Biudzeto formavimas
5 (100%) 1 vote

Biudzeto formavimas

1121314151617181

biudzeto formavimas.Pajamos.Pajamų paskirstymas tarp valstybės ir savivaldybių biudžetų.Išlaidos. Apribojimai.Turtas. ES. Strukturiniai fondai.Skolinimasis.

Biudžeto formavimas

Savivaldybė vykdo įvairias įstatymų priskirtas funkcijas, taigi jai, kaip ir bet kuriam kitam ūkiniui subjektui, yra reikalingas veiklos finansavimas. Kitaip tariant, savivaldybės vykdomoms socialinėms, ekonominėms bei kitoms vietinės reikšmės programoms finansuoti, taip pat savivaldybių įstaigų išlaikymui yra reikalingos pajamos. Visos savivaldybės veiklai užtikrinti reikalingos pajamos, taip pat planuojamos išlaidos yra fiksuojamos savivaldybės biudžete.

Kiekviena savivaldybė turi savo atskirą bei savarankišką biudžetą, kurį tvirtina savivaldybės taryba. Savivaldybės biudžetas sudaromas ir tvirtinamas vieneriems metams – nuo sausio 1 dienos iki gruodžio 31 dienos įskaitytinai.

Savivaldybių biudžetai ir rengiami laikantis nustatytų reikalavimų. Šie reikalavimai yra išdėstyti biudžetinės sandaros įstatyme. Įstatymo paskirtis – nustatyti Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų turinį, šių biudžetų pajamų sudarymo ir asignavimų naudojimo teisinius pagrindus, taip pat biudžetų rengimo, tvirtinimo, vykdymo, vertinimo ir kontrolės pagrindines nuostatas, procedūras, asignavimų valdytojų pareigas, teises ir atsakomybę.

Savivaldybių santykius su valstybės valdžios ir valdymo institucijomis reglamentuoja Lietuvos Respublikos Konstitucija, įstatymai, kiti teisės aktai. Savivaldybės nėra pavaldžios valstybės institucijoms. Tais atvejais, kai su vienos savivaldybės ar visų savivaldybių interesais susijusius klausimus svarsto aukštesniosios valstybės institucijos, jos apie tai turi pranešti atitinkamos savivaldybės merui ar Lietuvos savivaldybių asociacijai. Savivaldybės prireikus gali gauti konsultacijų iš valstybės institucijų, planuodamos ir spręsdamos visus su jomis tiesiogiai susijusius klausimus.

Rengiami bei svarstomi su savivaldybių veikla susiję įstatymų ir kitų teisės aktų projektai derinami su atskiromis savivaldybėmis arba Lietuvos savivaldybių asociacija Seimo statuto ir Vyriausybės darbo reglamento tvarka. Nustatyta tvarka kasmet Vyriausybė ir Lietuvos savivaldybių asociacija svarsto ir derina savivaldybių biudžetų pajamų dydį ir jų išlyginimą lemiančius rodiklius.

Savivaldybės tiesiogiai bendradarbiauja su Seimu per Seimo narius, kurių rinkėjais yra jų teritorijos gyventojai. Tiesiogiai su savivaldybėmis susijęs Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Lietuvos savivaldybių asociacijos 2002 m. birželio 2 d. susitarimu „Dėl dvišalio bendradarbiavimo“ buvo sudaryta Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Lietuvos savivaldybių asociacijos dvišalė komisija ir patvirtinti šios komisijos nuostatai. Pagrindinis komisijos tikslas – interesų bei pozicijų tarp Vyriausybės ir Lietuvos savivaldybių asociacijos derinimas. Ši komisija sudaryta savivaldybių probleminiams klausimams, kurių jos negali išspręsti be valstybės institucijų pagalbos, taip pat klausimams, kylantiems dėl santykių tarp valstybės institucijų ir savivaldybių, nagrinėti bei teikti šiais klausimais suderintas išvadas ir pasiūlymus Vyriausybei ar kitai atitinkamai jai atskaitingai institucijai nagrinėti. Dvišalė komisija svarstė nemažai savivaldybėms aktualių klausimų, teikė išvadas Vyriausybei.

Pagal šiuo metu galiojantį Vietos savivaldos įstatymą savivaldybių funkcijos pagal sprendimų priėmimo laisvę skirstomos į:

Savarankiškąsias (pvz., ikimokyklinis vaikų ugdymas; vaikų ir jaunimo papildomas ugdymas bei užimtumas, profesinis mokymas; socialinių paslaugų įstaigų steigimas; savivaldybės gyventojų sveikatos priežiūros rėmimas iš savivaldybės biudžeto; gyventojų užimtumo, viešųjų bei sezoninių darbų organizavimas; dalyvavimas užtikrinant viešąją tvarką ir gyventojų rimtį; savivaldybės saugomų teritorijų steigimas ir kt.). Įgyvendindamos šias funkcijas, savivaldybės turi sprendimų iniciatyvos, jų priėmimo bei įgyvendinimo laisvę ir yra atsakingos už šių funkcijų atlikimą;

Priskirtąsias (ribotai savarankiškas), pvz., vaikų, jaunimo ir suaugusiųjų bendrojo lavinimo organizavimas; socialinių paslaugų ir kitos socialinės paramos teikimas; sąlygų nęįgaliųjų gyventojų socialiniam integravimui į bendruomenę sudarymas; pirminė asmens ir visuomenės sveikatos priežiūra; teritorijų planavimas; savivaldybei nuosavybės teise priklausančios žemės ir kito turto valdymas, naudojimas ir disponavimas juo; vietinės reikšmės kelių ir gatvių priežiūra ir daugelis kitų.

Valstybines (perduotas savivaldybėms), pvz., civilinės būklės aktų registravimas; įstatymų priskirtų registrų tvarkymas; socialinių išmokų skaičiavimas ir mokėjimas; savivaldybei priskirtos valstybinės žemės ir kito valstybės turto valdymas, naudojimas ir disponavimas juo patikėjimo teise; valstybės garantijų nuomininkams, išsikeliantiems iš savininkams grąžintų namų vykdymas; ūkininkų ūkių registravimas; pasėlių deklaravimas ir kt.

Sutartines. Šių funkcijų įgyvendinimas grindžiamas sutartimis. Savivaldybė tokias sutartis gali sudaryti tik tuo atveju, kai tam pritaria savivaldybės taryba.

Savivaldybių funkcijos pagal veiklos
pobūdį skirstomos į viešojo administravimo ir viešųjų paslaugų teikimo. Viešojo administravimo funkcijas atlieka savivaldybės taryba, savivaldybės kontrolierius, valdyba, meras, savivaldybės administracija, kitos įstaigos, tarnybos, savivaldybės tarnautojai, kuriems teisės aktai ar savivaldybės tarybos sprendimai suteikia viešojo administravimo teises savivaldybės teritorijoje. Viešąsias paslaugas teikia savivaldybių įsteigti paslaugų teikėjai arba pagal su savivaldybėmis sudarytas sutartis – kiti fiziniai bei juridiniai asmenys.

Lietuvos Respublikos biudžeto sandarą lemia valstybės sandara ir teritorijos administracinis suskirstymas. Lietuvos valstybinę biudžeto sistemą sudaro savarankiškas Lietuvos Respublikos valstybės biudžetas ir savarankiški savivaldybių biudžetai.

Savivaldybių biudžetai sudaromi vieneriems metams – nuo sausio 1 d. iki gruodžio 31 d. imtinai.

Savivaldybių biudžetų pajamas sudaro Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyti mokesčiai ir kitos įmokos į biudžetus.

Savivaldybių biudžetuose kaupiama nacionalinių pajamų dalis, skirta švietimo, kultūros, sveikatos apsaugos, socialinio aprūpinimo bei socialinės šalpos programoms įgyvendinti, ūkiui plėtoti bei kitoms funkcijoms vykdyti.

21 straipsnis. Savivaldybių biudžetai

1. Savivaldybių biudžetuose sukaupiamos lėšos, reikalingos įstatymų priskirtoms funkcijoms ir savivaldybėms įstatymų perduotoms valstybės funkcijoms atlikti.

2. Kiekviena savivaldybė turi savarankišką biudžetą.

3. Savivaldybių biudžetai tvirtinami be deficito.

26 straipsnis. Savivaldybių biudžetų rengimas ir tvirtinimas

1. Savivaldybių biudžetų projektus rengia savivaldybių vykdomosios institucijos, remdamosi šiuo Įstatymu, kitais įstatymais, Seimo patvirtintais savivaldybių biudžetų finansiniais rodikliais, Vyriausybės patvirtintomis biudžetų sudarymo ir vykdymo taisyklėmis, valstybinės statistikos duomenimis, socialinėmis ir ekonominėmis programomis, taip pat savivaldybių biudžetų asignavimų valdytojų programomis ir jų sąmatų projektais.

2. Savivaldybių vykdomosios institucijos parengtus biudžetų projektus teikia savivaldybių taryboms savivaldybių tarybų reglamento nustatyta tvarka.

3. Savivaldybių tarybos svarsto biudžetų projektus atsižvelgdamos į savivaldybių vykdomųjų institucijų pranešimus, tarybos komitetų pasiūlymus ir išvadas.

4. Savivaldybių biudžetus tvirtina savivaldybių tarybos. Biudžetas tvirtinamas savivaldybės tarybos sprendimu. Sprendime nurodoma:

1) bendra pajamų suma ir jų paskirstymas pagal pajamų rūšis;

2) bendra asignavimų suma ir jų paskirstymas biudžetinėms įstaigoms ar savivaldybių administracijos padaliniams programoms vykdyti. Asignavimai skiriami išlaidoms, iš jų – darbo užmokesčiui, ir turtui įsigyti;

5. Savivaldybių tarybos biudžetus patvirtina per du mėnesius nuo valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo. Jeigu savivaldybių biudžetų projektai laiku nepatvirtinami, biudžetai vykdomi šio Įstatymo 29 straipsnyje nustatyta tvarka.

6. Patvirtintus biudžetus ir savivaldybių privatizavimo fondo sąmatas savivaldybių administracijų direktoriai pateikia Finansų ministerijai.

7. Jeigu savivaldybė nustatytu laiku nepatvirtina biudžeto, lėšos iš valstybės biudžeto atitinkamai savivaldybei iki biudžeto patvirtinimo laikinai nepervedamos.

27 straipsnis. Biudžeto vykdymo organizavimas ir vykdančios institucijos

1. Valstybės biudžeto vykdymą organizuoja Vyriausybė.

2. Valstybės biudžeto kasos operacijų vykdymą organizuoja Finansų ministerija per Lietuvos Respublikos kredito įstaigas.

3. Savivaldybių biudžetų vykdymą organizuoja savivaldybių administracijų direktoriai.

4. Savivaldybių biudžetų kasos operacijų vykdymą organizuoja savivaldybių administracijos per Lietuvos Respublikos kredito įstaigas.

5. Mokesčių ir kitų įmokų į valstybės ir savivaldybių biudžetus apskaičiavimą ir mokėjimą kontroliuoja įstatymų įgaliotos institucijos.

Pajamos

Savivaldybių pajamų sistemą sudaro savivaldybių biudžetinės ir nebiudžetinių įplaukų pajamos.

Biudžeto pajamos formuojamos iš jų teritorijoje esančių įmonių, įstaigų ir organizacijų mokamų mokesčių, iš pajamų už jų nuosavybei priklausančio turto eksploatavimą, valstybės biudžeto dotacijų ir kitų joms pagal įstatymus priskirtų pajamų šaltinių.

Pagal Biudžetinės sandaros įstatymą savivaldybių biudžetų pajamas sudaro:

1)            pajamos iš mokesčių, gaunamos į savivaldybių biudžetus pagal įstatymus ir kitus teisės aktus;

2)            pajamos iš savivaldybių turto;

3)            baudos įstatymų nustatyta tvarka;

4)            vietinės rinkliavos;

5)            savivaldybių biudžetinių įstaigų pajamos, gautos už teikiamas paslaugas;

6)            pajamos už savivaldybių lėšų likučius einamosiose sąskaitose;

7)            pajamos, gautos Vyriausybės nustatyta tvarka paskirsčius lėšas už parduotus ir išnuomotus ne žemės ūkio paskirčiai valstybinės žemės sklypus;

8)            valstybės biudžeto dotacijos ir kitos pervestos lėšos;

9)            kitos Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytos
negrąžintina finansinė parama (piniginės lėšos).

 

Savivaldybių pajamų sistema detalizuojama 1997 metais priimtame Savivaldybių biudžeto pajamų nustatymo metodikos įstatyme. Pagal šį įstatymą savivaldybių biudžetų pajamų šaltiniai suskirstomi į tris grupes (žr. 2. pav.):

1)            Mokestinės pajamos;

2)            Nemokestinės pajamos;

3)            Dotacijos.Mokestines pajamas sudaro:

–                     fizinių asmenų pajamų mokestis, atskaičius privalomojo sveikatos draudimo fondui pagal Sveikatos draudimo įstatymą skirtas lėšas;

–                     žemės mokestis;

–                     valstybinės žemės ir valstybinio fondo vandens telkinių, išnuomotų verslinei arba mėgėjiškai žūklei, nuomos mokestis;

–                     įmonių ir organizacijų nekilnojamojo turto mokestis;

–                     žyminis mokestis, nustatytas Žyminio mokesčio įstatyme;

–                     prekyviečių mokestis;

–                     paveldimo ar dovanojamo turto mokestis;

–                     kitos įstatymų numatytos mokestinės pajamos.

 

Nemokestines pajamas sudaro:

–                     pajamos iš savivaldybės turto (nuosavybės);

–                     baudos ir pajamos iš konfiskacijų įstatymų nustatyta tvarka;

–                     vietinės rinkliavos pagal Vietinių rinkliavų įstatymą;

–                     savivaldybių biudžetinių įstaigų pajamos, gautos už teikiamas paslaugas;

–                     kitos pajamos:

X pajamos už savivaldybių lėšų likučius einamosiose sąskaitose;

Xpajamos už išnuomotus ir parduotus nustatyta tvarka ne žemės ūkio paskirties valstybinės žemės sklypus;

Xkitos įstatymų nustatytos nemokestinės pajamos.

Dotacijas sudaro:

–                     bendrosios dotacijos:

 A rezervui nenumatytiems atvejams planuojamais biudžetiniais metais sudaryti;

b             mokestinėms pajamoms išlyginti;

C         išlaidų struktūros skirtumams, kuriuos lemia nuo savivaldybių veiklos nepriklausantys objektyvūs veiksniai, išlyginti.

·                     specialios paskirties dotacijos.

2.4. Pajamų paskirstymas tarp valstybės ir savivaldybių biudžetų

 

Visus Lietuvos Respublikos teritorijoje surenkamus mokesčius iš esmės galima suskirstyti į dvi atskiras kategorijas. Tai yra:

a)      valstybei skirtus mokesčius, bei

b)      vietinius mokesčius.

 

Lietuvos Respublikos mokesčių sistemą sudaro 18 skirtingų mokesčių, iš kurių 12 yra renkami į valstybės biudžetą, o likę 7 – į savivaldybių biudžetus.

Į valstybės biudžetą patenka šie mokesčiai:

1)      Juridinių asmenų pelno mokestis;

2)      Pridėtinės vertės mokestis;

3)      Akcizai;

4)      Tarptautinės prekybos ir sandorių mokesčiai;

5)      Žyminis mokestis;

6)      Konsulinis mokestis;

7)      Mokestis už valstybinius gamtos turtus;

8)      Naftos ir dujų išteklių mokestis;

9)      Mokestis už gamtos teršimą;

10)  Atskaitymai automobilių keliams tiesti, taisyti ir prižiūrėti;

11)  Įnašai į Valstybinio socialinio draudimo fondą;

12)  Įnašai į Sveikatos draudimo fondą.

 

Į vietinių savivaldybių biudžetus patenka šie mokesčiai:

1)      Fizinių asmenų pajamų mokestis;

2)      Žemės mokestis;

3)      Valstybinės žemės ir vandens telkinių nuomos mokestis;

4)      Įmonių ir organizacijų nekilnojamojo turto mokestis;

5)      Žyminis mokestis;

6)      Prekyviečių mokestis;

7)      Paveldimo ar dovanojamo turto mokestis.

 

Kaip matome, žyminis mokestis patenka tiek į valstybės, tiek ir į savivaldybės biudžetus. Esmė ta, kad žyminis mokestis įskaitomas į tą biudžetą, iš kurio išlaikoma įstaiga, išduodanti dokumentus, už kuriuos imamas mokestis.

Valstybinė mokesčių inspekcija administruoja 16 mokesčių ir neapima muitų bei socialinio draudimo mokesčio.

Reikia pažymėti, kad Lietuvos savivaldybių mokesčių nustatymo teisės yra labai ribotos. Tokia teise savivaldybės gali pasinaudoti, nustatydamos prekyviečių mokestį, tačiau šis mokestis sudaro nežymią savivaldybių pajamų dalį. Savivaldybės gali didinti arba mažinti patento mokesčio tarifus bei mažinti nekilnojamojo turto mokesčio tarifą.

Savivaldybių biudžetų pajamų nustatymo metodikos įstatymas nustato 3 savivaldybių biudžetų pajamų šaltinius: mokestinės pajamos, nemokestinės pajamos, valstybės biudžeto dotacijos. Savivaldybių biudžetų pajamos savivaldybių biudžetams priskiriamos vadovaujantis Biudžeto sandaros įstatymu.

Savivaldybių biudžetų pajamas sudaro: pajamos iš mokesčių, gaunamos į savivaldybių biudžetus pagal įstatymus ir kitus teisės aktus; pajamos iš savivaldybių turto; baudos įstatymų nustatyta tvarka; vietinės rinkliavos; savivaldybių biudžetinių įstaigų pajamos, gautos už teikiamas paslaugas; pajamos už savivaldybių lėšų likučius einamosiose sąskaitose; pajamos, gautos Vyriausybės
tvarka paskirsčius lėšas už parduotus ir išnuomotus ne žemės ūkio paskirčiai valstybinės žemės sklypus; valstybės biudžeto dotacijos ir kitos pervestos lėšos; kitos Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytos pajamos; negrąžintina finansinė parama (piniginės lėšos).

Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos teritorinė valstybinė mokesčių inspekcija – vietos mokesčių administratorius į savivaldybės biudžetą perveda: savivaldybės biudžetui priskirtas mokestines pajamas, įskaitant įstatyme nurodytą gyventojų pajamų mokesčio dalį, iš apskaičiuotos gyventojų pajamų mokesčio sumos atskaitęs atitinkamų metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymu patvirtintas šio mokesčio į Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetą ir į valstybės biudžetą dalis; nemokestines pajamas, kurias savivaldybės biudžetui pagal įstatymus sumoka fiziniai ir juridiniai asmenys.

Savivaldybių biudžetams skiriamos valstybės biudžeto bendroji ir specialios tikslinės dotacijos.

Savivaldybių biudžetuose sukaupiamos lėšos, reikalingos įstatymų priskirtoms funkcijoms vykdyti ir savivaldybėms įstatymų deleguotoms valstybės funkcijoms bei programoms vykdyti. Kiekviena savivaldybė turi savarankišką biudžetą. Savivaldybių biudžetas sudaromas ir tvirtinamas vieneriems metams.

Savivaldybių biudžetų turinį, pajamų sudarymo ir asignavimų naudojimo teisinius pagrindus, biudžetų rengimo, tvirtinimo, vykdymo, vertinimo ir kontrolės pagrindines nuostatas, procedūras, asignavimų valdytojų pareigas, teises ir atsakomybę nustato Biudžeto sandaros įstatymas.

Savivaldybių biudžetų pajamos

1. Savivaldybių biudžetų pajamas sudaro:

1) mokestinės pajamos;

2) nemokestinės pajamos;

3) valstybės biudžeto dotacijos.

2. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytos pajamos savivaldybių biudžetams priskiriamos vadovaujantis Biudžeto sandaros įstatymu.

3 straipsnis. Mokestinių ir nemokestinių pajamų pervedimas į savivaldybės biudžetą

Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos teritorinė valstybinė mokesčių inspekcija – vietos mokesčių administratorius į savivaldybės biudžetą perveda:

1) savivaldybės biudžetui priskirtas mokestines pajamas;

2) šio Įstatymo priedėlyje nurodytą fizinių asmenų pajamų mokesčio dalį (procentais), iš apskaičiuotos fizinių asmenų pajamų mokesčio sumos atskaitęs atitinkamų metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymu patvirtintas šio mokesčio į Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetą ir į valstybės biudžetą dalis (procentais). Likusi fizinių asmenų pajamų mokesčio dalis pervedama į Valstybės iždo sąskaitą;

3) nemokestines pajamas, kurias savivaldybės biudžetui pagal įstatymus sumoka fiziniai ir juridiniai asmenys.

4 straipsnis. Valstybės biudžeto dotacijos savivaldybių biudžetams Savivaldybės gauna valstybės biudžeto dotacijų. Jų apskaičiavimo, tvirtinimo ir pervedimo tvarką nustato šis Įstatymas.

Trečiasis skirsnis savivaldybių biudžetams skiriamų valstybės biudžeto dotacijų ir lėšų nustatymo tvarka

5 straipsnis. Valstybės biudžeto dotacijos ir jų dydžio nustatymas

1. Valstybės biudžeto bendroji dotacija (BD) savivaldybių biudžetams skiriama:

1) savivaldybių fizinių asmenų pajamų mokesčiui išlyginti (BD1), kai prognozuojama, kad Valstybės iždo sąskaitoje trūks šiam tikslui lėšų, apskaičiuotų pagal šio Įstatymo 6 ir 7 straipsnius (kai SL1i > SPi, tai BD1 = SL1i – SPi; kai SL1i <= SPi, tai BD1 = 0);

2) savivaldybių išlaidų struktūrų skirtumams, kuriuos lemia nuo savivaldybių veiklos nepriklausantys objektyvūs veiksniai, išlyginti (BD2), kai prognozuojama, kad Valstybės iždo sąskaitoje šiam tikslui trūks lėšų, apskaičiuotų pagal šio Įstatymo 6 ir 8 straipsnius (kai L2 = 0, tai BD2 = 0,1 BD1).

2. Valstybės biudžeto specialios tikslinės dotacijos savivaldybių biudžetams skiriamos:

1) valstybinėms (perduotoms savivaldybėms) funkcijoms atlikti – pagal nustatytą šioms funkcijoms atlikti lėšų apskaičiavimo metodiką;

2) priskirtajai (ribotai savarankiškai) savivaldybių funkcijai (vaikų, jaunimo ir suaugusiųjų bendrajam lavinimui organizuoti) – pagal nustatytą šiai funkcijai atlikti lėšų apskaičiavimo

metodiką;

3) Seimo, Vyriausybės patvirtintoms programoms vykdyti.

3. Valstybės biudžeto bendrosios dotacijos kompensacijos (BDK) savivaldybių biudžetams skiriamos dėl Seimo ar Vyriausybės priimtų sprendimų atsirandantiems savivaldybių biudžetų pajamų ir išlaidų pokyčiams kompensuoti.

4. Dotacijų dydžiai savivaldybėms tvirtinami atitinkamų biudžetinių metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymu.

6 straipsnis. Lėšų, skiriamų savivaldybių fizinių asmenų pajamų mokesčiui ir išlaidų struktūrų skirtumams išlyginti, dydis Lėšas (L), skiriamas savivaldybių fizinių asmenų pajamų mokesčiui ir išlaidų struktūrų skirtumams, kuriuos lemia nuo savivaldybių veiklos nepriklausantys objektyvūs veiksniai,
išlyginti, sudaro likusi apskaičiuota atskirų savivaldybių fizinių asmenų pajamų mokesčio dalis P(i) (procentais), kurią Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos teritorinės valstybinės mokesčių inspekcijos – vietos mokesčių administratoriai perveda į Valstybės iždo sąskaitą (3 straipsnio 2 punktas, (L = SPi).

7 straipsnis. Lėšų, skiriamų savivaldybių fizinių asmenų pajamų mokesčiui išlyginti, paskirstymas

1. Iš lėšų (L), skiriamų savivaldybių fizinių asmenų pajamų mokesčiui ir išlaidų struktūrų skirtumams išlyginti, dalies savivaldybių fizinių asmenų pajamų mokesčiui išlyginti (L1) remiamos tos savivaldybės, kurių faktinės praėjusio mėnesio pajamos iš fizinių asmenų pajamų mokesčio vienam savivaldybės gyventojui yra mažesnės už faktines praėjusio mėnesio visų savivaldybių vidutines pajamas iš fizinių asmenų pajamų mokesčio vienam gyventojui.

2. Remiama savivaldybė gauna nustatytą vienodą dalį (h) skirtumo, susidarančio tarp faktinių praėjusio mėnesio visų savivaldybių vidutinių pajamų iš fizinių asmenų pajamų mokesčio vienam gyventojui (xf) ir faktinių praėjusio mėnesio pajamų iš fizinių asmenų pajamų mokesčio vienam savivaldybės gyventojui (xif), pagal formulę L1i = Gi x h x (xf – xif) – (BD1i / 12), čia:

1) L1i – i-ajai savivaldybei skiriama lėšų dalis fizinių asmenų pajamų mokesčiui išlyginti;

2) Gi – i-osios savivaldybės gyventojų skaičius;

3) xf – faktinės praėjusio mėnesio visų savivaldybių vidutinės pajamos iš fizinių asmenų pajamų mokesčio vienam gyventojui;

4) xif – faktinės praėjusio mėnesio i-osios savivaldybės pajamos iš fizinių asmenų pajamų mokesčio vienam savivaldybės gyventojui;

5) BD1i – i-ajai savivaldybei skiriama valstybės biudžeto bendrosios dotacijos dalis fizinių asmenų pajamų mokesčiui išlyginti;

6) h – 0,9 – išlyginimo koeficientas, nuo kurio priklauso kiekvienos savivaldybės gaunamų lėšų fizinių asmenų pajamų mokesčiui išlyginti dalis.

3. Kai Valstybės iždo sąskaitoje pritrūksta lėšų fizinių asmenų pajamų mokesčiui išlyginti, apskaičiuota trūkstama suma pervedama kiekvienai savivaldybei iš kito mėnesio įplaukų Valstybės iždo sąskaitoje. Jei pajamos iš fizinių asmenų pajamų mokesčio apskaičiuotos pagal šio straipsnio 2 dalies formulę, liktų neišlygintos, trūkstama suma dengiama iš valstybės biudžeto.

4. Valstybės biudžeto bendrosios dotacijos dalis (BD1), skiriama savivaldybei ateinančių biudžetinių metų fizinių asmenų pajamų mokesčiui išlyginti, apskaičiuojama pagal formulę BD1i =

BD1 x [Gi x h x (xf – xif)] / SGi x h x (xf – xif), čia:

1) BD1i – i-ajai savivaldybei skiriama valstybės biudžeto bendrosios dotacijos dalis fizinių asmenų pajamų mokesčiui išlyginti;

2) BD1 – valstybės biudžeto bendrosios dotacijos dalis fizinių asmenų pajamų mokesčiui išlyginti;

3) xf – faktinės (arba numatomos faktiškai gauti) biudžetinių metų visų savivaldybių vidutinės pajamos iš fizinių asmenų pajamų mokesčio vienam gyventojui;

4) xif – faktinės (arba numatomos faktiškai gauti) biudžetinių metų i-osios savivaldybės vidutinės pajamos iš fizinių asmenų pajamų mokesčio vienam savivaldybės gyventojui.

5. Faktinės pajamos iš fizinių asmenų pajamų mokesčio vienam savivaldybės gyventojui ir visų savivaldybių gyventojams apskaičiuojamos pagal nustatytos Mokesčių ir kitų įmokų į

biudžetus apyskaitos duomenis.

8 straipsnis. Lėšų, skiriamų savivaldybių išlaidų struktūrų skirtumams išlyginti, dydžio nustatymas ir

paskirstymas savivaldybėms

1. Lėšų, skiriamų savivaldybių išlaidų struktūrų skirtumams, kuriuos lemia nuo savivaldybių veiklos nepriklausantys veiksniai, išlyginti, dydis apskaičiuojamas pagal formulę L2 = L – L1.

2. Lėšos savivaldybių išlaidų struktūrų skirtumams išlyginti (L2) skiriamos savivaldybei atsižvelgiant į jai tenkančią visų savivaldybių demografinių, socialinių ir kitų rodiklių, kurie turi įtakos objektyviems savivaldybių išlaidų struktūrų skirtumų pasikeitimams, dalį bei šių rodiklių svarbą.

3. Savivaldybių išlaidų struktūrų skirtumams išlyginti skiriamos lėšos apskaičiuojamos pagal formulę

L2i = L2 x S Kn x Eni , čian

1) L2i – i-ajai savivaldybei skiriama lėšų dalis išlaidų struktūrų skirtumams išlyginti;

2) Kn – koeficientas, nurodantis n-ojo demografinio, socialinio ar kito rodiklio įtaką visų savivaldybių išlaidų struktūrai

(S Kn = 1); n

3) Eni – i-ajai savivaldybei tenkanti visų savivaldybių n-ojo demografinio, socialinio ar kito rodiklio dalis, apskaičiuota pagal formulę

Eni = Rni / S Rni, i

čia Rni – i-osios savivaldybės n-ojo rodiklio reikšmė.

Skaičiuojant Eni, imama Rni tik tų savivaldybių, kurių fizinių asmenų pajamų mokesčio dalis, patvirtinta šio Įstatymo priedėlyje, yra 100 procentų.

4. Valstybės biudžeto bendrosios dotacijos dalis (BD2i), skiriama savivaldybei išlaidų struktūrų skirtumams išlyginti, apskaičiuojama
formulę

BD2i = BD2 x S Kn x Eni , čia: n

1) BD2i – i-ajai savivaldybei skiriama valstybės biudžeto bendrosios dotacijos dalis išlaidų struktūrų skirtumams išlyginti;

2) Kn – koeficientas, nurodantis n-ojo demografinio, socialinio ar kito rodiklio įtaką visų savivaldybių išlaidų struktūrai (S Kn = 1); n

3) Eni – i-ajai savivaldybei tenkanti visų savivaldybių n-ojo demografinio, socialinio ar kito rodiklio dalis, apskaičiuojama pagal formulę Eni = Rni / S Rni, čia i

Rni – i-osios savivaldybės n-ojo rodiklio reikšmė. Skaičiuojant Eni, imama Rni tik tų savivaldybių, kurių fizinių asmenų pajamų mokesčio dalis, patvirtinta šio Įstatymo priedėlyje, yra 100

procentų.Ketvirtasis skirsnis

rodiklių tvirtinimas, derinimas, dotacijų ir lėšų pervedimas

9 straipsnis. Savivaldybių biudžetų pajamų dydį ir išlyginimą lemiantys rodikliai

1. Savivaldybių biudžetų pajamų dydį ir išlyginimą lemiantys rodikliai yra išlyginimo koeficientas h, nuo kurio priklauso kiekvienos savivaldybės gaunamų lėšų fizinių asmenų pajamų mokesčiui išlyginti dalis; kiekvienos savivaldybės biudžetui skiriama fizinių asmenų pajamų mokesčio dalis (procentais), patvirtinta šio Įstatymo priedėlyje; taip pat šie demografiniai, socialiniai ir kiti rodikliai bei jų koeficientai, nurodantys šių rodiklių įtaką savivaldybių išlaidų struktūrų skirtumų

pasikeitimui:

1) rodiklis R1 – vietinių kelių ir gatvių ilgis, kurio koeficientas K1 lygus 0,13;

2) rodiklis R2 – savivaldybės teritorijos plotas, kurio koeficientas K2 lygus 0,17;

3) rodiklis R3 – pensinio amžiaus gyventojų skaičius, kurio koeficientas K3 lygus 0,13;

4) rodiklis R4 – vaikų nuo 7 iki 17 metų skaičius, kurio koeficientas K4 lygus 0,11;

5) rodiklis R5 – vaikų nuo 0 iki 6 metų skaičius, kurio koeficientas K5 lygus 0,25;

6) rodiklis R6 – savivaldybei priklausančių (iš savivaldybės biudžeto finansuojamų) švietimo įstaigų patalpų naudingas plotas, kurio koeficientas K6 lygus 0,13;

7) rodiklis R7 – savivaldybės teritorijos užstatytas plotas, kurio koeficientas K7 lygus 0,04;

8) rodiklis R8 – kurorto statusą turinčių savivaldybių gyventojų tankumui priešingas rodiklis, kurio koeficientas K8 lygus 0,04.

2. Savivaldybės gyventojų skaičius, demografinių, socialinių ir kitų rodiklių, nurodytų šio straipsnio 1 dalyje, duomenys, kuriais vadovaujantis išlyginami ateinančių biudžetinių metų savivaldybių fizinių asmenų pajamų mokestis ir išlaidų struktūrų skirtumai, imami tokie, kokie buvo paskelbti praėjusių biudžetinių metų oficialių statistinių leidinių duomenų bazėse.

Šiuo metu Jūs matote 50% šio straipsnio.
Matomi 4260 žodžiai iš 8479 žodžių.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA (kaina 0,87 €) ir įveskite gautą kodą į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.