Bliuzas
5 (100%) 1 vote

Bliuzas

Bliuzas

Bliuzas yra džiazo esencija“, teigia žymus muzikos kritikas L.Featheris. Kai Naujajame Orleane atsirado pirmieji džiazo orkestrėliai, jų grojimas iš pradžių labai skyrėsi nuo to, kas vadinta bliuzu. Tačiau greitai liaudiškas (country) bliuzas įsiliejo į pagrindinį pirmapradžio džiazo srautą. Nuo šiol bliuzas ir džiazas neatsiejami, nors tarpusavio ryšiai gana prieštaringi bei įvairialypiai. Pasak dar vieno muzikos žinovo, E.Bornemano, džiazas yra tik bliuzo pritaikymas europietiškai muzikai (arba atvirkščiai pastarosios pritaikymas bliuzui). Net radikaliausi šių laikų džiazo muzikantai lenkia galvą bliuzui, kurio giliausias įspaudas yra džiaze, o ne kuriame kitame muzikos stiliuje. Bliuzas „apvaisino“ džiazą vos šiam atsiradus, tačiau iki šiol egzistuoja bei tobulėja ir kaip savarankiška muzika, turėjusi įtakos įvairiems stiliams – rokenrolui, soul, funky, bei kitiems – atsirasti. Vis dėlto būtent džiaze labiausiai juntamas bliuzo alsavimas, o tokio intymumo priežasčių visų pirma derėtų paieškoti istorijoje. Bliuzas ir džiazas įsiveržė į pasaulio kultūrą tuo pačiu metu – pirmajame ir ypač antrajame XX a. dešimtmečiuose. Tačiau pirmieji patikimi įrašai apie bliuzą aptinkami dar paskutiniajame XIX a. ketvirtyje. Beje, pirmojo, galbūt istorinio bliuzo pėdsakai yra 1839 m. po Džordžijos valstiją keliavusio anglo prisiminimuose. Šis keliauninkas atkreipė dėmesį į charakteringą monotonišką plantacijoje triūsiančio juodaodžio vergo raudą, kurios tekste buvo tik trys eilutės:

„Mano ponas sakė man,

kad Džordžijoje nėra žolės,

Mano ponas pasakė man tai“.

Panašių duomenų apie bliuzo priešistorę yra daugiau, o muzikos enciklopedijoje nurodomos ir kai kurios tikslios datos. Bliuzo natos ir tekstas pirmąkart pasaulyje išspausdinti 1912 m.: tai W.C.Handy kompozicija „Memphis Blues“. 1914 m. pasirodo ne mažiau garsus to paties autoriaus kūrinys „St.Louis Blues“. O į plokštelę bliuzas pirmąkart įrašytas 1920m. vasario 14 d. – tai vinilo diskeįspaustas juodaodės daininkės Mamie Smith bliuzas „That Thing Called Love“. Būtent ši plokštelė pradėjo tikrą „bliuzomaniją“, atvėrusią iki tol „juodąja“ laikytai muzikai kelią į baltųjų pasaulį. Tačiau tai buvo tik ledkalnio viršūnė, po kuria glūdėjo ilgo paruošiamojo darbo luitas su įvairių žemynų ir laikotarpių žymomis.

Pagal viena hipotezių, pirmosios bliuzo šaknelės prasikalė Amerikoje dar vergovės laikais. Juodaodžiai vergai gyveno bendruomenėje, kurios nariai buvo jėga atplėšti nuo įprastos nuolatinės gyvenimo vietos, namų, religijos, šeimos, o vienintelė jų priedermė buvo dirbti ir daugintis. Tokį gyvenimą persunkė neviltis, kurią šiek tiek malšindavo vergų dainos – iš jų vėliau išsirutuliojo bliuzas (angl. blue – liūdna nuotaika). Pirmųjų Amerikoje apgyvendintų Afrikos juodaodžių istorijos šaltiniai labai skurdūs (tiksliau sakant, jų nėra). Tačiau aišku, kad bliuzais su tam tikra išlyga jau galima vadinti pietinių valstijų lyrinės juodaodžių dainas. Ypač jos buvo paplitusios Misisipės žemupyje, kurio senbuviai folkloro rinkėjams pasakodavo girdėję tokias dainas dar prieš Pilietinio karo, panaikinusio vergiją, pradžią.

Nors pirmuosiuose bliuzo metraščio puslapiuose yra daug baltų dėmių, tačiau šio muzikos žanro raidą galima gana tiksliai suskirstyti į keturis etapus.

1. Panaikinus 1865 m. vergiją, ėmė formuotis vadinamasis „kaimiškas“ bliuzas (country blues), muzikiniu požiūriu artimas „darbo dainoms“ (work songs), „laukų šauksmams“ (field hollers) ir religinėms Amerikos negrų giesmėms, spiričiulėliams (spirituals). Tokie bliuzai kartais dar vadinami „archiniais“ ar „iki klasikiniais“, juos tikslinga priskirti juodaodžių folklorui.

2. „Klasikiniu“ vadinamas bliuzas, atsiradęs ir paplitęs pirmaisiais dviem XX a. dešimtmečiais ir tapęs dirva, iš kurios vėliau prasikalė „miestų bliuzo“ (city blues) želmenys.

3. Čikagos bliuzu vadinama labai „elektrifikuota“ šios muzikos pakraipa, atsiradusi 6-ajame dešimtmetyje.

4. Bliuzo atgimimo (revival) laikai, nusidriekę nuo 7-ojo dešimtmečio pradžios ir trukę keliolika metų, įnešė naujų atmainų, pavyzdžiui, „baltąjį bliuzą“. Nors vėliau bliuzo kūriniai išnyko iš populiariausių įrašų sąrašų, tačiau tai iš esmės nesumažino dėmesio šiai gilių tradicijų muzikai.

Vergijos panaikinimas menkai pagerino juodaodžių amerikiečių gyvenimą. Žinoma, samdomo darbininko dainose jau nėra vergų „darbo dainoms“ būdingo nelankstaus automatizmo. Tačiau ryškiausia bliuzo jausmų skalės padala išliko liudesys, perteikiamas gana neįprastomis priemonėmis. Kančios paveikslas bliuze nuspalvintas ypatingu, savitu koloritu. Niūrus ilgesys persipina su savotišku „pakaruoklio humoru“ ir atviru jauslingumu. Dvasinis pakilimas čia neatsiejamas nuo skeptiškos šypsenėlės, vienatvę nuskaidrina prisiminimai apie patirtus pasismaginimus. „Aš juokiuosi vien tam, kad neapsiverkčiau“, – ši klasikinio bliuzo „Trouble In My Mind“ eilutė skamba lyg lakoniškas credo. „Bliuzo kuriamas įspūdis visada dvejopas – jis yra pašėlusiai linksmas ir mirtinai liūdnas tuo pat metu“, – teigia žymus džiazo kritikas J.E.Berendtas. Tokia bliuzo emocijų paletė būdinga ir ankstyvajam džiazui. „Netiesa, kad džiazas yra linksma muzika, rašė vienas pirmųjų
bigbendo kūrėjų, P.Whitemanas. – Džiazo optimizmas – tai optimizmas pesimisto, skelbiančio nevaldomą pasismaginimą, nes rytoj viskas baigsis“.

Taikliai bliuzų nuotaiką apibūdino vienas pirmųjų bliuzo atlikėjų, H.Ledbetteris Leadbelly: „Kiekvieną iš mūsų kada nors gyvenime apima bliuzo nuotaika, tik nesuvokiame, kas tai yra. Kai guli lovoje, vartaisi nuo šono ant šono ir negali užmigti – kas tau darosi? Tavyje yra bliuzas. Arba atsikeli anksti rytą, atsisėdi ant lovos krašto, šalia tavęs tėvas ir motina, sesuo ir brolis, draugas ar draugė, žmona ar vyras, o tu su niekuo nenori kalbėti – kas tau darosi? Tavyje yra bliuzas. Arba sėdi prie padengto stalo, žiūri į savo lėkštę, kurioje kepta vištiena su ryžiais, bet nueini nuo stalo, visas drebėdamas ir kalbėdamas: „Dieve, pasigailėk manęs, aš negaliu valgyti, negaliu miegoti, kas man darosi?“ „Tavyje yra bliuzas…“

Šiuo metu Jūs matote 55% šio straipsnio.
Matomi 969 žodžiai iš 1763 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.