Broliu ir seseru konfliktai
5 (100%) 1 vote

Broliu ir seseru konfliktai

112131

TURINYS

Brolių ir seserų konfliktai…………………………………………………………..2

Konfliktų samprata…………………………………………………………………….2

Vidinių asmenybės konfliktų tipai……………………………………………….3

Tarpasmeninių konfliktų tipai……………………………………………………..4

Konflikto struktūra…………………………………………………………………….5

Konflikto dinamika…………………………………………………………………….6

Konflikto sprendimo strategijos……………………………………………………6

Suaugusių brolių ir seserų ryšiai…………………………………………………..8

Brolių ir seserų konfliktai……………………………………………………………10

Išvados……………………………………………………………………………………..11

Literatūros sąrašas……………………………………………………………………..12

BROLIŲ IR SESRŲ KONFLIKTAI

Psichologija – mokslas apie žmogaus elgesį ir mentalinius procesus. Psichologija tiria psichinius reiškinius, jų kilmę, raidą, reiškimosi formas ir mechanizmus. Mokslas apie sielą.

Konfliktas – tai priešingų tikslų, interesų, pozicijų, nuomonių ar požiūrių susidūrimas, rimti nesutarimai, kurių metų žmogų užvaldo nemalonūs jausmai arba išgyvenimai.

Konflikto terminas – yra kilęs iš lotinų kalbos žodžio –confliktus- t.y.- susidūrimas

Konfliktai yra mūsų kasdienybės dalis. Jie atskleidžia sistemos, kurioje gyvename ir dirbame, netobulumus. Konfliktai, įtampos, problemos yra neišvengiami kiekvienoje organizacijoje. Žmonės yra skirtingi: jie turi skirtingus požiūrius įvairiais klausimais, savus problemų sprendimo būdus. Tarpasmeniniai konfliktai kyla iš nesutarimų tam tikrais klausimais. Žmonės gali ir toliau nemėgti vienas kito net ir po vieningo sprendimo vien dėl neteisingo derybų būdo.

Tačiau, neišsiaiškinus tikrosios nesutarimų priežasties, ir kurstytojų nubaudimas gali konfliktą tik paslėpti, bet aistros, lyg rūkstantys po žeme durpynai, virs dar ilgai ir palankią akimirką prasiverš tikromis liepsnomis. Jos neužges, kol konfliktas nebus išspręstas.

Beje, konfliktai – tai ne visada tai, kas yra “neteisinga”, agresyvu ir pan. Konfliktai gali atlikti ir teigiamą vaidmenį:

• Konfliktas – santykių, procesų vystymosi šaltinis;

• Konfliktas – signalinis asmenybės keistis;

• Konfliktas – galimybė suartėti;

• Konfliktas – galimybė “išelektrinti” įtemptus santykius.

Pagrindiniai konfliktų tipai yra tokie:

1. Vidiniai asmenybės konfliktai

2. Socialiniai konfliktai:

• Tarpasmeniniai;

• Tarpgrupiniai;

• Tarptautiniai.

Bendravimo psichologija labiausiai domisi tarpasmeniniais konfliktais. Tačiau šio tipo konfliktai, jų motyvai yra paaiškinami lengviau, jeigu lygiaverčiai yra analizuojamos ir sunkios asmenybės situacijos, kurios tiesiogiai ar netiesiogiai veikia tarpasmeninius santykius.

KONFLIKTŲ SAMPRATA

Skirtingų žmonių pažiūros, nevienodas įvairių reiškinių suvokimas ir jų vertinimas gana dažnai sukelia ginčytinas situacijas. Jeigu tokia situacija sukelia grėsmę nors vieno iš sąveikos dalyvių suformuluotam tikslui, tai sudaro konfliktinę situaciją. Taigi, konfliktinė situacija – tai prieštaringos šalių pozicijos kokiu nors klausimu, siekimas priešingų tikslų ir įvairių priemonių jiems pasiekti naudojimas, interesų nesutapimas ir t.t.

Dažnai konfliktinės situacijos pagrindą sudaro objektyvūs prieštaravimai. Tačiau kartais pakanka kokios nors smulkmenos – nevykusiai ir ne laiku pasakytų žodžių, nuomonės, kitaip tariant, incidento, – ir konfliktas gali prasidėti.

Incidentas yra maža ‚liepsnelė’ dideliai konflikto ‚ugniai’ įžiebti. Teoriškai, incidentas- tai vienos iš šalių veiklos aktyvizacija, kuri apriboja (gal ir nesąmoningai) kitos šalies interesus. Iškilę prieštaravimai tampa konfliktine situacija, kai:

a) situacija svarbi konfliktinės sąveikos nariams;

b) yra kliūtis, kurią sukuria vienas oponentų, norėdamas sutrukdyti kitiems dalyviams pasiekti savo tikslą;

c) asmenybė arba grupė nebegali daugiau taikstytis su iškilusia kliūtimi (nors tarp vienos šalies narių).

Konfliktu laikytina bendravimo sferos sandūra, kilusi dėl žmonių prieštaringų tikslų, elgesio, nuostatų pakeliui į savo tikslus. Konflikto kilimą lemia objektyvūs ir subjektyvūs faktai. Jis priklauso nuo išorės (aplinkos) konteksto, kuriame tarpsta ir vystosi. Konteksto dalis- socialinė psichologinė terpė (aplinka), o ne vien artimiausioji asmenybės aplinka. Beveik visi autoriai pažymi situacijos konfliktiškumo subjektyvų suvokimą. Tai būtina sąlyga konfliktui kilti.

Taigi, konfliktas plačiąja prasme- tai prieštaravimų paūmėjimo kraštutinis atvejis. Paprastai jo pasekmė- stiprios neigiamos emocijos. Paprastai konfliktu laikoma priešingų požiūriu, interesų, elgesio motyvų, siekių susidūrimas, kadangi išvertus iš lotynų kalbos žodį ‚confliktus‘, tai reškia susidūrimą.

Vidinių asmenybės konfliktų tipai

Sunkioms asmenybės situacijoms priskiriami vidiniai
sunkumai, krizės ir konfliktai. Beje, paminėti sunkių situacijų tipai tik retais atvejais reiškiasi izoliuotai vienas nuo kito – dažniausiai jie tarsi “susisluoksniuoja” tarpusavy: vidiniai sunkumai provokuoja vidinius konfliktus; asmenybės krizės nulemia naujų vidinių sunkumų atsiradimą ir pan.

Vidiniai sunkumai – tai santykiai nesudėtingos asmenybės vidinės problemos: abejonės, neryžtingumas, nerasta išeities, problemos sprendimo nebuvimas. Turbūt nerastume žmogaus, kuris kada nebūtų išgyvenęs vidinių sunkumų.

Asmenybės krizės – ilgai trunkantys asmenybės gyvenimo periodai, kuriems būdingi ryškūs psichologiniai pokyčiai. Skiriamos raidos, neuratinės ir trauminės krizės. Galimas ir kitoks skirstymas (pagal veiklumo kriterijų): gyvenimo veiksmų krizės (“nežinau, kaip toliau gyventi”); gyvenimo motyvacijos ir tikslų krizės (“nežinau, dėl ko gyventi”), gyvenimo prasmės krizės (“nežinau, kam apskritai gyventi”). Krizės – tai sunkiausios asmenybės situacijos.

Vidiniai asmenybės konfliktai apibrėžiami kaip aštrūs negatyvūs išgyvenimai, atsiradę dėl užsitęsusios vidinių asmenybės struktūrų kovos ir atspindintys prieštaringus ryšius su socialine aplinka. Be to, dėl neigiamų asmenybės išgyvenimų uždelsiamos sprendimo priėmimas.

Tarpasmeninių konfliktų tipai

Viena dažniausiai pasitaikančių konfliktų priežasčių – nesugebėjimas pažvelgti į situaciją lanksčiai, be išankstinių nuostatų. Į konfliktus su aplinkiniais lengviausiai įsivelia užsispyrę, inertiški žmonės, nepakenčiantys prieštaraujančio elgesio. Konfliktiški yra ir tie žmonės, kurių pagrindinis gyvenimo tikslas – bet kokia kaina iškovoti aplinkinių pripažinimą, užimti prestižinę vietą visuomenėje. Konfliktams palankios sąlygos ir tuomet, kai yra keliami nerealūs reikalavimai aplinkiniams, sąlygoti per didelio savojo Aš idealizavimo. Tokiu atveju žmogus ima jaustis pranašesnis už kitus, mano esąs teisuolis, neklystantis, galintis nurodinėti. Konfliktus gali taip pat gali sąlygoti pernelyg didelis konformizmas.

Tarpasmeninių konfliktų tipai:

Pagal gyvenimo sferą:

1. šeimos,

2. darbo,

3. buitiniai,

4. politiniai ir t.t.

Pagal trukmę:

1. trumpalaikiai,

2. ilgalaikiai,

3. užsitęsę, patekę į aklagatvį.

Pagal pavadinimą:

1. horizontalūs – tarp vienodo statuso individų,

2. vertikalūs – tarp pavaldinio ir vadovo,

3. diagonalūs – tarp vadovo ir netiesiogiai jam pavaldaus žemesnio statuso asmens.

Pagal emocinę įtampą:

1. aukštos įtampos,

2. vidutinės įtampos,

3. žemos įtampos.

Pagal intensyvumą:

1. aukšto intensyvumo,

2. vidutinio intensyvumo,

3. žemo intensyvumo.

Pagal nukreiptumą:

1. tiesioginiai – nukreipti į mus,

2. šalutiniai – tiesiogiai mūsų neliečia, tačiau vis tiek žeidžia.

Pagal konflikto sukėlėją:

1. aktyvūs – patys išprovokuojate konfliktą,

2. pasyvūs – išgyvenkite kito individo sukeltą konfliktą.

Pagal konflikto kontrolę:

1. kontroliuojami,

2. nekontroliuojami.

Yra ir daugybė kitokių skirstymų.

Konflikto struktūra

Kiekvienas konfliktas turi tam tikrą objektyvų turinį:

1. konflikto dalyviai:

• pagrindiniai konflikto dalyviai, kartai dar vadinami konkurentais, priešininkais. Dažnai konflikte galima rasti asmeninį, praėjusį konfliktą – iniciatorių. Svarbus yra konfliktuojančių pusių statusas, kurį nusako savo tikslų realizavimo galimybių lygis, individo “jėga”, išreškiama jo fizinėmis, materialinėmis, socialinėmis, intelektinėmis galimybėmis, žiniomis, įgūdžiais, jo socialine patirtimi, socialiniais ryšiais.

• Konfliktuojančius palaikantys individai ar grupės (koalicijos).

• Kiti dalyviai.

2. konflikto objektas. Objektyviai egzistuojančios ar įsivaizduojamos problemos, dėl kurios kilo konfliktas, priežastis, branduolys. Konflikto objektu gali būti materialinė, socialinė ar dvasinė vertybė, kurios siekia abu oponentai.

3. aplinka. Sąlygos, kuriuose vyksta konfliktas, kitaip tariant, tai mikro- ir makroaplinka. Aplinkos įvertinimas leidžia analizuoti konfliktą kaip socialinę situaciją.

Kiekvienas konfliktas taip pat turi ir psichologinį turinį:

1. motyvai – vidinė paskata pradėti konfliktą, siekiant patenkinti savo poreikius. Kartais būna gana sunku nustatyti tikruosius konflikto motyvus, kadangi jie gali būti slepiami.

2. konfliktinis elgesys – konflikto dalyvių priešingos krypties veiksmai. Konfliktinis elgesys turi tam tikrus savo principus, strategijas ir taktikas.

Konflikto dinamika

Konflikto eigą nusako dvi pagrindinės sąvokos: konflikto etapai ir konflikto fazės.

Konflikto etapai parodo konflikto raidos (nuo jo kilimo iki išsprendimo) esminius momentus. Paprastai skiriami šie etapai:

 konfliktinės situacijos atsiradimas.

 Konfliktinės situacijos suvokimas, įsisąmoninimas.

 Atviros konfliktinės sąveikos pradžia. Kuris nors iš oponentų, įsisąmoninęs konfliktinę situaciją, imasi aktyvių veiksmų (įspėjimų, pareiškimų, grasinimų ir pan.). savaime suprantama, konflikto iniciatorius greit sulaukia atsakomųjų veiksmų.

 Atviro konflikto plėtra. Aktyviai reiškiamos savos pozicijos ir reikalavimai.

 Konflikto išsprendimas.

Konflikto fazės glaudžiai siejasi su konflikto etapais. Skiriamos keturios fazės, kurios konflikto metu cikliškai gali
keletą kartų:

1. pradinė fazė

2. kilimo fazė

3. konflikto pikas

4. kilimo fazė.

Beje, kuo daugiau ciklų konflikto metu pasikartoja, tuo kaskart menkesnės galimybės jį išspręsti.

Konflikto sprendimo strategijos

Lemiamą reikšmę konflikto eigai turi jo šalių elgesys. Kilus konfrontacijai, dalyvių reakcijos patenka į vieną iš penkių kategorijų:

Spaudimas – tai ultimatyvus reikalavimas patenkinti savo interesus kitų sąskaita. Tam tikslui gali būti naudojami oficialūs įgaliojimai, fizinė jėga ar grasinimas ją panaudoti, vyresnybės teisė, kitos šalies argumentų ignoravimas. Tai – kraštutinis strategijos „nugalėtojas – pralaimėjęs“ pavyzdys. Tačiau prievarta gali būti efektyvi tais atvejais, kai konfliktas kilo dėl vertybių pervertinimo, plėtros perspektyvų, t. y. kai reikia apginti „teisingą“ poziciją, o konflikto šalių santykiai neturi didelės reikšmės, taip pat toks elgesys pateisinamas krizės metu arba kai reikia priimti neišvengiamą sprendimą.

Susitaikėliškumas – tai priešingos šalies interesų patenkinimas savo interesų sąskaita, siekiant išsaugoti gerus santykius. Kai santykiai yra svarbesni už visa kita, susitaikėliškumo strategija yra pateisinama. Tačiau ji gali apsunkinti padėtį, jeigu draugiški santykiai prieštarauja darbo ir valdymo tikslams. Vadovas, pasirinkęs tokią strategiją, rizikuoja prarasti autoritetą.

Vengimas – viena iš dažniausiai pasitaikančių reakcijų į konfrontaciją. Tai klasikinė situacija „pralaimėjęs – pralaimėjęs“, nes taip jokia problema negali būti išspręsta. Tačiau, esant nedidelėms problemoms, laikiniems apribojimams arba kai yra svarbesnių, laukiančių neatidėliotino sprendimo, problemų, tinka ir ši strategija.

Kompromisas – tai sprendimo, kuris patenkintų abi konfrontuojančias šalis, paieška. Naudingas, kai problemos labai sudėtingos, svarbios ir yra laiko deryboms. Tai – abipusių nuolaidų strategija. Kompromisiniai sprendimai paprastai nebūna patys geriausi.

Bendradarbiavimas – problemos sprendimo, kurį suprastų ir priimtų abi šalys, paieška. Taikant šią strategiją, pabrėžiamas problemos sprendimas, o ne dalyvių interesai, nesiaiškinama, kuri šalis teisi, o kuri klydo. Bendradarbiavimas labai efektyvus tais atvejais, kai sprendžiamos labai rimtos problemos, bet netinka, kai sprendimą reikia priimti skubiai.

Šiuo metu Jūs matote 50% šio straipsnio.
Matomi 1666 žodžiai iš 3325 žodžių.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA (kaina 0,87 €) ir įveskite gautą kodą į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.