Brauno judėjimas (šiluminis judėjimas)
Vienas akivaizdžiausių molekulių šiluminio judėjimo įrodymų yra Brauno judėjimas.
Brauno judėjimas- skysčiuose arba dujose esančių dalelių šiluminis judėjimas.
Šiluminių dalelių judėjimą stebėjo UK botanikas R. Braunas. Stebėdamas pro mikroskopą vandenyje plaukiojančias augalų sporas ir dažų daleles, pamatė, kad jos nuolat, nesustodamos, netvarkingai juda. Kadangi Brauno judėjimas yra šiluminis judėjimas, tai nutrūkti jis negali. Kylant T, šiluminis judėjimas intensyvėja. Dalelės juda netvarkingai, chaotiškai. Brauno judėjimas galimas ir dujose. Taip ore juda dūmų ir dulkių dalelės.
Stebint daleles pastebima, kad jos nuolat keičia kryptį. Didesnės dalelės praktiškai stumdosi vietoje. Jų iškyšos parodo dalelių sukimąsi aplink savo ašį, kurios kryptis nuolat kinta erdvėje.
Brauno judėjimą galima paaiškinti remiantis tik molekuline kinetine teorija. Dalelė juda dėl to, kad skysčio molekulių smūgiai į ją nekompensuoja vienas kito. Netvarkingai judančios molekulės perduoda Brauno dalelei iš kairės ir iš dešinės nevienodą impulsą. Todėl jėgų, slegiančių Brauno dalelę, atstojamoji nelygi 0. Dėl šios priežąsties keičiasi dalelės judėjimo kryptis.