Brokerių ir dilerių veikla biržoje
5 (100%) 1 vote

Brokerių ir dilerių veikla biržoje

SANTRAUKA

Šio referato tikslas išsiaiškinti brokerių bei dilerių veiklą biržoje. Turime apibrėžti tiek brokerių tiek dilerių atliekamas pareigas, bei pažvelgsime ir į pačia fondų biržą.

Kaip ir kitose rinkose, taip ir vertybinių popierių rinkoje operacijų vykdymas įmanomas įvairiausias būdais. Kuo rimtesnis pirkinys, tuo organizuotesnė rinka jį aptarnauja. Pagrindinių didelių kompanijų akcijos pardavinėjamos biržose. Taigi norint parduoti ar nupirkti šių akcijų neapsieinama be profesionalių tarpininko paslaugų – brokerių.

Brokeris – tai asmuo, kuris veikia organizuotoje rinkoje ir yra paruoštas tam, kad galėtų padėti tiek individualiems, tiek instituciniams investuotojas investuoti į vertybinius popierius. Tai yra brokerio darbas. Darbe aptartas brokerių darbas bei jų rūšys. Biržoje galima sutikti įvairių brokerių “Flor brokeriai” – biržos firmų-dalyvių tarnautojai, kurie operacijų salėje vykdo užsakymus, gautus biuruose iš firmų ir perduotus vykdyti. “Bond-flor” brokeriai specializuojasi obligacijų operacijose. Nepriklausomi brokeriai vykdo užsakymus kitų brokerių, kai tie patys nepajėgia atlikti per didelės apimties darbų, ir firmų, kurios neturi tarnautojų – biržos narių.

Dileriai , lietuviškai vadinami tarpininkais, yra banko atstovai, bendraujantys su kolegomis, klientais ir kitomis finansinėmis institucijomis. Dileriai turi nusimanyti ekonomikoje, finansų rinkų struktūrose, bankininkystėje, žinoti apie palūkanų normas, sugebėti vienu metu sekti daugelį dalykų – būsimus ekonominių duomenų paskelbimus, valiutų rinkas, pozicijas ir limitus. Dileriui reikia žinoti teisinius sudaromų sandorių efektus ir išlaikyti konfidencialumą.

Taip pat darbe susipažinsime ir su pačia fondų birža, tai mums padės geriau įsisavinti brokerių bei dilerių atliekamą darbą. Fondų biržos JAV kuriamos ir funkcionuoja kaip korporacijos su ribotu narių skaičiumi. Jos turi taip vadinamus įstatus, kuriais apibrėžiamos biržos narių sudėtis ir jų priėmimo sąlygos, kūrimo ir valdymo tvarka, biržos ir jos narių funkcijos. Biržos nariais paprastai tampa brokerinėmis kompanijomis.

Darbe apžvelgsime biržose atliekamas operacijas bei JAV fondų biržose atliekamų sandorių tipus ir apžvekgsime visą sandorio sudarymo procedūrą.

Taigi apžvelgus aukščiau išvardintus punktus mūsų tikslas bus pasiektas- susipažinsime su brokerių bei dilerių veikla biržoje.

TURINYS

SANTRAUKA………………………………………………………………………….….………..2

1. TURINYS…………………………………………………………………………..………3

2. ĮVADAS…………………………………………………………………………………….4

3. BROKERIAI……………………………………………………………………………….5

3.1 Brokerių rūšys……………………………………………………………………..……….10

4. DILERIAI…………………………………………………………………………………11

4.1 Dilerių rūšys………………………………………………………………………………..11

5. FONDŲ BIRŽOS…………………………………………………………………………12

5.1 Biržose atliekamos operacijos………………………………………………………………13

5.2 JAV fondų biržose atliekamų sandorių tipai………………………………………………..14

5.3 Sandorio sudarymo procedūra……………………………………………………………..15

5.4 Biržų veiklos reguliavimas…………………………………………………………….…..17

6. IŠVADOS…………………………………………………………………………………..17

7. LITERATŪRA…………………………………………………………………………….19

ĮVADAS

Darbe aprašyta brokerių bei dilerių veikla biržoje.

Fondų rinkose veikia dviejų tipų tarpininkai: brokeriai ir dileriai. Tačiau Vakarų literatūroje tarpininkams priskiriami tik dileriai; brokeriai vadinami agentais, nes jie veikia ne savo vardu, o tik sutinkamai su gautomis instrukcijomis vykdo individualių arba institucinių investuotojų užsakymus. Beje, jie nerizikuoja ir už savo veiklą gauna komisinių. Kitaip negu brokeriai, dileriai veikia savo vardu, perka ir parduoda vertybinius popierius (VP) savo sąskaita: įsigyja akcijų arba obligacijų viena kaina, o parduoda kita. Skirtumas tarp kainų sudaro pelną arba nuostolį. Dilerio veiklą lydi dvejopa rizika: ar pavyks parduoti pirktų popierių, o jeigu pavyks, tai kokia kaina.

Užsienio ekonomistai įvairiai apibūdina vertybinių popierių rinkos sąvoką: iš dalies kaip potencialių mainų sferą, kaip instituciją ar mechanizmą, suvedantį atskirų prekių ir paslaugų pirkėjus (paklausos atstovus) ir pardavėjus (tiekėjus). Ši rinka skiriasi nuo visų kitų rinkų pirmiausia savo preke, kuria prekiauja. Ta prekė – vertybiniai popieriai (VP). Taigi, VP cirkuliacija lemia rinkos dalyvių sudėtį, jos vietos padėtį, funkcionavimo tvarką, reguliavimo taisykles ir t.t.

Dažnai susiduriame su kitokiu vertybinių popierių rinkos pavadinimu – “fondų rinka”. Reiktų pabrėžti, kad sąvokos
sutampa ir gali būti vartojamos kaip sinonimai.

Vertybinių popierių sąvoka buvo žinoma jau nuo vėlyvųjų viduramžių. Tuomet, didžiųjų geografinių atradimų laikotarpiu, atsivėrė plačios erdvės tarptautinei prekybai. Verslininkams prireikė didžiulio kapitalo, norint pasinaudoti puikiomis aplinkybėmis. Užjūrio rinkų įsisąvinimas ir prekių pardavimas tapo neįmanomu pavieniams asmenims. Dėl šios priežasties atsirado akcinės bendrovės – anglų ir olandų kompanijos, prekiaujančios su Indija; jos ir tapo pirmaisiais VP emitentais. XVI- XVII amžiuje Anglijoje steigėsi akcinės bendrovės, finansuojančios anglies gavybą, kitas kapitalui imlias šakas. Tuo metu anglų brokeriai sudarinėjo sutartis tiesiog gatvėse arba kavinėse. Iš čia kilo “gatvės” rinkos pavadinimas. Prasidėjus pramonės perversmui ir susikūrus apdirbimo įmonėms, plačiai paplito akcijų prekyba. Tam tikslui Londono brokeriai 1773 m. išsinuomavo dalį karališkosios pinigų keityklos patalpų. Taip atsirado pirmoji pasaulyje Londono VP birža, o kartu su “gatvės” rinka pradėjo vystytis ir “organizuota” rinka. Pirmoji amerikietiška VP birža pradėjo veikti 1791 m. Filadelfijoje, o po metų- garsios Niujorko VP biržos pirmtakė. Pradžioje biržos prekiavo ne tiek akcijomis, kiek obligacijomis, kurias noriai leido vyriausybė ir geležinkelio kompanijos, kurioms reikėjo itin didelių lėšų stambiai mašinų gamybos infrastruktūrai sukurti. Perėjimas prie akcinės nuosavybės XIX pabaigoje sąlygojo biržų specializaciją akcijų prekyboje, o obligacijų prekyba apsistojo “gatvės” rinkoje. 60 -ais XIX amžiaus metais Vokietijoje atsirado universalūs investiciniai bankai, apsiėmę vykdyti visas tarpines operacijas su VP. Eksplotuodami netradicinius kapitalo šaltinius ir formuodami vos ne ištisas pramonės šakas, jie turėjo didžiulę reikšmę pirmaujančių šalių (tokių, kaip JAV, Švedijos, Prancūzijos) pramonės vystyme. Iš šių šalių brokerinis verslas toliau plito po kitas pasaulio šalis.

BROKERIAI

Brokeris – tai asmuo, kuris veikia organizuotoje rinkoje ir yra paruoštas tam, kad galėtų padėti tiek individualiems, tiek instituciniams investuotojas investuoti į vertybinius popierius. Tai yra brokerio darbas.

Santykiai tarp brokerio ir investuotojo atsiranda dėl pastarojo iniciatyvos, nes niekas kitas negali nuspręsti investuoti ar ne. Bet brokeris neturi laukti, kol kas nors kreipsis į jį, norėdamas pasinaudoti jo paslaugomis arba kol kas nors iš jo buvusių klientų rekomenduos jį kitiems potencialiems investuotojams. Pagrindinis naujų klientų pritraukimo būdas yra reklaminiai skelbimai visame pasaulyje, tokia reklama yra įvairių formų. Geriausiomis reklamomis laikomos spausdintos reklamos, kurios adresuojamos verslininkams ir pateikiamos autoritetinguose leidiniuose, pvz.: “Wall Street Journal” ar kituose vietiniuose finansiniuose leidiniuose. Brokerinių firmų reklaminiuose skelbimuose taip pat gali būti pateikta informacija ir apie firmos veiklos politiką, operacijų mastą.

Reikia prisiminti tai, kad daugelyje išsivysčiusių valstybių veikia normos, pagal kurias, pateikus neteisingą arba klaidingą informaciją apie brokerines firmas, šios firmos baudžiamos griežtomis sankcijomis. Firma, norinti paskelbti apie save, privalo pirmiausia norimą paskelbti informaciją pateikti patikrinimui savo teisininkams ir biržos tarnyboms. 60-taisiais JAV buvo priimta eilė teisinių normų, sugriežtinančių biržų kontrolę, susijusią su brokerinių firmų skelbimais. Analogiški kontrolės būdai buvo priimti ir nacionalinės vertybinių popierių prekybos asociacijos. Pagal šiuos kontrolės būdus yra taikomi apribojimai skelbimų kalbai, terminams, kurie naudojami skelbimuose. Mūsų šalyje kol kas nėra tokios reglamentacijos. Bet kaip yra matyti, brokerinės firmos kol kas nepiktnaudžiauja šiomis įstatymų spragomis. Bet iš dalies tai rodo, kad vertybinių popierių rinka nepilnai susiformavusi.

Bet visame pasaulyje egzistuoja viena problema, kuri daug kam neduoda ramybės. Ta problema – tai eilinių piliečių viliojimas kaip potencialių individualių investuotojų. Bet pasaulinė praktika, laikantis tam tikrų taisyklių, gali pasiūlyti šios problemos sprendimo būdus. Pirmiausia – pastovus potencialių investuotojų informavimas apie tai, kad žemutinis sluoksnis brokerių sudaromų sandorių yra prieinamas daugeliui investitorių (aišku, jei tai atitinka galiojančią praktiką ir firmos tikslams). Antra, stengtis vengti specialių terminų, galinčių išgąsdinti pirkėją. Trečia, priminti klientams apie tai, kad brokerių ir brokerinių firmų atlyginimą sudaro komisiniai nuo kiekvieno sandorio, dėl ko iš vienos pusės brokeriui visi sudarinėjami sandėriai maždaug vienodi ir tai dar vienas principo “mums geri visi pinigai, jūsų taip pat” priminimas, o iš kitos pusės brokeris stengiasi išlaikyti savo gerą vardą, iš ko seka rūpinimasis savo kliento poreikiais, kuom pastarasis bebūtų. Tai be galo svarbu, žinant kad vertybinių popierių rinkoje yra labai didelė konkurencija, kaip niekur kitur Tikslingas brokerių ir brokerinių firmų vystymasis tik dar labiau kelia konkurencijos lygi link pasaulinio lygio.

Brokeris privalo pateikti klientui visą įmanoma informaciją apie pasirinktą įmonę, o taip pat ir kitą investuotojo pageidaujamą
Sprendimą investuoti ar ne, priima investuotojas, brokeris gali tik patarti. Kad būtų įmanoma tiksliau paaiškinti apie brokerio ir investuotojo tarpusavio santykius, būtina pasakyti keletą žodžių apie brokerinių firmų struktūrą.

Brokerinės firmos struktūroje egzistuoja darbo pasidalijimas. Kaip ir kiekvienoje firmoje, tai ir čia yra menedžeriai. Yra žmonių, kurie biržoje patys vykdo sandėrius. Su investuotojais dirba specialūs asmenys, turintys galiojančią licenziją dirbti su vertybiniais popieriais. JAV brokerinėse firmose tie asmenys vadinami registruoti atstovai (registered representatives arba account executives, arba customer’s brokers).

Santykiai tarp šių asmenų, kuriuos investuotojai dažniausiai vadina paprasčiausiai brokeriais, ir klientų yra labai konfidencialūs. Informacijos konfidencialumas, kurią apie save pateikia investuotojas, yra brokerinės firmos darbo principas. Kuo daugiau informacijos brokeriui pateikia investuotojas, tuo geriau išdirbama investicinė programa investuotojo atžvilgiu. Naudinga informacija apie investuotoją– tai informacija apie investuotojo finansinę padėtį: vidutinės investuotojo ir jo šeimos narių pajamos ir santaupos, išlaidos, įsipareigojimai – skolos, paskolos ir t.t. Savo ruožtu brokeris taip pat privalo pateikti investuotojui būtiną informaciją. Tame tarpe atsakinėti ir į paprasčiausius klausimus, susijusius su investavimu – pvz.: pateikti žinias apie tam tikrą kompaniją, išaiškinti specialius finansinius terminus, paaiškinti užsakymo realizacijos tvarką ir pan. Brokerio ir investuotojo santykių konfidencialumas nereiškia neatsakingumo. Investuotojas privalo laiku apmokėti įsigytų akcijų ar kitų vertybinių popierių vertę. Jis privalo informuoti apie bet kokius savo adreso pasikeitimus. Investuotojas neturi piktnaudžiauti brokerio darbo laiku, ypač sandorių vykdymo metu. Taip pat investuotojas privalo brokeriui duoti labai konkrečius ir tikslius nurodymus apie pirkimus ir pardavimus. Brokeris, tikslindamas užsakymą, investuotojui gali pasirodyti net per daug atsargus. Tai galima paaiškinti tuo, kad padarius klaidą dėl nesusipratimo, ją gali tekti ilgai taisyti. O brokerinės firmos ir biržos vis dažniau praktikuoja tokią tvarką, kai klaidos ištaisymą privalo apmokėti jai leidęs atsirasti brokeris.

Pirminės vertybinių popierių rinkos brokeriai gali duoti tvirtas arba orientyrines kotiruotes. Pateikus orientacines vertybinių popierių kotiruotes, iš paskos seka šių kainų patvirtinimas. Brokeris šiomis kainomis gali įsigyti ir parduoti vertybinius popierius, bet gali ir atsisakyti tai padaryti. Pvz.: frazė “it is quoted 15-15 ½” (arba “It is 15-15 ½ subject”) reiškia, kad brokeris nustato orientacinę kainą potencialiam pirkėjui (pirma kaina) arba pardavėjui (antra kaina), bet pasilieka sau teisę šiuos kursus pakeisti, priklausomai nuo aplinkybių. Dažnai pasitaiko, kad orientyrines kotiruotes reikia patikslinti. Orientyrinėje kotiruotėje nurodoma tik galima vertybinių popierių pirkimo arba pardavimo kaina su ta salyga, kad brokeriui/dileriui bus duotas laikas įsakymo įvykdymui. Tokios kotiruotės duodamos tada, kai pas brokerį/dilerį prisikaupė tiek daug įsakymų tam tikros grupės vertybinių popierių pirkimui arba pardavimui, kad jis turi dar patikslinti savo pozicijas prieš įvykdydamas įsakymą. Kotiruotė “15-17 work out” reiškia, kad visos pirkimo – pardavimo operacijos bus vykdomos nurodytose ribose. Tvirtose kotiruotėse yra nurodoma faktinė kaina, kuria yra siūloma įsigyti ar parduoti konkrečios rūšies vertybinius popierius. Šio tipo kotiruotės atrodo taip: “it is 15-15 1/2″arba the market is 15-15- 1/2″.

Brokeris/dileris taip pat gali įvesti į kompiurerį tokias frazes kaip: “ieško pirkimo pasiūlymų” arba ieško pardavimo pasiūlymų”. Tai daroma tuomet, kai norima parduoti kokios nors korporacijos vertybinius popierius arba jeigu norima nusipirkti kokios nors korporacijos vertybinių popierių, bet nėra sulaukęs pasiūlymų. Šiuo atveju kainos nebūna nurodomos.

Kiekvienas naujas investuotojas, kuris pirmą kartą kreipėsi į brokerinę firmą jos paslaugų, pirmiausia ką turi padaryti, tai atsidaryti sąskaitą, kurią firma naudos akcijų arba kitų vertybinių popierių pirkimui arba pardavimui, kurie jau investuotojui priklauso. Sąskaitos atidarymas brokerinėje kontoroje – paprastas dalykas, primenantis vartojamojo kredito atidarymą daugelio išsivysčiusių pramoninių valstybių parduotuvėse. Tai daroma tam, kad brokeris būtų tikras dėl to, jog klientas sugebės apmokėti pageidaujamų įsigyti vertybinių popierių vertę. Daugelis operacijų su vertybiniais popieriais gali būti apmokėtos per keletą dienų nuo sandorio sudarymo dienos arba per kitą sandėryje nustatytą terminą. Tokiu atveju sandėrio sudarymo dieną kliento sąskaitoje gali ir nebūti finansinių lėšų, reikalingų sandėriui apmokėti – klientas į sąskaitą įnešti pinigus gali ir vėliau.

Šiuo metu Jūs matote 32% šio straipsnio.
Matomi 2043 žodžiai iš 6420 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.