Bronchinė astma
5 (100%) 1 vote

Bronchinė astma

VILNIAUS KOLEGIJA

SVEIKATOS PRIEŽIŪROS FAKULTETAS

Bronchinė astma

Jelena Kimsa DT02 studentė

Vilnius

2004

Bronchinė astma

Bronchinė astma- tai lėtinė uždegiminė kvėpavimo takų liga, pasireiškianti dusulio ar kosulio priepuoliais. Bronchų astma yra paplitusi liga visame pasaulyje: vien Europoje ja serga 8-10% gyventojų. Kasmet išsivysčiusiose šalyse jos diagnozuojama 2-4% daugiau. Kadangi tai lėtinė liga, kuria dažnai serga jauni ir darbingo amžiaus žmonės, toks sergamumo plitimas turi ir ekonominių pasekmių. Be to, negydoma ar netinkamai gydoma astma palaipsniui sunkėja ir gali baigtis mirtimi. Tačiau nors astma paprastai sukelia simptomus, trunkančius ilgą laiką, ji neturėtų labai pakeisti įprasto ja sergančiojo gyvenimo. Taigi tinkamai ją kontroliuojant įmanoma gyventi visavertį gyvenimą.

1999 m. atlikta didžiausia iki šiol studija, tyrusi pacientų požiūrį į jų astmos kontroliavimą . Europoje telefonu apklausta 73 880 šeimų, kuriose buvo 3488 sergantieji astma. Daugiau nei

pusė apklaustųjų manė, kad jų astma gerai kontroliuojama.

Pasirodė, kad, nepaisant pasireiškiančių simptomų, dauguma sergančiųjų manė, jog jų astma yra gerai kontroliuojama. Pusei apklaustų suaugusių žmonių astmos simptomai pasireiškia nors kartą per savaitę, 30% bent kartą per savaitę dėl astmos blogai miega, 28% reikėjo skubios medicinos pagalbos, o 10% gydyti reanimacijoje dėl astmos paūmėjimo per pastaruosius 12 mėnesių. Daugiau nei pusei per paskutinį mėnesį buvo bent vienas astmos priepuolis. Trečdalis sergančiųjų astma priversti keisti ar riboti įprastą kasdieninę veiklą, o beveik pusei apklaustų suaugusiųjų sportuojant pasireiškia astmos simptomai. Tai rodo, kad dauguma yra susitaikę su tam tikru kvėpavimo diskomfortu kaip neišvengiamu dalyku sergant astma, netiki, kad gali būti geriau, o dažnai net ir nesako savo gydytojui apie tokius, jų manymu, nereikšmingus dalykus, nors kaip tik tai galėtų turėti įtakos gydymui, o kartu ir pagerintų pacientų savijautą.

Kitas įdomus dalykas- netinkamas astmos gydymas. Dauguma pacientų skubios pagalbos vaistus vartoja priepuoliui nutraukti, tačiau netgi tarp sergančiųjų sunkia astma inhaliacinius steroidus (priešuždegiminius palaikomojo gydymo vaistus) vartojo tik ketvirtadalis apklaustųjų. Vadinasi, dauguma pacientų nesupranta priešuždegiminio astmos gydymo prasmės, bijo šalutinio inhaliacinių hormonų poveikio. Todėl pacientas geriau jau susitaiko su esamais astmos simptomais, prisitaiko prie jų nei gydosi inhaliaciniais steroidais. Šiuo metu yra daug įrodymų, kad ilgas ir reguliarus gydymas inhaliaciniais steroidais, net ir mažomis dozėmis, efektyviai mažina simptomus, gerina plaučių funkciją bei mažina mirtingumą nuo astmos. Taip pat žinoma, kad ilgalaikis mažų ir vidutinių inhaliacinių steroidų dozių vartojimas yra saugus tiek vaikams, tiek ir suaugusiems. Svarbu tai, jog inhaliaciniai steroidai nėra tie vaistai, kurie padeda iš karto – norint gauti visapusišką efektą, juos reikia vartoti keletą savaičių, o ir pagerėjus savijautai nenutraukti jų. Inhaliaciniai steroidai šiuo metu yra stipriausi ir efektyviausi priešuždegiminiai vaistai astmai gydyti. Žinoma ir tai, kad derinant du inhaliacinius vaistus, veikiančius astmos mechanizmus – uždegimą ir bronchų spazmą, astma kontroliuojama efektyviau, pacientai greičiau pajunta gydymo efektyvumą ir tuomet yra labiau linkę vykdyti gydytojo nurodymus, o tai labai pagerina ir jų gyvenimo kokybę.

Lietuvoje yra vienintelis medikamentas, turintis inhaliacinį steroidą (flutikazono propionatą) ir ilgo veikimo b2 agonistą (salmeterolį) viename inhaliatoriuje, t.y. Seretide Diskus.

Taip pat nustatyta, kad daugumos pacientų plaučių būklė nėra tinkamai stebima, ne visada tiriama plaučių funkcija. Todėl sunku nustatyti objektyvią gydymo teikiamą naudą ar pastebėti pirmuosius astmos pablogėjimo požymius, jei subjektyviai pacientas to dar nejaučia. Be to, plaučių funkciją sėkmingai gali stebėti ir pats pacientas namuose naudodamas pikmetrus.

Nors šiuolaikiniai vaistai efektyviai sumažina astmos simptomus, vien to nepakanka gerai astmos kontrolei pasiekti. Labai svarbus sergančiojo astma aktyvus dalyvavimas gydyme – tai yra pacientas turi suprasti astmos mechanizmus, žinoti, kaip veikia vaistai, kaip matuoti kvėpavimo funkciją pikmetru ir kaip elgtis paūmėjimų metu. Apie tai galima sužinoti ne tik iš gydančio gydytojo, bet ir dalyvaujant astmos mokyklų paskaitose. Kiekvienas sergantysis turėtų žinoti, ko galima tikėtis iš gydymo. Be abejo, sunkios eigos astmą kontroliuoti žymiai sunkiau nei lengvos, bet juk nėra ligos, kuri būtų pagydoma akimirksniu, Kai žinai, ką gali pasiekti, turi konkrečius tikslus, lengviau neprarasti vilties, kad sergant astma įmanoma gyventi įprastą, aktyvų gyvenimą.

Šiuo metu Jūs matote 33% šio straipsnio.
Matomi 709 žodžiai iš 2150 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.