Brangakmeniai
5 (100%) 1 vote

Brangakmeniai



Įvadas…………………………………………………………………………………………………………………..2

Tislai, uždaviniai……………………………………………………………………………………………………2

Brangakmenių makroskopiškai nustamos savybės……………………………………………………..3

Paprastais instrimentais nustatomos savybės……………………………………………………………..5

Taurinimas…………………………………………………………………………………………………………….6

Brangakmenių istorija…………………………………………………………………………………………….7

Astrologija ir gydymas brangakmeniais……………………………………………………………………7

Kilmė ir telkiniai……………………………………………………………………………………………………8

Apdirbimas…………………………………………………………………………………………………………..8

Identifikavimas……………………………………………………………………………………………………..9

Imitacijos……………………………………………………………………………………………………………..9

Priežiūra……………………………………………………………………………………………………………..10

Brangakmeniai…………………………………………………………………………………………………….10

Ametistas…………………………………………………………………………………………………………….11

Daimantas……………………………………………………………………………………………………………11

Gintaras………………………………………………………………………………………………………………14

Jaspis………………………………………………………………………………………………………………….15

Kalnų krikštolas…………………………………………………………………………………………………..16

Koralai………………………………………………………………………………………………………………..17

Lazuritas……………………………………………………………………………………………………………..17

Malachitas…………………………………………………………………………………………………………..18

Nefritas……………………………………………………………………………………………………………….19

Obsidianas…………………………………………………………………………………………………………..20

Oniksas……………………………………………………………………………………………………………….21

Opalai…………………………………………………………………………………………………………………21

Perlas………………………………………………………………………………………………………………….22

Rubinas……………………………………………………………………………………………………………….22

Serdolikas……………………………………………………………………………………………………………23

Smaragdas…………………………………………………………………………………………………………..24

Turkis…………………………………………………………………………………………………………………24

Prekyba ir įvertinimas…………………………………………………………………………………………..25

Retieji akmenys, sintetiniai brangakmeniai, imitacijos……………………………………………..26

Išvados……………………………………………………………………………………………………………….27

Literatūra ……………………………………………………………………………………………………………28

ĮVADAS

Nuo seniausių laikų žmonės akmenis vadindavo branbakmeniais, kurie žavėjo neįprasta išvaizda, blizgesiu , spalva, skaidrumu, tvirtumu, retumu. Šie akmenys atnešdavo naudos, tarnaudavo komerciniams poreikiams bei tikslams. Vėliau į šią grupę buvo įtraukti ir kiti akmrnys, neturėję keletos išvardintų savybių. Jie buvo paslaptingi, madingi. Brangužiuosius akmenis suskirstė į brangakmenius ir pusbrangius akmenis. Bet greitai ta riba išnyko, ir buvo sudaryta juos visus jungiančią grupę , kurią pavadino brangakmeniais. Jai buvo priskirti visi mineralai, akmenys ie net organinės medžiagos, iš kurių galima pagaminti šlifuotus akmenis puošimui arba kolekcionavimui, o neapdirpti jie naudojami kaip papuošalai. Iš jų yra gaminami dekoratyviniai, meniški daiktai, daromos mozaikos.

Akmenys pagal įvairius kriterijus skirstomi į klases, pvz,.
puošniuosius, puošniuosius- dekoratyvinius, dekoratyvinius akmenis ir t.t. Daugumos brangakmenių senųjų pavadinimų kilmė yra susijusi su spalva, forma, sudėtimi, arba įvairiomis šių savybių kombinacijomis. Brangakmeniai turi ir chemines formules, kuri yra paimta iš Hugo Strunz minerologinių lentelių.

Tikslai:

Išnagrinėti kokios vyrauja brangakmenių rūšys .

Uždaviniai:

1. Gilintis į brangakmenių istorija.

2. Ssusipažinti su brangakmenių rūšimis.

3. Kur yra panaudojami brangakmeniai.

BRANGAKMENIŲ MAKROSKOPIŠKAI NUSTATOMOS SĄVYBĖS

Spalva. Pati svarbiausia savybė, kuri plika akimi matoma yra spalva. Dažnai spalva yra priklausoma nuo mados, arba vietovės. Ji nulemia akmes vertę, kuri tampa svarbiausiu kriterijumi. Iš atitinkamų spalvų yra kilę ir daugelio brangakmenių pavadinimai (pvz. akvamarinas arba albitas). Spalva yra būdingiausias nustatymo požymis. Fiziniu požiuriu brangakmeniai pagal spalvą skirstomi į: bespalvius arba achromatinius (pvz. deimantas, kalnų krikštolas); šviesos spindulys pereina į akmenį, nesugerdamas tam tikro ilgio bangų; spalvotus arba idiochromatinius (pvz. malachitas, rodonitas);spalva priklauso nuo tam tikro elemento, esančio brangakmenio sudetyje; dažytus arba alochromatinius (pvz. ametistas, rubinas); atspalvis atsiranda įsimaišius tam tikriems mikroelementams; raibuliuojančius arba pseudochromatinius, spalvą sąlygoja įvairūs optiniai efektai. Tai irizacija, tigro, sakalo ar katės akies efektai, asterizmas, opalascencija ir kiti vidinės kristalų konstrukcijos sukeliami optiniai spalvų efektai, zonų bei juostų susidarymas. Brangakmenių spalvos intensyvumas dažnai priklauso nuo gausybės šalutinių veiksnių, pvz., ultravioletinio ar radioaktyvaus spinduliavimo, šilumos, dūlėjimo, dehidracijos, kitų medžiagų poveikio ir pan. Šie procesai gali teigiamai paveikti spalvą, tačiau dažniausiai ją silpnina.

Skaidrumas- tai akmens laidumas šviesai. Jis labiausiai priklauso nuo kristalo konstrukcijos, skaidrumas ypač sumažėja dėl spalvos intensyvumo, intarpų, įskilimų arba dūlėjimo reiškinių. Pagal skaidrumą skiriame į skaidrius, pusiau skaidrius, peršviečiamus, neperšviečiamus (nepermatomus) akmenis. Apšvietimas, šiluma ir mechaniniai pažeidimai veikia akmenų skaidrumą. Nuo jo laipsnio priklauso ne tik kokybė, bet ir kaina, bet ir apdirbimo būdas ( facetinis, lygus ar plastiškas šlifavimas).

Blizgesys atsiranda, šviesai atsispindint ir išsisklaidant prie akmens paviršiaus arba tuoj pat po juo. Jis priklauso nuo lūžimo rodiklio, sugėrimo, skaidrumo ir paviršiaus savybių; įtakos turi ir spalva. Blizgesys- svarbi brangakmenių savybė, jis apsprendžia šlifavimo tipo arba apdirbimo būdo pasirinkimą.

Skalumas- tai myneralų savybė, juos veikiant mechaniškai, skilti tikliai dėsningomis kryptimis. Reikia skirti skalumą nuo dalumo arba atskyrimo ( dvynių saaugos, reguliarius intarpų padalijimas). Dalumas didėja dūlėjant (pvz. korundas).

Skalumas priklauso nuo vidinės mineralų sandaros ir visuomet yra pastovus. Mineralai pagal skalumą skirstomi į idealiai skalius, labai skalius, skalius, nelabai skalius, seskalius, visišaki neskalius. Žinant jų skalumą, prieš šlifuojant akmenis, įmanoma teigiamai surušiuoti ir pakreipti. Geras skalumas paprastai būdingas perlamutriškai spindintiems brangakmeniaims, o nežymus- dažniausiai stikliškai spindintiems akmenims. Idealiai ir labai skalius akmenis reikia saugoti nuo mechaninių pažeidimų. Neskaliems brangakmeniams būdingas skirumas. Skiriame į kriauklės formos, nelygų, trapų, bei kabliuko formos skirumą.

Kristalų sistemos. Neapdirbtus akmenis lengva makroskopiškai atskirti nustačius jiems būdingą kristalų sistemą. Dauguma brangakmenių randama kristalų pavidalu. Jų forma ir lemiamos fizikinės bei optinės grangakmenių savybės priklauso nuo vidinės kristalo stuktūros- kristalinės gardelės cheminio ryšio. Kristalo paviršius sudarytas iš plokštumų, kraštų ir kampų, tarp kurių yra pastovūs santykiai. Ši simetrija pasikartoja visuose to paties tipo kristaluose. Išorinė simetrija nustatyta per jos elementus ( sukimosi ašis, veidrodines plokštumas, inversijos centrą, sukamas inversijos ašis). Šių simetrijos elementų kombinacijos sudaro 32 kristalų klses, kurios skirstomos į 7 kristalų sistemas: trinklinė, monoklininė, ortorombinė, tetraganalinė, trigonalinė, heksagonalinė ir kubinė sistemos.

Trinklininėje (trigubai lenktoje) sistemoje ašies kryžius susideda iš trijų įvairaus ilgio ašių, kurios tarpusavyje nesudaro stačių kampų. Monoklininėje (paprastai lenktoje sistemoje irgi yra trys skirtingo ilgio ašys, tačiau viena iš jų su statmenąją ašimi sudaro statujį kampą. Ortorombinės (rombo formos) sistemos kristalai turi tris skirtingo ilgio ašis, kurios yra viena kitai statmenos. Tetrogonalinėje (keturkampėje) sistemoje visos trys ašys irgi viena kitai statmenos, tačiau horizontaliosios ašys yra vienodo ilgumo. Heksaginalinei (šešiakampei)sistemai būdingas keturių ašių kryžius, trys horizontaliosios ašys viena su kita sudarančios 120° kampus, o su vertikaliąja ašimi- statmeną kampą. Trigonalinės arba romboedrinės (trikampės) sistemos toks pats ašių tipas, kaip ir heksaginalinės, tik sistemos simetriškumas vertikaliąjai ašiai sumažėja nuo
šešių iki trijų. Kubinei (šešiasienei) sistemai būdingas kryžius su trimis vienodo ilgio ašimis, kurios statmenos viena kitai.

Morfologija. Vidinė kristalų konstrukcija ir kilmė- svarbiausi veiksniai, lemiantys tam tikrą brangakmenio morfologinę formą. Greta kokybės ir brangakmenio tipo, forma yra vienas svarbiausių kriterijų, pasirenkant akmenį puošimui arba šlifavimui. Keletas brangakmenių neturi taisyklingos vidinės konstrukcijos, jie yra amorfiški (pvz. opalas). Pagal išorinę formą, išvaizdą, paprastai tarp brangakmenių skiriami izometrinės formos kristalai, ištęsti į vieną pusę, t.y. kolonų formos, ištęsti į dvi puses, t.y. plokščios arba lapinės formos ir tarpinių, kaip antai statistinės, formų. Papuošalų gamybai dažnai naudojami grūdėti, kompaktiški, stiebelio, lapelio formos, oolitai, sustingę ir kolomorfiniai brangakmenių agregatai.

PAPRASTAIS INSTRUMENTAIS NUSTATOMOS SAVYBĖS

Kietumas yra akmens pasipriešinimas kitos medžiagos įsiskverbimui. Jį lemia ir kristalinės gardelės rūšis. Yra sukurta nemažai kietumo skalių, tačiau žinomiausia laikoma vadinamoji ‘Moso kietumo skalė”. Tikrinant kietumą reikia stengtis nepažeisti šlifuotų kraštų bei kampų.

Brėžimas. Perbraukus brangakmenį per neglazuruotą porceliano lentą ar įbrėžus jį kitu daiktu, susidaro smulkūs milteliai. Jų spalva ir informuoja apie brangakmenio sąvybes. Nusitrynę miltyeliai gali atitikti akmens spalvą arba būti kitos spalvos. Dažytų akmenų nuotrinos paprastai būna baltos arba labai šviesios spalvos.

Tankis (lyginamoji masė)- tai brangakmenio masės ir tūrio santykis. Atsižvelgiant į tai, kad kiekvieno mineralo tankis yra gana pastovus dydis, jis laikomas reikšmingu rodikliu atpažįstant brangųjį akmenį. Norint greitai ir tiksliai atpažinti yra naudojamas vadinamasis “suspensijos metodas”, pagal kurį galima nustatyti akmens tankį lyginant su standartizuotu skysčiu. Šiuo metodu galima greitai sužinoti lyginamąją masę, o medžiaga lieka nepažeista. Akmuo panardinamas į tam tikrą skystį, kurio tankis žinomas, jei plūduriuoja- tankis mažesnis, o jei grimzta- didesnis nei skysčio. Norint tiksliai nustatyti tankį, yra naudojamas dvigubo svėrimo metodas (sveriama ore ir vandenyje).

Šviesos lūžio rodiklis. Šviesos spindulys, krisdamas tam tikru kampu iš vienos optiškai retesnės (pvz. oras) į kitą optiškai tankesnę aplinką (pvz. brangakmenis), lūžta. Jei spindulys ant paviršiaus krinta statmenai, jis nelūžta. Šviesos lūžis daugiausia naudojamas šlifuotų akmenų indefikacijai. Šviesos lūžio rodiklis padeda tinkamai pasirinkti šlifavimą. Šviesos spindulys turi patekti į šlifuotą akmenį, viduje atsispindėti, ir vėl išeiti. Tik tuomet yra garantojamas tinkamas blizgesys- akmuo spindi

.

Dvejopas lūžimas. Pagal optines savybes brangakmeniai skirstomi į izotropinius ir optiškai anizotropinius akmenis. Kai šviesos spindulys pereina per izotropinius ir amorfinius akmenis, jis, tiesa, lūžta, tačiau šviesa sklinda į visas puses vienodu greičiu. Anizotropiniuose akmenyse šviesos spindulys pasidalina į du skirtingai poliarizuotus spindulius su skirtingais šviesos greičiais- šviesa lūžta dvejopai. Vienos ašies mineraluose yra skiriami du pagrindinio lūžio rodikliai (No ir Ne), dviašiuose mineraluose yra trys lūžio rodikliai (Np, Nm, Ng). optinių ašių kryptimi spindulys dvejopai nelūžta. Žymus, net ir makroskopiškai matomas dvejopas lūžimas būdingas yra pvz,. kalcitui ir cirkonui. Į tai reikia atkreiti dėmesį šlifuojant. Daugumos brangakmenių dvejopas lūžimas labai nežymus ir į jį galima neatsižvelgti.

Dispersija- kai per skaidrų, šlifuotą akmenį pereina balta šviesa, spindulys išklaidomas į į atskiras spektro spalvas, kurioms būdingi skirtingi lūžio rodikliai. Šis reiškinys yra vadinamas dipersija. Ji labiausiai pastebima deimantuose bei cirkone. Tai yra labai vertinama brangakmenių savybė.

Pleochroizmas. Brangakmeniuose dvejopai lūžtanti šviesa optinės ašies atžvilgiu skirtingai absorbuojama, todėl ašies linijoje ir jai statmenai galima matyti įvairias spalvas. Tai vadinama pleochroizmu (daugiaspalviškumu). Vienašiuose kristaluose yra matomos dvi spalvos (dichroizmas), dviašiuose- trys (richoizmas). Skiriame į stiprų, ryškų, ir silpną pleochroizmą. Jei plechroizmas yra labai stiprus, tinkamu šlifavimu optinių ašių atžvilgiu pagal pageidavimą jį galima susilpninti arba pabrėžti. Tačiau daugumos brangakmenių plechroizmas net mikroskopiškai nepastebimas.

Liuminescencija-tai medžiagos švytėjimas, kuris atsiranda veikiant įvairių rūšių energijai (pvz. švitinimui). Ji sukeliama ultravioletinio spinduliavimo ir trunkanti tik tiek, kiek pats spinduliavimas. Ji sužadinama tik kūną apšvietus. Vėliau jis ima švytėti pats. Liuminesenciją sukelia į brangakmenį įsimaišę tam tikri smulkūs metalo priedai. Jie gali sužadinti net skirtingų spalvų liuminescenciją. Dažniausiai yra remiamasi, atskiriant tokius pačius brangakmenius, tik iš kitų radimviečių.

“TAURINIMAS”

“Taurinimas”- tai procesas, kuriuo metu, nekeičiant pradinės cheminės sandaros ir fizikinių savybių, yra paryškinamas estewtinis
vaizdas, padidinama jo vertė, bei pagerinama išvaizda. Dažniausiai yra paryškinama arba susilpninama brangakmenio spalva, retušuojam imaži trūkumai (įskilimai, juostos su šilkiniu spindesiu, poros ir pan). Žinomiausias taurinimo būdas – tai agatų ir chalcedonų dažymas. Porėti akmenys yra prisotinti dažais arba reagentais, kurie nulemia norimą spalvą. Kartais tam yra naudojami šarmai, karštis ar šiluma. Tiesiogiai veikiant aukšta temperatūra spalvą galia paryškinti, silpninti, arba net keisti. Paskutiniu metu spalva yra paryškinama radioaktyviuoju spinduliavimu. Iš dalies rekonstruojant arba retušuojant brangakmenis yra panardinamas į įvairius aliejus, dervas ir kt. ir jais prisotinamas. Atlūžusių brangakmenių galiukus ir daleles (pvz. turkis, gintaras) yra taurinama slėgiu ir šiluma. Tai yra vadinami “rekonstruoti” akmenys. Su lazeriu iš deimantų pašalinami intarpai, atsiradęs kanalas pripildomas specialiu labai trapiu stiklu.

BRANGAKMENIŲ ISTORIJA

Brangakmeniai kasami ir apdirbami jau labai seniai. Archeologiniai radiniai rodo, kad jau viduriniame akmens amžiuje, mezolite, buvo domimasi brangiaisiais akmenimis. Brangakmeniais labai domėjosi, žavėjosi jų žinovai graikai, vėliau romėnai ir bizantiečiai. Tai įrodantys yra gerai įsilaikę užrašai apie akmenis. Brangakmenius ruošti ar naudoti papuošalams imta jau Vidurio ir Šiaurės Europoje prieš mūsų erą. Ypatingą vietą užėmė Baltijos jūros gintaras, kuriuo buvo prekiaujama visame antikiniame pasaulyje.

XV ir XVI am.labai sustiprėjo Europoje domėjimasis brangakmeniais, vystantis prekybai bei mokslui. Tam tikrą įtaką turėjo ir tebeturi brangakmenių ryšys su įvairiais astrologiniais ženklais, prietarais ir pan. Labiausiai brangakmeniais imta domėtis tik XVIII ir XIX am., kai buvo rasta daug naujų brangakmenių klodų, arba iš naujo atrasos senosios, užmirštos kasyklos.

Šiuo metu Jūs matote 30% šio straipsnio.
Matomi 1940 žodžiai iš 6463 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.