Branduolinė energija
5 (100%) 1 vote

Branduolinė energija

Branduoline energija yra svarbus šiuolaikinio gyvenimo veiksnys: branduoliniai ginklai ne tik susiję su politika, bet ir kaip bauginanti šmėkla persekioja kiekvieną žmogų. Ir kai žmonija vis didejantį energijos poreikį tenkina plėtodama branduolinę energetiką, radioaktyviomis atliekomis vis labiau teršiama mūsų planeta. Iš tikro gyvenimas Žemeje visada priklausė nuo branduolinės energijos: branduolių sintezė lemia Saulės energija., radioaktyvieji procesai Žemės gelmėse įkaitina jos skystą branduolį ir daro įtaką Žemės plutos blokų judėjimui. Branduolinė energija išsiskiria branduolių radioaktyviojo skilimo, dalijimosi ir sintezės (jungimosi) metu.

Radioaktyvumas – tai kai kurių nestabilių branduolių savybė (savaime) skilti i kitų elementų branduolius ir sukelti radiaciją (spinduliuotę). Šis vyksmas dar žinomas kaip radioaktyvusis skilimas.

Radioaktyvumą atrado Antuanas Anri Bekeris (1852 – 1908). Gavus radi paaiškėjo, kad radioaktyvių procesų metu išsiskiria be galo daug energijos.

Radioktyviųjų elementų spinduliuotė būna trijų rūšių : alfa dalelių srautas() (alfa spinduliai), beta dalelių srautas() (beta spinduliai ir gama spinduliai(). Taip pat mažai radioaktyvūs yra rentgeno spinduliai(), kurių dalelių dozė taip pat gali sukelti spindulinę ligą, ir pakenkti žmogaus organizmui.

Rentgeno spinduliai, X spinduliai, elektromagnetiniai jonizuojantieji spinduliai, kurių bangos ilgis  = 10-14 – 10-7m. Rentgeno spinduliai, kurių  < 0,2 nm, sąlygiškai vadinami kietaisiais, kurių  > 0,2 nm – minkštaisiais. Rentgeno spindulius sukuria rentgeno vamzdis, sinchronuotas, priešpriešinių pluoštų greitintuvo elektronų kaupimo žiedas; juos skleidžia radioktyvieji izotopai, Saulė, kiti kosminiai rentgeno šaltiniai. Pagal sužadinimo būdą rentgeno spinduliai ir jų spektrai būna stabdomieji, arba baltieji ir charakteringieji, arba būdingieji. Stabdomųjų rentgeno spindulių intensyvumas tolydus pagal visus dažnius iki didžiausio dažnio 0. Rentgeno spindulių kvantų energija h0 (čia h – Planko konstanta) lygi rentgeno spindulių žadinančių pagreitintų elektronų energijai eU; čia e – elektrono krūvis, U – greitintuvo įtampa. Dažnį 0 atitinka rentgeno spindulių spektro trumpabangė riba 0 = hc/eU; čia c – šviesos greitis vakuume. Charakteringieji rentgeno spinduliai susidaro dėl atomo jonizacijos, išlėkus elektronui iš atomo vidinių sluoksnių. Jei atomą jonizuoja susidūrusi su juo didelės energijos dalelė, pvz., elektronas, yra pirminiai rentgeno spinduliai, jei rentgeno arba gama kvantas – antriniai, arba fluorescenciniai. Charakteringųjų rentgeno spindulių spektro linijų dažnis būdingas kiekvieno cheminio elemento atomui; dažnio priklausomybė nuo atomų skaičiaus nusako Mozlio dėsnis. Stabdomieji rentgeno spinduliai, kurie sužadinami labai plonuose taikiniuose, arti dažnio 0 yra visiškai poliarizuoti; mažėjant dažniui, poliarizacijos laipsnis mažėja. Charakteringieji rentgeno spinduliai visiškai nepoliarizuoti. Rentgeno spindulių ir medžiagos sąveika sukelia fotoefektą, rentgeno spindulių absorbciją ir sklaidymą. Fotefekto metu medžiagos atomas, absorbavęs rentgeno spindulių kvantą, išspinduliuoja vieną savo vidinių sluoksnių elektroną ir charakteringųjų rentgeno spindulių kvantą arba antrąjį – elektroną.

Rentgeno spindulių naudojimo sritys : medicina (Rentgenodiagnostika, Rentgenoterapija), technika (Rentgeno defektoskopija), moksliniai tyrimai (Rentgenostruktūrinė analizė, Rentgenografija, Rentgeno mikroskopija). Iš kosminių rentgeno spindulių sužinoma apie kosminių kūnų cheminę sudėtį ir fizikinius procesus kosmose (Rentgeno astronomija). Rentgeno spinduliai spartina kai kurias chemines reakcijas, medžiagų polimerizaciją, organinių medžiagų krekingą (Radiacinė chemija), jais naudojamasi senovės tapybai rasti po vėlesnės tapybos sluoksnių, maisto pramonėje (svetimkūniams rasti), kriminalistikoje, archeologijoje.

Rentgeno spindulius 1895 atrado vokietis V. Rentgenas. 1985-97 jis nustatė, kad rentgeno spinduliai jonizuoja dujas, sužadina medžiagų fluorescenciją, veikia foto plokštelę; yra labai skvarbūs. Rentgeno spindulių banginį pobūdį numatė Dž. Stoksas (D. Britanija), eksperimentais 1906 patvirtino E. Barkla (D. Britanija).

Gama spinduliai,  spinduliai, trumpųjų bangų ( bangos ilgis  < 4 * 10-10 m) elektromagnetiniai spinduliai. Gama spindulius skleidžia po radioktyviojo skilimo ir branduolinių reakcijų sužadinti atomų branduoliai; gama spinduliai spinduliuodami, stabdant greitas elektringasias daleles, anihiliuojant dalelių ir antidalelių poroms, kai kurioms elementariosioms dalelėms (pvz., 0 mezonams, 0 hiperonams) virstant kitomis elementariomis dalelėmis. Gama spindulių, sužadintų stabdant elektringąsias daleles, spektras yra ištisinis, sužadintų kitais būdais – linijinis. Korpuskulinės gama spindulių savybės ryškesnės už banginės, todėl gama spinduliai dažnai laikomi dalelių (  kvantų), apibudinamų kvanto energiją E = h, srautu; čia h – Planko konstanta,  – spinduliuojamos bangos dažnis. Radioaktyviojo skilimo sužadintų gama spindulių energija siekia iki 5 MeV (  2,4 * 10-13 m), branduolinių reakcijų – iki 20 MeV (  0,6 * 10-13 m), gautų galinguose greitintuvuose –
iki 10 GeV (  1,2 * 10-16 m).

Šiuo metu Jūs matote 54% šio straipsnio.
Matomi 696 žodžiai iš 1293 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.