Bromas jodas astatas
5 (100%) 1 vote

Bromas jodas astatas

Bromas, jodas, astatas

Bromas, jodas ir astatas yra VIIA grupės atstovai. Visi jie nemetalai

dažnai dar vadinami bendru halogenų pavadinimu. Pavadinimą halogenas

pasiūlė J. C. S. Šveigeris 1811 m., norėdamas pabrėžti chloro savybę

sudaryti druskas (graik. – sudaryti jūros druską). Šis pavadinimas vėliau

imtas taikyti ir kitiems grupės elementams.

Vienoda išorinė pagrindinio pogrupio elementų elektroninė struktūra

sąlygoja didelį halogenų cheminių procesų ir junginių savybių panašumą. Jų

atomai, turėdami išoriniame sluoksnyje 7 valentinius elektronus (s2p5)

elektronus, turi labai stiprų potraukį prijungti dar vieną elektroną, todėl

yra tipiški, aktyvūs nemetalai. Neigiamas halogenų valentingumas yra lygus

vienam. Maksimalus teigiamas valentingumas gali būti septyni. Didėjant

eilės numeriui, didėja bendras elektronų skaičius ir atomų radiusas.

Išoriniai valentiniai elektronai išsidėsto vis toliau nuo branduolio, kuris

vis mažiau juos pritraukia. Todėl halogenų metalinės savybės eilėje Br – At

stiprėja, o oksidacinės – silpnėja.

1 lentelė Pagrindinės halogenų savybės

|Savybės |Bromas |Jodas |Astatis |

|Atominis skaičius |35 |53 |85 |

|Izotopų skaičius |2 |1 |24 |

|Atominė masė |79,904 |126,9045 |(210) |

|Valentiniai |3d104s24p5 |4d105s25p5 |4f145d106s26|

|elektronai | | |p5 |

|Kiekis žemės plutoje |3 . 10-5 |4 . 10-6 |Pėdsakai |

|(%) | | | |

|Neigiamasis |2,8 |2,6 |2,4 |

|elektringumas | | | |

|Atomo radiusas (pm) |114 |133 |- |

|Tankis (skysto) g/cm3|3,187 |4,940 (kieto 20|- |

| | |˚C) | |

|Lydymosi temperatūra |-7,25 |113,6 |- |

|˚C | | | |

|Virimo temperatūra |59,5 |185,2 |- |

|˚C | | | |

Bromas: Bromą pirmąsyk išskyrė A. Balaras 1826 m., veikdamas kalio

bromidą sieros rūgštimi ir mangano dioksidu:

2KBr + 2H2SO4 + MnO2 → K2SO4 + MnSO4 + Br2

+ 2H2O

Pavadinimas kilęs dėl šio elemento nemalonaus, aštraus kvapo (graik. –

dvokimas, smarvė). Bromas – tamsiai raudonas skystis (be jo tik gyvsidabris

kambario temperatūroje yra skystas), gamtoje randamas tik junginių

pavidale. Žemės plutoje jo randama 2,5 ppm. Svarbiausi gamtiniai jo

šaltiniai yra vandenynai, sūrūs ežerai. Pramonėje bromas gaminamas bromidus

oksiduojant chloru.

2NaBr + Cl2 → 2NaCl + Br2

Br2 iš tirpalo šalinamas karštais vandens garais arba oru, po to

sukoncentruojamas ir gryninamas. Be to, bromas gaunamas elektrolizuojant

sulydytus bromidus. Pasaulyje per metus pagaminama apie 270000 t Br2. Jis

vartojamas etileno dibromidui gaminti, kurio dedama į benziną, kad į

išmetamasias dujas nepatektų benzino antidetonacinio priedo – švino

tetraetilo PbEt4, pesticidas metilo bromidas CH3Br yra naudojamas vabzdžių

lėliukėms naikinti. Benzilo bromidas ir bromacetonas vartojami kaip

ašarinės dujos.

[pic]

Sidabro bromidas (AgBr) naudojamas fotografijoje. Bromo organiniai

junginiai (pvz. Tris(dibromopropil)fosfatas (BrC3H5O)PO) vartojami kaip

degimą sulaikančios medžiagos pluoštams, plastmasėms, dangoms, kilimams.

Savybės: Bromo garai lakūs, smarkiai erzina kvėpavimo takus ir ėda

akis. Didesni jo kiekiai sukelia sunkų organizmo apsinuodijimą. Bromas

smarkiai nudegina odą, palikdamas sunkiai gyjančias žaizdas. Nedideli jo

kiekiai tirpsta vandenyje, sudarydami rusvai raudoną bromo vandenį, kuris

naudojamas oksidavimui. Bromas gerai tirpsta anglies disulfide (CS2),

chloroforme (CHCl3), benzene (C6H6), anglies tetrachloride (CCl4). Su

vandeniliu jungiasi tik šildant. Su daugeliu metalų jis reaguoja

sudarydamas bromidus. Su kai kuriais iš jų reaguoja labai energingai. Jei į

bromą įbersime alavo, stibio ar aliuminio drožlių, jos užsidega:

Sn + Br2 → SnBr2

Bromas reaguoja ir su nemetalais (siera, boru, siliciu). Ypač lengvai

jis reaguoja su fosforu.

Junginiai: HBr rūgštis gali būti gaunama šiais būdais:

NaBr + H3PO4 → NaH2PO4 + HBr

Tiesiogiai iš elementų vartojant platinos katalizatorių 200-400 ˚C

H2 + Br2 → 2HBr

Laboratorijoje HBr gaunamas bromą redukuojant fosforu ir vandeniu:

2P + 6H2O + 3Br2 → 6HBr + 2H3PO3

Bromo vandenilis yra bespalvės, ore rūkstančios, aštraus kvapo dujos.

Jos apie 2,5 karto sunkesnės už orą, 1 tūryje H2O 10˚C temperatūroje

ištirpsta 580 tūrių HBr. Ištirpęs vandenyje HBr sudaro stiprią rūgštį, kuri

dėl
išsiskiriančio laisvo bromo iš lėto tamsėja.

Bromas sudaro 3 nepatvarius bromo oksidus – Br2O, BrO2 ir Br3O8. Br2O

yra tamsiai ruda, kieta, -68 ˚C temperatūroje vidutiniškai patvari medžiaga

(tlyd = -17,5 ˚C, skyla). Bromo oksidas BrO2 yra blyškiai geltona

kristalinė medžiaga. Jis susidaro veikiant ozonu Br2 žemoje temperatūroje:

[pic]

Aukštesnėje kaip -40 ˚C temperatūroje BrO2 nepatvarus; 0 ˚C

temperatūroje jis greitai skyla į elementus.

Bromas sudaro binarinius junginius su kitais halogenais. Yra žinomi jo

diatominiai junginiai su visais halogenais: BrF greitai ir negrįžtamai

disproporcionuoja į aukštesnį fluoridą ir Br2, BrCl grįžtamai disocijuoja į

elementus, IBr – vidutiniškai patvarus ir gali būti gaunamas labai grynų

kristalų pavidale kambario temperatūroje. Tipiškos gavimo reakcijos yra

Šiuo metu Jūs matote 30% šio straipsnio.
Matomi 744 žodžiai iš 2450 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.