Braškių auginimas
5 (100%) 1 vote

Braškių auginimas

1121314151

Įžanga

Įsigilinant į rinkos ekonomika Lietuvoje,neišvengiamai intensyvės žemės ūkio gamyba,gilės specializacija.Patyrimas rodo,kad specializuoti ūkiai racionaliau ūkininkauja,žymiai lengviau perima intensyvias kultūrinių augalų auginimo technologijas.Tai ypač aktualu šiuolaikiniame žemės ūkyje,kur didžioji dalis ūkių smulkūs,kaime yra daug laisvos darbo jėgos,kurią galima panaudoti diegiant imlias darbo jėgai,tačiau nereikalaujančias didžiulių investicijų,žemės ūkio technologijas.Viena tokių yra braškių auginimas,kur palyginus nedideles sąnaudas galima paversti pakankamai brangiu produktu-uogomis.

Pagal derliaus gausumą,greitą derėjimą ir pelningumą braškės yra viena vertingiausių uoginių kultūrų. Tuo metu,kai Lietuvoje yra tik importuojami citrusiniai bei bananiniai vaisiai,prasideda braškių derėjimas.Be to,braškių derėjimą galima paankstinti auginant jas žieminiuose bei pavasariniuose šiltnamiuose,bei po polietileno ar agroplėvelėmis.Perdirbtos bei šaldytos braškių uogos gali būti valgomos ištisus metus ..

Braškė yra pranašesnė už kitas sodo kultūras-greičiau pradeda derėti. Tai ypač naudinga tiems ūkininkams,kurie jų auginimą derina su kitomis sodo kultūromis.Iš naujai įvesto sodo ar uogyno,pajamų galima tikėtis tik po kelerių metų,o braškės derės jau kitą pavasarį.

Braškių uogų paklausa nuolat didėja visame pasaulyje,todėl jų auginama ir priskinama vis daugiau.Dėl daugelio auginimo technologijų pranašumų ir maistinės vertės,daugelyje šalių braškės pirmauja tarp uoginių augalų.Lietuva turi palankias galimybes (dėl augančios paklausos rinkoje ir palyginant žemos gamybos savikainos)eksportuoti braškių produkciją į Skandinavijos šalis bei Latvija ir Estiją.

Braškių auginimą galima derinti su įvairiomis kultūromis pagal ūkio specializacija. Tačiau būtina žinoti,kad jų auginimas nevienodai gerai suderinamas su visomis žemės ūkio sferomis ir ne visada gaunamas teigiamas efektas.Dėl gamybos sezoniškumo braškininkystė gali būti derinama su kaimo turizmo paslaugų verslu. Tam tikruose regionuose, kur yra paklausa, galima užsiimti amatais, kita netradicine kaimo veikla, miško darbais.

Braškininkystė – yra labai imli, rankų darbui, žemės ūkio šaka. Ypač vykdant braškynų sodinimą, braškyno paruošimą žiemai, augalų apsaugą nuo ligų ir kenkėjų,nuimant derlių,prižiūrint augalus jų derėjimo metu ir nuėmus der1ių. Tai sezoniniai darbai. Tokiems darbams reikia nemažai samdomos sezoninės darbo jėgos.Daugiausiai jos reikia nu imant braškių derlių.

Verslo oroiektas:0,5 ha braškyno įveisimas ūkyje, vėliau pereinant prie specializuoto ūkio.Dukat ir Kama veislės braškių auginimas netoli miesto rinkų,produkcija realizuojant turguje,bei sudarius auginimo-supirkimo sutartis su didmeniniais pirkėjais.

Dukat. Vidutinio ankstyvumo braškių veislė su¬kurta 1985 m Sodininkystės ir gėlininkystės institute Skiernievicuose (Lenkija). Autorius E.Zurawicz.

Kereliai aukšti, tankūs, gausiai lapuoti. Lapai tamsiai žali, matiniai. Žiedynai žemiau lapų arba lapų lygyje. Žiedai vidutinio dydžio, dvilyčiai. Žydėti pradeda vidutiniškai anksti.

Veislės ‘Dukat’ uogos pradeda nokti birželio II-III dekadą (vid ut. 06.18), 5 dienomis anksčiau, negu standartinės veislės ‘Senga Sengana’. Uogos labai stam¬bios (vidutinė pirmo skynimo uogų masė 17 g, veislės ‘Senga Sengana’ -13,4 g), apvalios arba širdiškos, transportabilios, odelė tamsiai raudona, blizganti, minkš¬tirIlas tamsiai raudonas, tvirtos konsistencijos, saldžiarūgščio, gero skonio, sil¬pno aromato. Šios veislės uogos desertinio tipo, tinka ir perdirbti bei šaldyti.

‘Dukat’ veislė labai derlinga. Derliumi žymiai lenkia ‘Senga Sengana’ veislę• Pakankamai atspari kekeriniam puviniui, vidutiniškai atspari lapų ligoms, atspa¬ri pašaknio ligoms. Žiemą ištverminga

Kama. Ankstyva braškių veislė (‘Senga Sengana’ x ‘Cavalier’) sukurta

Lenkijoje 1986 m. Sodininkystės ir gėlininkystės institute. Autorius E.Niezbora• la.

Kereliai vidutinio dydžio, tankūs, gausiai lapuoti. Lapai tamsiai žali, primena veislės ‘Senga Sengana’ lapus, tik labiau matiniai. Žiedynai lapų lygyje. Žiedai vidutinio dydžio, dvilyčiai. Žydėti pradeda anksti.

Uogos pradeda nokti anksti, birželio I-II dekadą (vidut. 06.16), 7 dienomis anksčiau, negu standartinės veislės ‘Senga Sengana’. Pradžioje jos stambios (vi• dutinė pirmo skynimo uogų masė 13,4 g, veislės ‘Senga Sengana’ taip pat 13,4g), vėliau vidutinio dydžio, nupjauto kūgio arba apvalios formos su kakleliu, trans• portabilios, odelė tamsiai raudona, minkštimas tamsiai raudonas, tvirtos konsis• tencijos, sultingas, labai gero skonio, aromatingas. Šios veislės uogos desertinio tipo, tinka ir perdirbti bei šaldyti (lenkų duomenimis). Pagal derlingumą – tolygi ‘Senga Sengana’ veislei.

Vidutiniškai atspari kekeriniam puviniui, jautri lapų ir pašaknio ligoms. Žie• mą ištverminga.

Verslo projekto įžanga

Mano tikslas-gauti pajamų auginant ūkyje ankstyva ir vėlyvą,desertines braškių veisles.Planuoju auginti 2aria ir Holiday veislių braškes 0,5 ha plote, vėliau šį plotą plėsti iki 2ha(kasmet braškyno plotą praplečiant 0,5ha).Tokio ploto braškyno įveisimui,priežiūrai ir eksploatacijai butų samdomi keli darbininkai sezoniniam darbui,o
darbas kuris nereikalauja didelės darbo jėgos būtų atliktas šeimos narių.Samdomus darbininkus žadu samdyti iš darbo biržos.Uogų realizacija būtu vykdoma turguje ir pasirašius auginimo-supirkimo sutartis.

Braškių auginimui man reikalingos pradinės investicij os techninėms priemonėms įsigyti: nešiojamam chemikalų purkštuvui su pilna komplektacija ir motoblokui tarpueilių purenimui(tam gali būt naudojamas turimas T-25).Viskam įsigyti reikalingos pradinės investicijos.Planuoju imti 10000 litų paskolą su 12% metinėmis palūkanomis,kurią žadu grąžinti trečiais metais, viską iš karto.

Braškėms auginti reikia pakankamai derlingų,humasingų,geros struktūros dirvų.Kaip tik tokios yra Alytaus rajone.

Braškynąžadu įveisti prie Peršėkės upės,turimoj žemėj.

Rinkos analizė

Realizavimo kanalai ir kainos.Paskutiniais metais pastebimi palankūs pokyčiai braškininkystės vystymuisi Lietuvoje.Vis daugiau gyventojų miestuose atsisako auginti vaisius ir uogas(tame tarpe ir braškes) sodybiniuose sklypuose,taigi uogų paklausa ir realizavimo rinka Lietuvoje plečiasi.Didesniuose miestuose paklausios desertinių ankstyvųjų braškių veislių uogos.Man yra puiki proga braškes realizuoti į Alytaus turgų,miestas nemažas, tad ir pirkėjų būtų.

Realizuojant produkciją turguje už 1kg. Uogų galima gauti vidutiniškai apie 4 lt. Realizuojant per didmeninius supirkėjus,vidutiniškai apie 3.5 lt. Kada braškynas išsiplės iki 2ha ploto dauguma braškių realizuosiu per didmeninius supirkėjus ir tik nedidelę dalį išgabensiu į turgų.Realizuojant per didmeninius supirkėjys sumažėja išlaidų,kadangi supirkėjai aprūpina dėžutėmis ir uogas pasiima patys.

Konkurencija

Pastaraisiais metais didėjanti braškių pasiūla,didina

konkurenciją.Didžiausias mano konkurentas bus Luksnėnų žemės ūkio bendrovės verslinis braškynas. Tačiau didelės konkurencinės kovos nesitikiu,nes jie savo produkciją realizuoja per didmeninius supirkėjus.

Praplėtus ūkį iki specializuoto,didžiausi konkurentai taps Lenkijos braškių augintojai,nes Lenkijoje auginami labai dideli kiekiai braškių produkcijos.Tačiau reikia pastebėti,kad jų produkcijos savikaina yra šiiek tik aukštesnė negu Lietuvoje.Intensyvindama augimo technologijas ir kooperuodamasi su kitais Lietuvos braškių augintojais,tikiuosi užauginti didesnį ir geresnės kokybės derlių,o tai mums visiems,atvertų galimybes sudaryti ilgalaikius kontraktus su uogų supirkėjais Europos šalyse.Lietuva galėtų sėkmingai konkuruoti su Lenkija,Skandinavijos šalių rinkoje.Naujų gamybos,šaldymo,fasavimo technologijų diegimas leistų ne tik išlaikyti konkurentabilią produkcijos savikainą,bet ir leistų užimti daugiau vietos ES šalių braškių rinkoje.

Marketingo strategija

Produkto realizavimo būdai ir tam reikalingos priemonės pasirenkamos priklausomai nuo to,kokios braškių veislės auginamos ir kur numatoma uogas realizuoti.

Mano verslo plano atveju,kada aš pasirenku auginti

ankstyvą,desertinę 2aria braškių veislę,kurių uogos sunoksta birželio vidurį,realizuojant jas turguje galima gauti geresnę kainą negu už vėlesnius uogų derlius.

Lietuvos klimato sąlygomis,prisilaikant visų agrotechninių

reikalavimų,jauname braškyne galima nuskinti vidutiniškai 11 t/ha, vėlesniais metais derlius padidėja iki 15t/ha.

Braškių derliaus nuėmimui ir realizavimui turguje būtina įsigyti plastikinių dėžučių skynimui ir transportavimui..Prekiaujant turguje,braškės suberiamos į kartonines ar plastikines dėžutes. Tai suteikia prekei higienišką išvaizdą ir geriau įsimenamas ūkininko prekinis ženklas.

Braškių uogos,prekinį pavidalą įgauna skynimo metu.Ar uogos prisirpusios,galima nustatyti pagal jų spalvą,kuri b8na šviesiau ar tamsiau raudona. Uogas reikia rinkti kas antra ar trečia diena.Jeigu renkamos rečiau,daug uogų persirpsta,praranda prekinį pavidalą,sumažėja derlingumas ir braškės daugiau serga pilkuoju puviniu.Jeigu uogos vežamos kur nors toliau jas reikia skinti ne visai prisirpusias-dar rausvas. Greitai jos nusispalvina vienodai raudonai.Nepatariama uogų skinti lietingu oru, bei iš ryto,nenudžiūvus rasai,nes tada jos greičiau genda. Karštu oru surinktas uogas reikia saugoti nuo tiesioginių saulės spindulių ir lietaus,reikia laikyti vėsioje patalpoje,kitaip jos praranda aromatą,blogai perneša transportavimą ir greičiau genda.Nustatyta,kad 0-4C temperatūroje uogas galima išlaikyti iki 5-8 parų,029C temperatūroje,jos išsilaiko tik vieną parą.

Jeigu numatyta uogas vežti į turgų,geriau jas rinkti I mažesnius indus, ir jeigu galima tuoj pat rūšiuoti-geresnes uogas dėti I prekybai skirtą tarą.Kuo mažiau uogos beriamos,tuo geriau. Vis populiaresni tampa 0,5 kg. Talpos storo popieriaus arba plstmasiniai indeliai su skylutėmis apačioje.Taip įpakuotos uogos turi didesnę paklausą. Skinant indeliai padedami ant padėklo su rankenėle,o pririnkus sudedami į dėžę.Perdirbimui skirtas uogas galima skinti į didesnius indus.

Jautrumo/Rinkos analizė

Braškių derlių daugiausia nulemia biologinės veislės

savybės,sodinamosios medžiagos kokybė,dirvožemis,augimo vieta,tinkama agrotechnika,oro sąlygos.Kadangi sodinsiu braškių veisles,kurios yra atsparios pavasarinėms šalnoms,pilkajam puviniui,pirmais metais sodinukus pirksiu Luksnėnų
ŽUB veisliniame braškyne,o dėėl augimo agrotechnikos konsultuosiuosi su specialistais,tad nesėkmių nesitikiu Dirvos paruošimas(kovo-balandžio mėnuo)

Kultivavimas(iš rudens laukas nupurkštas

Raundapu 360g/l.Norma 31/ha,kaina 50/1t.,ir 138

aparatas

Sėjamas rapsas žaliajai trąšai 110

Dirvos arimas birželio mėnesį 60

Dirvos kultivavimas 40

Trešimas mineralinėmis trąšomis NPK 12-11- 216

18.Norma 300kg/ha, 1,5lt/kg

Viso išlaidų dirvos paruošimui 50

Sodinimas(liepos mėnesį) 50

Daržo išmatavimas,eilių markiravimas

Laistymas į vagutes prieš sodinimą 50

Daigų poreikis lr 6000 –

kaina( sodinant 0, 9xO,25m.atstumais ).40tūkst.dai

gų į ha,0,31t. Už daigą

Sodinimas. Vienas žmogus gali pasodinti 40

apie2000 daigų per vieną darbo dieną.Sodins du

samdomi darbininkai bei keturi šeimos nariai.

Viso išlaidų sodinimui 6140

Priežiūra(1iepos-rugpjūčio mėnuo 76

Purškimas herbicidais nuo vienaskilčių

piktžolių.Herbicidas Betanalas

progresas, 1,5l.ha, 1001t./l.

Tręšimas salietra praėjus trims savaitėms po 76

sodinimo.400kg./ha.,381t./kg.

Pakartotinis tręšimas praėjus dviem 76

savaitėm,augimo skatinimui toks pat kiekis.

Purškimas Euparenu 50% š.m.,veiklioji 130

medžiaga Dichlofuanidas 500g/kg nuo

ligų.2kg./ha,1301t/kg.

Tarpueilių purenimas 50

Išlaidos O,5ha braškyno įveisimo,priežiūros ir eksplotacijos darbams,1t

Dirvos paruošimas(kovo-balandžio mėnuo) Kultivavimas(iš rudens laukas nupurkštas Raundapu 360g/l.Norma 31/ha,kaina 50/1t.,ir 138 aparatas

Sėjamas rapsas žaliajai trąšai 110

Dirvos arimas birželio mėnesį 60

Dirvos kultivavimas 40

Trešimas mineralinėmis trąšomis NPK 12-11- 216 18.Norma 300kg/ha, 1,5lt/kg

Viso išlaidų dirvos paruošimui 50

Sodinimas(liepos mėnesį) 50

Daržo išmatavimas,eilių markiravimas

Laistymas į vagutes prieš sodinimą 50

Daigų poreikis ir 6000 –

kaina( sodinant 0, 9xO,25m.atstumais ).40tūkst.daigų į ha,0,31t. Už daigą Sodinimas. Vienas žmogus gali pasodinti 40 apie2000 daigų per vieną darbo dieną.Sodins du samdomi darbininkai bei keturi šeimos nariai.

Viso išlaidų sodinimui 6140

Priežiūra(1iepos-rugpjūčio mėnuo 76

Purškimas herbicidais nuo vienaskilčių

piktžolių.Herbicidas Betanalas

progresas, 1,5l.ha, 1001t./l. Tręšimas salietra praėjus trims savaitėms po 76 sodinimo.400kg./ha.,381t./kg.

Pakartotinis tręšimas praėjus dviem 76

savaitėm,augimo skatinimui toks pat kiekis.

Purškimas Euparenu 50% š.m.,veiklioji 130

medžiaga Dichlofuanidas 500g/kg nuo

ligų.2kg./ha,1301t/kg.

Tarpueilių purenimas 50 Viso išlaidų priežiūrai 408

Viso pirmų metų 0,5ha. Braškyno Įveisimo lr 1424

priežiūros išlaidų

Visos bendros išlaidos 8546

Antrais metais sodinimo braškyno 0,5ha išlaido

įveisimo,sodinimo bei priežiūros darbai s

Dirvos paruošimas(kovo-balandžio mėnuo)

Kultivavimas(iš rudens laukas nupurkštas 158

Raundapu 360g/1.Norma31/ha,kaina 251t.,ir

aparatas)

Sėjamas rapsas žaliajai trąšai 110

Dirvos arimas birželio mėnesį 60

Dirvos kultivavimas 40

Tręšimas mineralinėmis trąšomis NPK 12-11-

18.Norma300 kg.ha,1,51t.kg. 226

Viso išlaidų dirvos paruošimui 574

Sodinimas (liepos mėnesį) 50

Daržo išmatavimas,eilių markiravimas

Laistymas į vagutes prieš sodinimą 50

Sodinimas. Vienas žmogus gali pasodinti apie

2000 daigų per vieną darbo dieną.Sodins du 40

samdomi darbininkai bei keturi šeimos nariai.

Viso išlaidų sodinimui 6140

Priežiūra(liepos-rugpjūčio mėnuo)

Purškimas herbicidais nuo vienaskilčių 76

piktžolių.Herbicidas Betenalas

progresas, 1 ,5I/ha, 100lt./1.

Tręšimas salietra praėjus trims savaitėms po 76

pasodinimo.400kg./ha.,38It./ 1 00kg. Pakartotinis Tręšimas praėjus dviem 76

savaitėm,augimo skatinimui toks pat kiekis.

Purškimas Europenu 50% š.m., veiklioji 130

medžiaga Dichlofounidas 500glkg nuo

ligų.2kg./ha, 130 lt./kg.

Tarpueilių purenimas 50

Viso išlaidų priežiūrai 208

Viso pirmų metų O,5ha. Braškyno įveisimo ir 1424

priežiūros išlaidu

Nenumatytos išlaidos 20% VISŲ ĮveIsImo lr 1424

priežiūros išlaidų

Visos bendros išlaidos 8546

Nenumatytos išlaidos 20% 1038,0

6

Bendos išlaidos 6228,3

6

Trečiais metais sodinimo braškyno (O,25ha.) Išlaid

įveisimo,sodinimo bei priežiūros darbai os

Dirvos paruošimas(kovo-balandžio mėnuo) 60

Dirvos arimas

Lauko purškimas herbicidu Raundapu nuo

daugiamečių piktžolių,prieš sodinant 37,51

braškes.Norma-31/ha,kaina 25lt./l

Kultivavimas( atliekamas praėjus dviem 40

savaitėm po lauko purškimo).

Tręšimas mineralinėmis trąšomis NPK 12-11- 125

18.Norma 300kg./ha,I,51t./kg

Viso išlaidų dirvos paruošimui 362,5

Laistymas į vagutes prieš sodinimą 50

Sodinimas. Vienas žmogus gali pasodinti apie

2000 daigų per vieną darbo
dieną.Sodins du 40

samdomi darbininkai bei keturi šeimos nariai.

Viso išlaidu sodinimui 90 Priežiūra(gegužės-liepos mėnuo)

Purškimas herbicidais nuo vienaskilčių 75

piktžolių.Herbicidas Betenalas

ro resas, 1,51./ha, 100lt./l

Tręšimas salietra praėjus trims savaitėms po 76

pasodinimo.400k ./ha.,38lt./l00k

Pakartotinis tręšimas praėjus dviem 76

savaitėm,augimo skatinimui toks pat kiekis.

Purškimas Europenu,nuo 325

Ii ų.5k ./ha,130lt./k .

Pakartotinis purškimas Europenu birželio 325 antroje pusėje. Ta pati norma.

TarpueiIių purenimas (keturi kartai per 200 sezon~ . ei ra būtina

Viso išlaidų priežiūrai 1077

Viso pirmų metų 0,5 ha. Braškyno 1529,5 •veisimo ir priežiūros trečia iš metais. Pirmais,antrais metais sodinto braškyno priežiūros darbai

Priežiūra (kovo-balandžio mėnesį) 300

Tręšimas mineralinėmis trąšomis N-P-K 12¬11-18200k ./ha.,1,5lt./k

Tarpueilių urenimas 200 Purškimas herbicidu Goltiksas.l,5kg./ha., 177 1 18lt./k

Priežiūra gegužės mėnesį 300

Mulčiuojame smulkintais šiaudais

3t./ha., 100lt./ha

Purškiame Europenu nuo ligų 5kg./ha., 650 130lt./1.Kai“ di a ie 10% žiedų.

Purškiame Nutrifolu 2k ./ha.,7lt./kg 14 Po penkių dienų purškiame Deciu 16 400g./ha.,40lt./1.

Po septynių dienų sumaišytai purškiame 664

Europenu lr Nutrifolu,tokiomis pat

normomis.

Viso išlaidų priežiūrai 2321 Pirmais,antrais,trečiais metais sodinto

braškyno priežiūros darbai

Priežiūra(kovo-balandžio mėnuo) 500

Tręšimas mineralinėmis trąšomis NPK 12-11-18 200k ./ha.,1,51t./k

Tarpueilių purenimas 300

Purškimas herbicidu Goltiksas 1,5k ./ha.,118It/k 265,5

Priežiūra gegužės mėnesį 250

Mulčiuo• ame smulkintais šiaudais 3t./ha., 1 OOlt./ha Purškiame Europenu nuo ligų 5kg./ha.,130lt.l1.Kai 975 “ di a ie 10% žiedlĮ

Purškiame Nutrifolu 2k ./ha.71t./k 21 Po penkių dienų urškiame Deciu 400k a 40lt./l 24 Po septynių dienų sumaišytai purškiamc Europenu 996 ir Nutrifolu tokimis at nonnomis

Viso išlaidų priežiūrai 3481,5

Pirmais,antrais,trečiais metais sodintų braškių derliaus nuėmimas birželio pabaiga liepos pradžia

Derlius pirmais,antrais metais yra 14t./ha.,trečiais metais-12t/ha.Braškių uogos skinamos du kartus 7095 per savaitę.0,75ha nuskinti reikia aštuoniolikos žmonių.Iš viso skinama aštuonis kartus.Per vieną skynimą nuskinama maždaug 1063kg uogų.Už skynimą mokama 0,5 lt/kg. Skina penkiolika samdomų darbininkų,bei keturi šeimos nariai.

Priemonės derliui nuimti

Kiekvienam žmogui reikia po dvi dėžutes uogų 76,8 skynimui 12vnt .. Kaina 3.2lt./vnt

Viso išlaidų derliaus nuėmimui 7171,8 Priežiūra po derliaus nuėmimo

Purškiame Europenu nuo Ii Ų 5k ./ha.,130lt./k . 975 Tręšimas mineralinėmis trąšomis NPK 12-11-18 250 200k ./ha., 1 ,51t./k

Tarpueilių purenimas(mulčio šiaudai sumaišomi su 300 žemėmis du kartai

Purškimas herbicidu Goltiksas 1 ,51./ha., 1181t./k . 265,5

Viso išlaidų priežiūrai 0 derliaus nuėmimo 1990,5

Viso išlaidų pirmais,antrais metais sodintų braškių 6322

priežiūrai bei derliaus nuėmimui

Viso ketvirtais metais išlaidų 1473,3

Šiuo metu Jūs matote 50% šio straipsnio.
Matomi 2815 žodžiai iš 5625 žodžių.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA (kaina 0,87 €) ir įveskite gautą kodą į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.