Geografijos referatas
Tema: Brazilija
Sudarė:
Šiaulių Saulėtekio vid. m-klos
10a klasės mokinys
Artūras Lazejevas
Brazilija, “Džiaugsmo Šalis” garsėja karnavalais, spalvų šėlsmu, linksmais žmonėmis, fantastiška gamta, dosnia saule ir sambos ritmais, kurie kasmet vasario pabaigoje sukviečia tūkstančius turistų į Rio de Žaneiro karnavalą – triukšmingiausią, ryškiausią ir linksmiausią planetos šou. Samba penkias dienas kaitina visų karnavalo dalyvių ir svečių kraują.
Pietų Amerikoje einant 4000 km iš rytų į vakarus ir 4300 km iš pietų i šiaurę yra didžiausia tropinė šalis – Brazilija. Vienintelės už ją didesnės šalys yra Rusija, Kanada, Kinija ir JAV. Brazilijos platybėse gyvena 140 milijonų žmonių taip padarydami Braziliją šeštą pasaulyje pagal populiaciją.
Daugiau nei du trečdaliai šalies žmonių gyvena didmiesčiuose ir miestuose ir daugiau nei 29 procentai gyvena 10 didžiausių šalies miestų, kuriuose gyvena daugiau nei 1 milijonas gyventojų. Į juos įtraukiami yra San Paulas su 10 milijonų gyventojų ir Rio De Žaneiras su 5 milijonais gyventojų.
Brazilijos krantai nelabai vingiuoti, šiaurės rytuose ir pačiuose pietuose žemi, kitur – uolėti,abraziniai. Atlante Brazilijai priklauso kelios mažos salos (Fernando de Noronija ir kt.).
Brazilijos šiaurę užima Amazonės žemuma (Amazonija) – gilus tektoninis įlinkis, prisipildęs paleozojaus, mezozojaus ir kainozojaus nuosėdinių uolienų. Šiaurėje žemuma pamažu pareina į Gvianos plokščiakalnį (Roraimos k., 2772 m). Beveik visą likusią Brazilijos dalį užima Brazilijos plokščiakalnis. Jis aukštėja į p. r. (Bandeiros k., 2890 m) ir stačiais šlaitais nusileidžia į siaurą Paatlantės žemumą arba į Atlantą. geol. požiūriu abu plokščiakalniai – P. Amerikos platformos pakilusios dalys. Brazilijos vakaruose yra Paragvajaus aukštupio akumuliacinės žemumos dalis – Pantanalis.
Vidutinė temperatūra ištisus metus 16-29 laipsniai Celsijaus. Tik Brazilijos rytuose šalčiausio mėnesio (liepos) vidutinė temperatūra 12-14 laipsniai Celsijaus, kartais būna šalnos. Amazonės žemumos vakaruose klimatas jūrinis ekvatorinis (2000-3000 mm kritulių per metus), Amazonės žemumos rytuose ir gretimuose Gvianos ir Brazilijos plokščiakalnių šlaituose – musoninis subekvatorinis su 3-4 mėn. (birželis – rugsėjis) sausuoju laikotarpiu (kritulių 1500 – 2000 mm per metus, pajūryje _3000 mm), Brazilijos plokščiakalnio viduryje ir Pantanalyje – musoninis subekvatorinis su drėgna vasara (kritulių 1400 – 2000 mm per metus); plokščiakalnio šiaurės rytuose kritulių mažiau (iki 500 mm per metus), dažnos sausros. Pačiuose rytuose – jūrinis tropinis klimatas su trumpu sausuoju laikotarpiu. Plokščiakalnio pietuose klimatas drėgnas: Paranos plynaukštėje – tropinis, o rytų aukštumose į p. nuo 24 laipsnių p. pl. – subtropinis.
Upės priklauso Atlanto baseinui. Visą Amazonės žemumą, Gvianos plokščiakalnio pietus ir Brazilijos plokščiakalnio šiaurę užima vandeningiausios pasaulio upės – Amazonės – baseinas. Brazilijos plokščiakalnio pietuose teka Urugvajus ir Parana, vakaruose – Paranos intakas Paragvajus, rytuose – San Fransiskas, šiaurės rytuose – Parnaiba. Brazilijos plokščiakalnio upės (be pačių pietinių) turi daug energijos. Jose daug slenksčių, krioklių (Igvasu to paties pavadinimo Paranos intake, Urubupunga ir Sete Kedas – Paranoje, Paulo Afonsas – San Fransisko upėje).
Pieniški Amazonės vandenys susijungę su Negro upės juodaisiais vandenimis.
Amazonės žemumos vakaruose auga drėgni ekvatoriniai visžaliai miškai – hilėja, arba selva (_4000 medžių rūšių); dirvožemiai – sujaurėję lateritiniai (feralitiniai). Žemumos rytuose ir gretimuose Gvianos bei Brazilijos plokščiakalnių šlaituose auga visžaliai ir lapus metantys miškai; dirvožemiai – mažiau sujaurėję lateritiniai. Brazilijos pietryčiuose – tropiniai periodiškai drėgni miškai. Plokščiakalnio vidurį užima savanos; dirvožemiai – raudoni lateritiniai, kai kur su kieta pluta – kanga; didžiausius plotus užima krūmokšnių ir nedidelių nedžių savanos (campo cerrado); paupiais auga galeriniai miškai (ypač vertinga juose palmė karnauba). Plokščiakalnio šiaurės rytus užima pusdykumių retmiškiai – katinga, kuriuose auga kserofitiniai ir sukulentiniai medžiai bei krumokšniai; dirvožemiai – raudonai rudi. Pietuose (į p. nuo 24 laipnių p. pl.) – visžaliai lapuočių ir mišrieji miškai iš braziliškųjų araukarijų su lapuočių pomiškiu (jame auga ir arbatinis bugienis); dirvožemiai – raudonžemiai. Žemesnėse vietose – žolių savanos (campo limpo) su rausvai juodais dirvožemiais. Pantanalyje daug pelkių.
Gyvūnija neotropinė. Žinduoliai: beždžionės, tinginiai, skruzdėdos, šarvuočiai, pumos, jaguarai, tapyrai, elniai mazamiai, oposumai, įvairūs graužikai. Paukščiai: papūgos, tukanai, kolibriai, stručiai nandu. Ropliai: gyvatės (tarp jų didžiausias pasaulyje smauglys – anakonda), driežai, vėžliai, kaimanai.
Dauguma Brazilijos gyventojų (>95%) brazilai – indėnų, europiečių ir afrikiečių palikuonys. Be jų gyvena keli milijonai imigrantų iš Europos ir Azijos (portugalų, italų, ispanų, vokiečių,
ukrainiečių, japonų, kinų, libaniečių); daugiausia imigrantų į Braziliją atvyko XIX amžiaus pabaigoje – XX amžiaus pradžioje. Išliko tupių gvaranių, aravakų, karibų, že ir kt. kalbų šeimų indėnų gentys, gyvenančios daugiausia Amazonės baseine. Baltieji sudaro 60% Brazilijos gyventojų, mulatai ir metisai 30%, negrai 8%, indėnai 2%. Gyventojų skaičius dabar daugiausia didėja dėl natūraliojo prieaugio, vieno didžiausių pasaulyje (_3% per metus); 1872-1997 Brazilijos gyventojų padaugėjo 16,1 karto.
Valstybinė kalba – portugalų. Tikinčiųjų dauguma – katalikai; yra protestantų. 92% gyventojų yra valstijose, prieinančiose prie Atlanto (1/3 Brazilijos ploto); siauroje Paatlantės žemumoje (<9% Brazilijos ploto) _1/2 visų gyventojų.
Priekyje Brazilijos sostinės katedros stovi evangelikų statulos.
Svarbiausia Brazilijoje yra yra geležies ir mangano rūdų gavyba. Geležies rūdos, turinčios 60% ir daugiau geležies, išteklių yra 12 mlrd. tonų, o turinčios 30-60% – 28 mlrd. tonų (viena pirmųjų vietų pasaulyje). _3/4 geležies rūdos iškasama Itabyros hematitų telkinyje Minas Žerajo valstijoje. Mangano rūda daugiausiai kasama Amapos teritorijoje (Sera do Navijaus kasyklos), Minas Žerajo ir Mato Groso valstijose. Pagal mangano rūdos gavyba Brazilija užima vieną pirmųjų vietų pasaulyje. Svarbiausios apdirbamosios pramonės šakos – juodoji ir spalvotoji metalurgija, mašinų gamyba, chemijos, cemento, tekstilės pramonė. Valstybė kontroliuoja juodosios metalurgijos g-las Volta Redondoje, Pjasagveroje, Itabyroje. Beveik visos juodosios metalurgijos g-los yra Brazilijos pietryčiuose. Pagaminti juodieji metalai patenkina 90% Brazilijos poreikių. Sunkieji spalvotieji metalai daugiausia importuojami.