Bosnija ir Hercogovina yra pietryčių Europoje. Bosnijos ir Hercogovinos plotas yra 51129 km2.Valdymo forma- respublika. Bosnijoje ir Hercogovinoje yra 3.62mln. gyventojų.Ilgiausios upės Drina 346km ir Bosna 308km.Vidutinė gyventojų trukmė 72 metai.
Bosnija ir Hercogovina daug metų buvo kankinama karų…Nuo senovės Bosnija ir Hercogovina kariavo.
ISTORIJA Senovėje teritorijoje gyveno ilyrai.III a. pr. m. e. susidarė
kelios ilyrų vergų valstybėlės.I-IV a. jas valdė Roma, V a. pab.,- apie 535 m.- ostgotai, VI a.- Bizantija, VI-VII a. teritorijoje įsikūrė slavai.Nuo VIII a. pradėjo vystytis feodalizmas, X a. ist. šaltiniuose, šalia kitų mažų slaviškų kunigaikštysčių teritorijoje minima Bosnija. Pastaroji dėl geresnės geografinės padėties, pamažu pradėjo vadovauti feod. valstybės susidarymui.XII a. bagonilų judėjimas padėjo pagrindą Bosnijos bažnyčiai.Valdant turkams (1353- 91) Bosnija suklėstėjo, buvo paskelbta karalyste.XV a. pr. Sustiprėjo feod. susiskaldymas.Bosnijos pietinės dalies vadovas S. Vukčičius 1448 m. pasiskelbė hercogu, o jo valda pavadinta Hercegovina. 1463 m. turkai užkariavo Bosniją, 1482 m.- Hercegoviną.Turkų ir vietos feodalų priespauda žadino valstiečių sukilimus (1834, 1852- 53,1857- 58, 1861- 62) , nac. Išsivadavimo judėjimą.Vienas didžiausių išsivadavimo sukilimų vyko 1875- 78.1875m. VI mėn. Sukilę Hercegovinos valstiečiai, palaikomi amatininkų, buržuazijos, inteligentijos, reikalavo žemės, demokratijos ir Bosnijos bei Hercegovinos sujungimo su Serbija ir Juodkalnija 1875, VIII sukilo Bosnija. Sukilėliai apsupo daug turkų valdomų miestų ir tvirtovių. Jiems padėti iš Rusijos, Serbijos, Juodkalnijos, Bulgarijos, Italijos vyko savanoriai, buvo teikiama materialinė pagalba.Sukilimas pagreitino tarptautinę Bosnijos krizę (1875- 1878).San Stefanso taikos sutartimi (1878, III ) suteikta autonomija, pagal Berlyno kongreso (1878. VI-VII) nutarimą buvo okupuota Austrijos- Vengrijos, 1882 įvyko sukilimas prieš Austrijos- Vengrijos valdžią. XX a. pr. Bosnijoje ir Hercogovinoje padaugėjo pramonės įmonių. Jose dirbo ~ 23000 darbininkų (1907m.).1905m. įsikūrė pirmosios profsąjungos.1908m. aneksavo Austrija- Vengriją. Kilo antroji (1908-09) Bosnijos krizė.1910m. Bosnijoje vyko valstiečių judėjimas. Kai kurie rev. orga- nizacijos “Jaunoji Bosnija” nariai ėmė kovoti teroristiniais metodais.1918 žlugus Austrijai-Vengrijai, susijungė su serbų, kroatų ir slovėnų karalyste (nuo 1929 Jugoslavija). Per II pasaulinį karą buvo viena svarbiausių Jugoslavijos tautų išsivadavimo kovose.1945 liaudies respublikos teisėmis įėjo į Jugoslavijos federalinės Liaudies respublikos sudėtį.