, kakava, kava), citrusiniai (apelsinai, citrinos, greipfrutai, mandarinai), augalai. Prie jų priskirtini ir bananai. Svarbiausios yra ne visos išvardytos kultūros, bet tik kava, kakava, bananai, cukranendrės, arbata, žemės riešutai, medvilnė ir kt. Plati jų auginimo geografija: pusiaujo, subekvatorinė, atogrąžų ir
subtropikų klimato juostos.

Kava – svarbiausia tonizuojanti kultūra

Kavos gimtinė yra Etiopija, kur ji buvo auginama jau prieš tūkstantį metų. Manoma, kad žodis < kava > kilęs iš Etiopijos Kafos provincijos pavadinimo. Europoje kava ilgai buvo vadinama < moko >, nes XI a. Į Jemeną patekusią kavą į kitus kraštus gabendavo per Mochos uostą. Vėlyvaisiais viduramžiais kavą jau vartojo Anglijoje, Italijoje, Olandijoje, Prancūzijoje, kitose Europos šalyse. Didėjant paklausai, ją imta auginti plantacijose. Vieną pirmųjų plantacijų XVII a. Įveisė olandai Javos salose. XVIII a. Pradžioje kava pateko į Prancūzų Gvianą, o iš jos – į Braziliją ir čia puikiai prigijo.

Kava auginama 76 šalyse. Tiesiogiai tuo veršiasi apie 25mln. žmonių. Pridėjus dar ir ją auginančių šeimų narius, būtų per 100mln. Kavą eksportuoja apie 50 valstybių. Kai kurioms šalims – Etiopijai, gvatemalai, Kolumbijai ir Ugandai – kavos eksportas yra viena iš svarbiausių pajamų šaltinių. Tarptautinėje prekyboje kava yra viena iš svarbiausių prekių.

Nors kava kilo iš Afrikos, tačiau net 2/3 kavos išaugina Lotynų Amerikos šalys. Jos yra ir svarbiausios kavos pupelių eks[portuotojos. Nemažai kavos išauginama Afrikoje bei Pietryčių Azijoje.

Daugiausia kavos suvartoja ne ją auginančios šalys, bet ekonomiškai stiprios. Kavą auginačios šalys už kavą gauna nemažų pajamų, už kurias perka įvairias mašinas, prietaisus, vaistus, pramonės gaminius, maisto produktus ir kt. Tačiau jau keli dešimtmečiai kavos kaina pasaulio rinkoje mažėja, todėl mainų santykis tarp ekonomiškai stiprių (importuojančių) ir atsiliekančių (auginančių) šalių blogėja pastarųjų nenaudai. Siekiant išlaikyti kavos pasiūlos ir suvartojimo pusiasvyrą, susidariusią problemą sprendžia eksportuojančių ir importuojančių šalių sutartis. Ji įpareigojo kavą auginančias šalis eksportuoti tam tikrą (abiem pusėms priimtiną) kavos kiekį. Tačiau ne visada šios sutarties paisoma.

Svarbiausios kavą auginančios Pietų Amerikos ir Afrikos šalys sumažino kavos tiekimą pasaulio rinkai, todėl jos kaina šiek tiek pakilo. Tačiau dabartinė kavos kaina pasaulio rinkoje nepadengia kai kurių auginančių šalių gamybos išlaidų. Pastaruoju metu ypač pelnosi žalių kavos pupelių supirkėjai, perdirbėjai ir prekiautojai gatava produkcija.

Kavos versle pasaulio rinkoje dominuoja keturios JAV ir dvi Šveicarijos maisto pramonės bendrovės, kurios diktuoja kavos augintojams prekybos sąlygas – superka tik žalias pupeles.

Kakava – svarbi eksporto prekė

Kakavos gimtinė – Meksika. Vidurio ir Pietų Amerikos šalyse kakavmedis buvo auginamas dar gerokai prieš atvykstant europiečiams. Apie skonines kakavos pupelių savybes žinojo dar actekai bei majai ir patį kakavmedį vadino < šokolado > medžiu. Iš jo vaisių jie gamindavo skanų gėrimą, o kakavos pupeles naudojo vietoj pinigų. Pavyzdžiui, už 100 pupelių galėjo nusipirkti net vergą.

Į Europą kakavos pupeles XVI a. atvežė ispanų konkistadorai. Tik daugiau kaip po šimto metų kakava paplito Europoje. Pirmąsias plantacijas europiečiai įveisė XIX a. Gvinėjos įlankos pakrantėje priklausančiose kolonijose.

Kakavmedžiai auginami atogrąžų srityse, kur vidutinė metinė oro temperatūra 24-28 *C šilumos ir tolygiai per metus iškrinta kritulių. Kakavmedžiai nepakelia tiesioginių saulės spindulių ir vėjo, todėl dažniausiai auginami ūksmingose drėgnuose miškuose.

Daugiausia kakavos augina ir eksportuoja Dramblio Kaulo Krantas, Gana, Nigerija ir Kamerunas. Dideles plantacijas turi Brazilija, Indonezija ir Malaizija. Tačiau šios šalys eksportuoja nedaug kakavos, nes daug suvartoja pačios. Daugiausia kakavos importuoja ekonomiškai stiprios valstybės.

Arbata

Šiuo metu Jūs matote 31% šio straipsnio.
Matomi 1351 žodžiai iš 4422 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.