Bt spec d
5 (100%) 1 vote

Bt spec d

1121314151617181

23 TEMA. NUSIKALTIMAI ŽMONIŠKUMUI IR KARO NUSIKALTIMAI

Nusikaltimų žmoniškumui samprata ir jų rūšys. Atsakomybės už nusikaltimus žmoniškumui teisinis reglamentavimas tarptautinėje teisėje ir Lietuvos Respublikos baudžiamajame įstatyme.

Nusikaltimai žmogiškumui – tai veikos, nukreiptos prieš civilius gyventojus, kai jie masiškai, sistemiškai kankinami, žalojami, naikinami, deportuojami, pavergiami, uždaromi į kalėjimus ar kitaip nežmoniškai su jais elgiamasi. Šie nusikaltimai gali pasireikšti ir įv. Socialinių žmonių grupių (nacionalinių, etninių, religinių, politinių ir kt.) persekiojimu, remiantis politine, rasine, religine ar kt. neapykanta. Šios veikos pripažįstamos tarptautiniais nusikaltimais nepriklausomai nuo to, ar jos yra numatytos ir uždraustos atskirų valstybių nacionaliniuose įstatymuose. Šie nusikaltimai nukreipti ne tiek prieš atskirus individus, kiek iš esmės prieš civilių gyventojų grupes, bendrijas, todėl galima tvirtinti, kad jie kelia pavojų apskritai žmoniškosios civilizacijos normalaus egzistavimo pagrindams. Šie nusikaltimai paprastai atskleidžia atskirų, dažniausiai autoritarinių valstybių politiką.

Šie nusikaltimai kėsinasi pažeisti arba pažeidžia pamatinius tarptautinės teisės principus, nuotatas bei normas, saugančias ir turinčias užtikrinti ne tik individų teisę į gyvybę, sveikatą ir pan., bet ir visuomenės, tarptautinės bendrijos apskritai gyvybiškai svarbių teisių, laisvių ir interesų apsaugą bei gynybą. Todėl minimi nusikaltimai griauna ir tarptautinę tvarką, kelia pavojų žmonių saugumui.

Genocidas. Genocido samprata ir jo objektyvieji ir subjektyvieji požymiai. Genocido nusikaltimo atribojimas nuo nusikaltimų žmogaus gyvybei, sveikatai ir nuo nusikaltimų, pavojingų žmogaus sveikatai ir gyvybei.

Tarptautinės teisės draudžiamas elgesys su žmonėmis, jo požymiai.

JTGA 1946 m. priėmė rezoliuciją, kur nurodė, kad pagal tarptautinę teisę genocidas yra nusikaltimas ir kad asmenys, kalti dėl jo padarymo, turi būti nubausti nepriklausomai nuo to, kas ir kokiais motyvais padarė šį nusikaltimą. Šioje konvencijoje nustatyta, kad genocidu laikomi veiksmai, kuriais ketinama visiškai arba iš dalies sunaikinti kokią nors nacionalinę, etninę, rasinę ar religinę grupę. Būtent: a) tokios grupės narių žudymas; b) rimtų fizinių ar psichikos sužalojimų padarymas tokios grupės nariams; c) kokiai nors grupei tyčinis sudarymas tokių gyvenimo sąlygų, kuriomis siekiama ją visiškai ar iš dalies fiziškai sunaikinti; d) priemonių, kuriomis siekiama riboti gimstamumą grupėje, panaudojimas; e) prievartinis vienos grupės vaikų perdavimas kitai.

Lietuvoje priimtas įstatymas – Dėl atsakomybės už Lietuvos gyventojų genocidą. Šio įstatymo 2 str. nurodyta, kad Lietuvos žmonių žudymas ar kankinimas, jos gyventojų deportavimas, padaryti nacistinės Vokietijos ar SSRS okupacijos ir aneksijos Lietuvoje metais, atitinka tarptautinės teisės normose numatyto genocido nusikaltimo požymius. Įstatyme taip pat nurodyta, kad jis turi grįžtamąją galią, o asmenims, padariusiems numatytus veiksmus iki jo įsigaliojimo, patraukimo baudž. atsakomybėn senatis netaikoma.

Genocidas – tai veiksmai, kuriais siekiama fiziškai sunaikinti visus ar bent dalį gyventojų pagal jų grupinę priklausomybę – nacionalinę, rasinė, etninę, religinę, o pagal mūsų BK ir pagal socialinę bei politinę priklausomybę.

Genocido objektas – nacionalinės, etninės, rasinės, religinės, socialinės ar politinė grupės bei šias grupes sudarančių gyventojų teisė į gyvybę,. Sveikatą, egzistavimo sąlygas, išlikimo, vystimosi galimybes. Genocidu yra kėsinamasi ir į žmonijos saugumo bei egzistavimo sąlygas.

OBJEKTYVIEJI POŽYMIAI – aktyvūs veiksmai (organizavo, vadovavo ar dalyvavo atliekant veiksmus), nukreipti į visišką ar dalinį sunaikinimą gyventojų, sudarančių nacionalinę, etninę, rasinę, religinę, socialinę ar politinę grupę (žudymas; žiaurus kankinimas; sunkus žalojimas; protinio vystymosi trikdymas; tyčinis sudarymas tokių darbo sąlygų, kuriomis siekiama sunaikinti visą ar dalį žmonių; prievartinis vaikų perdavimas iš jų grupės ir kitas grupes; priemonės prievarta apriboti tokių žmonių gimstamumą; deportavimas). Tačiau šis nusikaltimas gali būti padarytas ir neveikimu. Pvz.: valstybės vadovai, pareigūnai žino apie genocido vykdymą šalyje, bet nesiima priemonių jam nutraukti.

Genocido veikos baudž. teisės doktrinoje grupuojamos: į fizinį genocidą (kai žmonės tiesiogiai fiziškai naikinami); į biologinį genocidą (kai trukdoma, neleidžiama atskirų grupių žmonėms gimdyti).

Tarpt. baudž. teisės doktrinoje vis dažniau imamas vartoti biocido ir ekocido terminas. Biocidas – tai veika, kuri nukreipta naikinti žmones a rkt. Gyvosios aplinkos elementus, bet išsaugant ir nepakenkiant aplinkos infrastruktūrai. Tai neuroninis, bakteriologinis, biologinis, psichotropinis, toksinis ar cheminis ginklai, skirti naikinti visų pirma žmones. Ekocidas – tai veikos, kuriomis padaroma negrįžtamų ar tik per ilgą laiką atstatomų aplinkos (oro, vandens, faunos, floros) pakeitimų. Tai gali būtu masinis gyvūnijos, augalijos sunaikinimas didelėje teritorijoje, oro, vandens apnuodijimas ir pan.

SUDĖTIS – formalioji. Nusikaltimas laikomas baigtu nuo veikos
atlikimo.

SUBJEKTAI – gali būti valstybių vadovai, aukšti pareigūnai, turintys įgaliojimus panaudoti įvairių rūšių ginklų technika. Gali būti ir įvairios politinės organizacijos, religinės sektos, nusikalstami susivienijimai.

Genocido padariniai visada labai sunkūs, nes nukenčia yra ne atskiras asmuo, o neapibrėžta, paprastai didelė žmonių grupės. Pažeidžiamos prigimtinės žmonių teisės ir laisvės. Atsakomybėn gali būti traukiami pakaltinami 16 metų fiziniai asmenys. Tai gali būti privatūs ar valstybines pareigas einantys asmenys. Asmenų, padariusių genocidą, ryšys su valstybe, nėra būtinais šio nusikaltimo požymis.

Genocido nusikaltimai dažnai padaromi organizuotomis pastangomis. Tam yra sukuriamos ar panaudojamos esamos organizacijos. Jos pasižymi daugelio žmonių veiksmais, kurie suderinti, pastovūs, ilgai egzistuojantys, sudėtinti.

SUBJEKTYVIOJI PUSĖ pasireiškia tiesiogine tyčia su konkrečiai apibrėžtais tikslais: visiškai ar iš dalies fiziškai sunaikinti gyventojus, priklausančius kokiai nors grupei. Kalbant apie tyčios turinį, pabrėžtina, kad kaltininkas daro (bendrininkauja darant) veiksmus, nukreiptus sunaikinti (visus ar dalį) gyventojus, sudarančius nors vieną iš išvardintų grupių ir siekia tokių veiksmų bei jų rezultatų.

Genocido sudėtyje nėra nurodytas motyvas, taigi kvalifikuojamosios reikšmės jis neturi. Paprastai genocidą lemia nacionalinė, rasine ir kt. neapykanta, nepakantumas kt. tikybai, politinėms pažiūroms.

YPATUMAI:

1. neturi senaties, turi grįžtamąją galią;

2. valstybė pradeda taikyti dažniausiai tik pasikeitus valdžiai.

Skiriasi nuo karo nusikaltimų:

OBJEKTAS – skiriasi – visuotinai pripažinta kariavimo tvarka, ir visuotinai pripažinta elgesio su civiliais, elgesio su karo belaisviais ir elgesio su kitais tarptautinės teisės ginamais asmenimis tvarka.

OBJEKTYVIEJI POŽYMIAI – veiksmai

SUBJEKTYVIEJI POŽYMIAI – kaltė sutampa – tiesioginė tyčia.

TIKSLAS – skiriasi

SUBJEKTAS – skiriasi – specialus.

Tiesiogiai nusikaltimams žmoniškumui priskiriami:

· Genocidas

· Tarptautinės teisė draudžiamas elgesys su žmonėmis

Visi likusieji yra karo nusikaltimai.

Karo nusikaltimų samprata ir jų rūšys. Karo, ginkluoto tarptautinio konflikto, okupacijos ir aneksijos kaip karo nusikaltimų sudėčių požymių sampratos. Karo nusikaltimų objektyviųjų požymių ir subjektyviųjų požymių bendrieji bruožai. Bendrininkavimas karo nusikaltimuose.

Karo nusikaltimai, numatyti BK yra įtraukti į sunkių nusikaltimų sąrašą ir jiems nėra patraukimo baudžiamojon atsakomybėn senaties.

Pagal JT baudžiamojo teismo statutą, karo nusikaltimai reiškia: tyčinį nužudymą; kankinimus ar nežmonišką elgesį, biologinis eksperimentus, tyčia sukeltas dideles kančias, sunkius kūno sužalojimus ar žalą sveikatai, karo belaisvio ar kt. saugomo asmens privertimą tarnauti priešo valstybės ginkluotose pajėgose; iš karo belaisvio ar kt. saugomo asmens tyčia atimtą teisę į teisingą ir nešališką teismo procesą; neteisėtą deportaciją ar perkėlimą arba neteisėtą laisvės atėmimą; įkaitų apėmimą. Kitos veikos: tyčinis civilių gyventojų tiesiogiai nedalyvaujančių karo veiksmuose užpuolimas, neapsaugotų ir nesančių kariniais taikiniais miestų užpuolimas ar jų apšaudymas, tyčinės atakos prieš pastatus, tarnaujančius švietimo, meno, mokslo ar labdaros tikslams, priešo turto sunaikinimas ar užvaldymas, priešininko pusės piliečių vertimas dalyvauti karo veiksmuose prieš savo šalį; nuodų ar nuodingų ginklų naudojimas; pasikėsinimas į gyvybę ar asmenybę, į žmogaus orumą, įžeidžiantis ir žeminantis elgesys; įkaitų paėmimas; tyčinė pastatų, medžiagų, medicinos įstaigų ir transporto priemonių ataka; vaikų iki 15 m. amžiaus ėmimas ar verbavimas į nacionalines ginkluotasias pajėgas ir kt.

Karo nusikaltimai – tai tyčinės, pavojingos veikos, pažeidžiančios visuotinai pripažintas kariavimo taisykles ir papročius arba elgesio su civiliais, karo belaisviais ar kitais asmenimis, kuriems suteikiama tarptautinė apsauga, padarytos karo, tarptautinio ginkluoto konflikto ar okupacijos metu.

1. Tarptautinės humanitarinės teisės saugomų asmenų žudymas;

2. Okupuotos valstybės civilių trėmimas ar okupavusios valstybės civilių gyventojų perkėlimas;

3. Tarptautinės humanitarinės teisės saugomų asmenų žalojimas, kankinimas ar kitoks nežmoniškas elgesys su jais.

Šie trys nusikaltimai kaip ir genocidas ir tarptautinės teisės draudžiamas elgesys su žmonėmis, turi grįžtamąją galią ir neturi senaties, o taip pat tokią galią turi 105 BK straipsnis („civilių ar karo belaisvių prievartinis panaudojimas priešo ginkluotosiose pajėgose“) ir „draudžiama karo ataka“ – 111 str.

Karo nusikaltimais neturinčiais grįžtamosios galios yra: „tarptautinės humanitarinės teisės normų dėl civilių ir jų turto apsaugos karo metu pažeidimas“ – 104 str., „saugomų objektų naikinimas ar nacionalinių vertybių grobstymas“ – 106 str. , „vilkinimas repatrijuoti karo belaisvius“ – 107 str., „vilkinimas paleisti internuotus civilius ar trukdymas repatrijuoti kitiems civiliams“ – 108 str., „neteisėtas Raudonojo Kryžiaus, Raudonojo Pusmėnulio ir Jungtinių Tautų Organizacijos emblemos (ženklo) panaudojimas – 109 str.,
110 str., „uždraustų karo priemonių naudojimas“ – 112 str. ir „marodieriavimas“ – 113 str.

Karo nusikaltimų rūšinė sudėtis. Karo nusikaltimų sudėtis turi du pagrindinius objektus:

1)visuotinai pripažinta kariavimo tvarka, ir 2) visuotinai pripažinta elgesio su civiliais, elgesio su karo belaisviais ir elgesio su kitais tarptautinės teisės ginamais asmenimis tvarka.

Kai kurie karo nusikaltimai turi tik vieną iš minėtų objektų, pvz.: vilkinimas repatrijuoti karo belaisvius, o kai kurie – abu objektus, pvz.: draudžiama karo ataka arba civilių ar karo belaisvių panaudojimas priešo ginkluotose pajėgose.

Be to, konkrečios karo nusikaltimų sudėtys gali turėti ir papildomų objektų: žmogaus gyvybę, lytinę laisvę, turtą ir kt.

Karo nusikaltimo (specifinis dalykas) nukentėjusiuoju pripažįstami tie asmenys, kuriems padaroma žala, t.y. sužeistieji kare, žūvančio karo laivo jūreiviai, karo belaisviai, kapituliavusieji, ginklus sudėjusieji kariai, kariai, neturintys kuo priešintis, civiliai asmenys it tam tikros kategorijos asmenų, ginamų tarptautinės teisės (tai kad ir kairia, tačiau neeiliniai – gydytojai, medicininis personalas, šventikai, kapelionai).

SUBJEKTAS. Karys (kombatantas) turi būti pakaltinamas, 16 metų asmuo. Privalomosios arba profesinės karinės tarnybos kariu Lietuvoje gali tapti tik sulaukęs 19 metų amžiaus, kariu savanoriu – sulaukęs 18 metų amžiaus, Romos tarp. Baudžiamojo teismo statutas nustatė, kad karo nusikaltimo subjektu gali būti asmuo sulaukęs 18 metų. Specialaus subjekto požymiai yra būtini tik karo nusikaltimo vykdytojui, o tokio nusikaltimo organizatoriumi, kurstytoju ar padėjėju gali būti ir civilis asmuo. Kai kuriose konkrečio karo nusikaltimų sudėtyse subjektui be bendrojo kario (kombatanto) statuso keliamas dar vienas papildomas reikalavimas – tai teisė duoti įsakymus.

SUBJEKTAS – (kaip ir nukentėjusysis) yra specialus – kombatantas – teisėtas karo veiksmų dalyvis. Karys, kurio paskirtis, iš esmės, – žudyti, kai jis tai daro nepažeisdamas kariavimo taisyklių, žudo priešo karius, tuomet jis veikia teisėtai. Jei jis tai daro pažeisdamas karo taisykles, žudo civilius, sužeistuosius, belaisvius, kankina ligonius, tame tarpe ir karius, – jis atsako už karo nusikaltimus.

Be to subjektu pripažįstamas ne tik tas karys, kuris žudė, kankino, žalojo, bet ir tas, kuris įsakė tai daryti. Karys atsako lygiai su viršininku.

SUBJEKTYVIOJI PUSĖ. Pasižymi tuo, kad visi karo nusikaltimai gali būti padaromi tik tiesiogine tyčia. Kaltininkas privalo suvokti veikos pavojingumą, numatyti pavojingas pasekmes ir jų siekti.

Kiti papildomi subjektyviosios pusės požymiai – nusikaltimo tikslas ir motyvas – turi reikšmės tik vienai nusikaltimo sudėčiai kvalifikuoti (nukautųjų kūnų išniekinimas keršto ar teroro tikslu), o kitais atvejais į juos turi būti atsižvelgiama parenkant ir skiriant bausmę.

OBJEKTYVIEJI POŽYMIAI – veika – įvairūs veiksmai.

Būtinas karo nusikaltimo objektyvus požymis – nusikaltimo padarymo laikas. Tai karo ar tarptautinio ginkluoto konflikto, t.y. okupacijos ar aneksijos metas.

Tarptautinės humanitarinės teisės saugomų asmenų žudymas.

Tai tarpt. humanitarinės teisės normų pažeidimas karo, tarp. Konflikto ar okupacijos metu įsakant žudyti ar žudant asmenis, kurie kapituliavo sudėdami ginklus ar neturėdami kuo priešintis, sužeistuosius, ligonius ar žūvančio karo laivo jūreivius, karo belaisvius, okupuotoje, aneksuotojoje, užgrobtoje ar karo veiksmų teritorijoje buvusius civ. ar kt. asmenis, kuriems karo metu suteikiama tarptautinė apsauga.

OBJEKTAS – tai visuotinai pripažinta elgesio su civiliais, karo belaisviais ir kt. asmenimis, kuriems suteikiama tarpt. apsauga, tvarka. Papildomas objektas – tai kito žmogaus gyvybė.

Nukentėjusieji: karo belaisviai, sužeistieji, ligoniai, okupuotoje, aneksuotoje teritorijoje buvę civiliai ir kt.

OBJEKTYVIOJI PUSĖ gali pasireikšti dvejopo pobūdžio veika: 1) tai įsakymu žudyti; 2) žudymu. Įsakymas žudyti – tai privalomas vado nurodymas pavaldiniui , duodamas raštu ar žodžiu. Žudymas – tai veika, kurios pasekmė yra kito žmogaus mirtis. Žudyti galima tiek aktyviais veiksmais ar nesuteikiant medicinos pagalbos. Įsakymas žudyti ir žudymas yra baigtas nusikaltimas davus įsakymą žudyti ar padarius veiką, kuria siekiama kito žmogaus mirties. Nusikaltimo sudėtis formalioji, nereikalaujanti pasekmių – kito žmogaus mirties.

Kitas objektyviosios pusės požymis – tai nusikaltimo padarymo laikas. Įsakymas žudyti arba žudymas užtrauks baudž. atsakomybę tik tuomet, kai jis padaromas karo, tarpt. ginkluoto konflikto ar okupacijos metu. Priešingu atveju baudž. atsakomybė gali kilti už nusikaltimus žmogaus gyvybei.

Įsakymo žudyti ir žudymo SUBJEKTYVIOJI PUSĖ pasireiškia tik tiesiogine tyčia, t. y. kaltininkas suvokia, kad dėl jo veikos kitas žmogus gali mirtis ir to siekia. Kiti subjektyviosios pusės požymiai – motyvas ir tikslas – nusikaltimo kvalifikavimui reikšmės neturi, tačiau į juos atsižvelgiama skiriant bausmę.

Įsakymo žudymo SUBJEKTU – gali būti vadas, o žudymo atveju – bet kuris karys.

Įsakymas žudyti ir žudymas nuo nusikaltimų žmogaus gyvybei atribojamas pagal nusikaltimo dalyką (nukentėjusiuosius), nusikaltimo padarymo laiką ir nusikaltimo
subjektą.

Okupuotos valstybės civilių trėmimas.

Tai karo, tarp. ginkluoto konflikto metu ar aneksijos sąlygomis civilių trėmimas (deportavimas) iš okupuotos ar aneksuotos teritorijos.

Nusikaltimo sudėties OBJEKTAS – tai visuotinai pripažinta elgesio su civiliais tvarka.

Nukentėjusiaisiais gali būti: civiliai, esantys okupuotoje teritorijoje.

OBJEKTYVIOJI PUSĖ pasireiškia civ. trėmimu (deportavimu) iš okupuotos ar aneksuotos teritorijos į okupavusios ar kt. šalies teritoriją. Trėmimas suprantamas kaip prievartinis išvežimas.

Trėmimo sudėtis formalioji, nereikalaujanti, kad civiliai realiai persikeltų į teritoriją, esančią okupavusioje šalyje.

SUBJEKTYVIAJAI PUSEI būdinga tik tiesioginė tyčia, t. y. kaltininkas suvokia, kad dėl jo veiksmų yra tremiami civiliai, ir to siekia. Kiti subjektyviosios pusės požymiai – nusikaltimo motyvas ir tikslas – reikšmės neturi, į juos atsižvelgiama tik skiriant bausmę.

SUBJEKTAS – gali būti bet kuris karys.

Tarptautinės humanitarinės teisės saugomų asmenų žalojimas, kankinimas ar kitoks nežmoniškas elgesys su jais.

Tai tarptautinių humanitarinių teisės normų pažeidimas karo ar tarp. ginkluoto konflikto metu sunkiai sužalojant, susargdinant ar kankinant sužeistuosius, ligonius, žūvančio karo laivo jūreivius, karo belaisvius, civilius ar kt. saugomus asmenis ar atliekant su jais biologinius ar medicininius eksperimentus, t. p. nukautųjų kūnų išniekinimas keršto ar teroro tikslu.

OBJEKTAS – tai visuotinai pripažinta elgesio su civiliais, karo belaisviais ar kt. asmenimis, kuriems suteikiama tarp. apsauga, tvarka. Papildomas objektas – tai kito žmogaus sveikata.

Nukentėjusiais gali būti: sužeistieji; ligoniai; žūvančio karo jūreiviai; karo belaisviai; civiliai; nukautųjų kūnai.

SUBJEKTYVIOJI PUSĖ gali pasireikšti tokio pobūdžio veikomis: 1) sunkiu sužalojimu ar susargdinimu; 2) kankinimu ar kitokiu nežmonišku elgesiu; 3) biologinių ar medikinių eksperimentų atlikimu; 4) neteisėtu organų ar audinių paėmimu persodinimui; 5) neteisėtu kraujo ėmimu; 6) nukautųjų kūnų išniekinimu.

Sunkus sužalojimas ar susargdinimas gali būti padaromas tiek veiksmais, tiek ir neveikimu. Būtinas šios veikos požymis: tai žala sveikatai, kuri gali būti sukelta fiziniu, mechaniniu, cheminiu, terminiu, biologiniu ar kt. poveikiu žmogaus kūnui.

Sužalojimas ar susargdinimas turi būti sunkus, tai yra: 1) pavojingas nukentėjusiojo gyvybei veikos padarymo metu; 2) kurio nors organo ar jo funkcijų netekimas; 4) susargdinimas psichikos liga; 5) nutrūkęs moters nėštumas; 5) užkrėtimas ŽIV; 6) nepataisomas žmogaus veido subjaurojimas; 7) trečdalio ir daugiau bendro darbingumo pastovus praradimas.

Kankinimas – tyčinis stiprus fizinio skausmo ar dvasini kančių sukėlimas nukentėjusiajam, kuris yra suimtas arba kurį kaltininkas kontroliuoja. Kankinimu nepripažįstamas skausmas ar kančios, kurios kyla iš teisėtų sankcijų, arba kyla atsitiktinai. Kankinimas galimas tiek veiksmais (mušimas, deginimas, šaldymas, draskymas, draudimas miegoti ir pan.), tiek neveikimu (marinimas badu ir pan.).

Biologinis ar medicininis eksperimentas – tai bet koks bandymas su nukentėjusiuoju, jo gyvybe ar sveikata. Pvz.: naujo gydymo metodo tikrinimas, žmogaus fizinių galių išmėginimas (neduodant gerti, maisto).

Neteisėtas organų ar audinių paėmimas persodinimui gali būti padaromas tik veiksmais. Audinius ir organus galima paimti tik iš veiksnaus asmens, gavus jo raštišką sutikimą, donoras turi būti informuotas apie galimas audinių ar jo organų donorystės pasekmės jo sveikatai. Draudžiama imti organus iš neveiksnaus, ribotai veiksnaus asmens.

Neteisėtas kraujo ėmimas gali būti padaromas tik veiksmais. Kraujas yra skystas žmogaus organizmo audinys, susidedant iš kraujo plazmos ir kraujo ląstelinių komponentų: eritrocitų, trombocitų, leukocitų ir kamieninių ląstelių. Kraujo ėmimo teisėtumo sąlygas nustato Kraujo donorystės įstatymas. Turi būti savanoriškas, raštiškas sutikimas duoti kraujo, prieš imant kraują patikrinama donoro sveikata; kraujas imamas nustatytomis dozėmis ir dažnumu.

Nukautųjų kūnų išniekinimas – tai bet koks nekrofiliškas elgesys lavono atžvilgiu, pasireiškęs jo žalojimu, pasityčiojimu iš jo kitų žmonių akivaizdoje ir pan. Nepagarba nukautųjų kūnams bus pripažįstama išniekimu tik tada, kai toks elgesys ar jo pasekmės bus viešos ir demonstratyvios. Šio pobūdžio veika gali būti padaroma tiek veiksmais, tiek ir neveikimu (pvz. nelaidojant nukautųjų kūnų).

Visai nusikaltimo sudėčiai būdingas privalomas OBJEKTYVIOSIOS PUSĖS POŽYMIS – tai nusikaltimo padarymo laikas. Baudž. atsakomybė kils tik tuomet, kai nusikalstama veika bus padaryta karo arba tarpt. ginkluoto konflikto metu. Priešingu atveju – atsakomybė už nusikaltimą žmogaus sveikatai.

SUBJEKTYVIAJAI PUSEI būdinga – tik tiesioginė tyčia, t. y. kaltininkas suvokia savo veikos (žalojimo, susargdinimo, kankinimo, eksperimentų atlikimo, organų, audinių ar kraujo paėmimo ir kt. nežmogiško elgesio) pavojingumą, suvokia pasekmių pavojingumą ir jų siekia.

SUBJEKTAS gali būti bet kuris karys.

Tarptautinės humanitarinės teisės normų dėl civilių ir jų turto apsaugos karo metu pažeidimas.

Tai tarpt. humanitarinės teisės normų pažeidimas karo, tarpt.
metu arba okupacijos ar aneksijos sąlygomis, išvarant iš gyvenamosios vietos ar perkeldinant, priverčiant pereiti į kitą tikėjimą, žaginant moteris ar verčiant jas užsiimti prostitucija; naudojant bauginimo ir teroro priemones; neteisėtai uždarant į koncentracijos stovyklas; atskiriant vaikus nuo tėvų; sukeliant bado mirties grėsmę gyventojams; nubaudžiant kriminaline bausme be teismo sprendimo; konfiskuojant jų turtą ar dideliu mastu jį nusavinant, kai tai nepateisinama kariniu būtinumu.

OBJEKTAS – tai visuotinai pripažinta elgesio su civiliais tvarka, o papildomas objektas – sąžinės laisvė, lytinė laisvė, gyvybė ar sveikata, fizinė asmens laisvė, nuosavybė.

Nukentėjusieji gali būti tik civiliai.

OBJEKTYVIAJĄ pusę sudaro tokio pobūdžio veikos: išvarymas iš gyv. vietos ar perkeldinimas; privertimas pereiti į kitą tikėjimą; moterų žaginimas ir vertimas užsiimti prostitucija, įkaitų ėmimas; įbauginimo ir teroro priemonių naudojimas; kolektyvinių bausmių taikymas; vaikų atskyrimas nuo tėvų; neteisėtas uždarymas į koncentracijos stovyklą; bado mirties grėsmės sukėlimas; turto konfiskavimas; nubaudimas kriminaline bausme be teismo sprendimo.

Civ. išvarymas iš gyv. vietos laikomas priverstinis civ. pasitraukimas iš jų gyvenamosios vietos. Smurto panaudojimas išvarant iš gyv. vietos sudarys savarankiško nusikaltimo žmogui sudėtį, o visa veika bus kvalifikuojama kaip dviejų nusikaltimų sutaptis.

Civ. privertimas pereiti į kitą tikėjimą pasireiškia tiek fiziniu, tiek ir psichiniu poveikiu asmeniui. Tačiau fizinis smurtas sudarys savarankiško nusikaltimo žmogui sudėtį, o visa veika bus kvalifikuojama kaip dviejų nusikaltimų sutaptis.

Moterų žaginimas tai vyro lytinis santykiavimas prieš jos valią ar be jos sutikimo, pavartojant fizinį, psichinį smurtą ar pasinaudojant bejėgiška moters būkle.

Įbauginimo ir teroro priemonių naudojimas laikomas bet koks neteisėtų fizinės ar psichinės prievartos taikymas, kuriuo siekiama įbauginti civilius. Fizinis smurtas prieš civ. naudojant įbauginimo ir teroro priemones sudarys savarankiško nusikaltimo žmogui sudėtį, o visa veika bus kvalifikuojama kaip dviejų nusikaltimų sutaptis.

Įkaitu ėmimu laikomas neteisėtas laisvės atėmimas žmogui jį sulaikant tam tikroje vietoje prieš jo valią, kai tai susiję su trečiųjų asmenų šantažu. Šantažuojamuoju gali būti priešininkas, trečioji valstybė, tarptautinė organizacija ar kt. civiliai. Įkaito paleidimo sąlygos gali būti įvairios: pvz.: karo belaisvių paleidimas, susilaikymas nuo priešiškų veiksmų ir pan.

Kolektyvinių bausmių taikymas tai bet kokių teisės aktuose numatytų baudžiamųjų, administracinių, procesinių ir kt. prievartos priemonių skyrimas tam tikrai žmonių grupei už vieno ar kelių jos narių padarytus teisės pažeidimus.

Neteisėtas uždarymas į koncentracijos stovyklą tai civilių izoliavimas specialioje vietoje pažeidžiant nustatytą pagrindą arba procedūras.

Vaikų atskyrimas nuo tėvų – tai laikinas ar nuolatinis priverstinis vaikų ir tėvų išskyrimas.

Bado mirties grėsmės sukėlimas – tai bet kokie veiksmai, kurie sukelia mirties grėsmę civiliams dėl maisto arba vandens stokos. Šie veiksmai gali pasireikšti maisto ar vandens atsargų puolimu, išvežimu, atėmimu ar nusavinimu iš civilių. Bado mirties grėsmė turi būti reali, t. y. objektyviai trūkstant maisto ar vandens atsargų okupuojanti valdžia nesiima priemonių šioms atsargoms papildyti.

Nubaudimas kriminaline bausme be nepriklausomo teismo sprendimo. Nepriklausomu teismu pripažįstamas nešališkas, nustatyta tvarka sudarytas teismas, kuris vadovaujasi pripažintais principais. Asmuo negali pasinaudoti būtinomis gynybos priemonėmis; verčiamas liudyti prieš save ir pan.

Turto konfiskavimas laikomas priverstinis neatlygintinis turto ar jo dalies paėmimas okupuojančios valdžios naudai. Turto nusavinimas bus nepateisinamas kariniu būtinumu, jei nusavintasis turtas naudojamas ne karo tikslams arba ne okupuojančios valdžios ginkluotosioms pajėgoms, kai nusavinimas vykdomas keršto, atsakomųjų baudžiamųjų veiksmų pagrindu.

Kontribucija laikomas karo metu priešo priverstinai imamos rinkliavos iš civilių pinigais arba natūra, o po karo – piniginės sumos, kurias pagal taikos sutartį nugalėtoji šalis priverstinai sumoka nugalėjusiajai šaliai. Rekvizicija laikomas priverstinis atlygintinis turto ar jo dalies paėmimas okupuojančios valdžios naudai. Kontribucija ar rekvizicija pripažįstama neteisėta, jeigu rinkliavos ar pinigų sumos nenumatytos taikos sutartyje, jos imamos pažeidžiant taikos sutartyje nustatytą tvarką ir pan.

Privalomas OBJEKTYVIOSIOS PUSĖS POŽYMIS – tai nusikaltimo padarymo laikas. Baudž. atsakomybė bus tik tuomet, kai nusikaltimas padaromas karo, tarptautinio ginkluoto konflikto, okupacijos ar aneksijos metu. Priešingu atveju baudž. atsakomybė gali kilti už nusikaltimus žmogui, turtinius nusikaltimus ir pan.

SUBJEKTYVIAJAI PUSEI būdinga tik tiesioginė tyčia, t. y. kaltininkas suvokia savo veikos (išvarymo iš gyv. vietos, perkeldinimo, privertimo pereiti į kitą tikėjimą, moterų žaginimo ir kt.) pavojingumą ir to siekia. Kiti subjektyviosios pusės požymiai – motyvas ir tikslas – veikos kvalifikavimui reikšmė neturi, tačiau į juos atsižvelgiama skiriant
bausmę.

SUBJEKTAS – bet kuris karys, moterų žaginimo atveju – vyras, o neteisėtų ir nepagrįstai didelių kontribucijų arba rekvizicijų nustatymo atveju – vadas (karinis viršininkas).

Šių nusikaltimų atribojimas nuo nusikaltimų žmogui, turtinių ir kitų panašių nusikaltimų pagal nusikaltimo dalyką, nusikaltimo padarymo laiką ir nusikaltimo subjektą.

Civilių ar karo belaisvių prievartinis panaudojimas priešo ginkluotosiose pajėgose.

Tai tarptautinės humatinės teisės normų pažeidimas karo, tarpt. ginkluoto konflikto metu arba okupacijos ar aneksijos sąlygomis verčiant civilius ar karo belaisvius tarnauti priešo ar okupanto ginkluotose pajėgos, arba civilių ar karo belaisvių kaip gyvojo skydo panaudojimas karo operacijoje.

OBJEKTAS – tai visuotinai pripažinta elgesio su civiliais ir karo belaisviais tvarka bei visuotinai pripažinta kariavimo tvarka.

Nukentėjusiaisiais gali būti tik civiliai ir karo belaisviai.

OBJEKTYVIĄJĄ PUSĘ sudaro dvejopo pobūdžio veikos: 1) vertimas civilius arba karo belaisvius tarnauti priešo ar okupanto ginkluotose pajėgose ir 2) civilių ir karo belaisvių kaip gyvojo skydo panaudojimas karo operacijoje.

Vertimu tarnauti priešo ar okupanto ginkluotose pajėgos laikomas bet koks reikalavimas, paremtas fizine ar psichine prievarta, šantažu, įkalbinėjimu, papirkinėjimu ir pan. tapti priešo ar okupanto ginkluotųjų pajėgų nariu. Šio pobūdžio veika gali būti padaroma karo, ginkluoto tarp. konflikto metu arba okupacijos ar aneksijos sąlygomis.

Civilių ar karo belaisvių kaip gyvojo skydo panaudojimu karo operacijoje laikomas pastovus ar laikinas, savanoriškas ar priverstinis civilių ar karo belaisvių įtraukimas į gynybos funkcijų ar priedangos atlikimą karo operacijose.

Fizinis smurtas, panaudotas prieš civilius ar karo belaisvius sudarys savarankišką karo nusikatlimą arba nusikaltimą žmogui, o visa veika bus kvalifikuojama pagal dviejų nusikaltimų sutaptis.

SUBJEKTYVIAJAI PUSEI būdinga tik tiesioginė tyčia, t. y. kaltininkas suvokia, kad verčia civilius ar karo belaisvius tarnauti ginkluotose pajėgos arba panaudoja juos kaip gyvąjį skydą ir to siekia.

SUBJEKTAS – tai būti bet kuris karys.

Saugomų objektų naikinimas ar nacionalinių vertybių grobstymas.

Tai karo būtinumu nepateisinamas istorinių paminklų, kultūros ar religijos objektų, saugomų tarptautiniais ar valstybės vidaus teisės aktais, naikinimas arba nacionalinių vertybių išgrobstymas okupuotoje ar aneksuotoje teritorijoje, padaręs didelę žalą.

Nusikaltimo pagrindinis OBJEKTAS – tai visuotinai pripažinta kariavimo tvarka, o papildomas – tai visuotinai pripažinta elgesio su istoriniais paminklais, kultūros ar religijos objektais arba nacionalinėmis vertybėmis tvarka.

NUSIKALTIMO DALYKU gali būti: istoriniai paminklai; kultūros ar religijos objektai; nacionalinės vertybės.

Kultūros vertybės gali būti: kilnojamosios ir nekilnojamosios vertybės, svarbios tautos kultūros paveldui, dailės ir istorijos paminklai; archeologinės vietovės; istorinės ar metinės vertės pastatų ansambliai; meno kūriniai; meninės, istorinės ar archeologinės reikšmės rankraščiai; knygos ir kt. objektai; mokslinės ar svarbios knygų, archyvinių dokumentų kolekcijos; pastatai, muziejai, didelės bibliotekos, archyvų saugyklos ir kt.

OBJEKTYVIĄJĄ PUSĘ sudaro dvejopo pobūdžio veika: 1) karo būtinumu nepateisinamas istorinių paminklų, kultūros ir religijos objektų, saugomų tarptautiniais ar valstybės vidaus teisės aktais, naikinimas, padaręs didelę žalą; 2) nacionalinių vertybių išgrobstymas okupuotoje ar aneksuotoje teritorijoje, padaręs didelę žalą.

Istorinių, kultūros ar religijos objektų naikinimas laikomas minėtų paminklų ar objektų gadinimas, žalojimas, kai jie netenka savo vertės. Naikinimas padaromas tik aktyviais veiksmais, kurie pasireiškia: deginimu, laužymu, daužymu, griovimu, bombardavimu, apšaudymu ir pan. Šių paminklų naikinimas užtrauks baudž. atsakomybę tik tuomet, kai jis bus nepateisinamas karo būtinumu ir padarys didelę žalą.

Nacionalinių vertybių išgrobstymu laikomas bet koks Lietuvos kultūros paminklų grobimas, padarytas vagystės, plėšimo, prievartavimo, sukčiavimo ar pasisavinimo būdu. Šių vertybių išgrobstymas užtrauks baudž. atsakomybę tik tuomet, kai jis bus padarytas okupuotoje ar aneksuotoje teritorijoje ar padarys didelę žalą.

Jeigu vertybės išvežamos saugojimui ir ne vėliau kaip per 6mėnesius grąžinamos, tai nesudarys šio pobūdžio veikos.

Didelė žala yra vertinamasis požymis, kuris nustatinėjamas kiekvienu konkrečiu istorinių paminklų, kultūros ir religijos objektų naikinimo arba nacionalinių vertybių išgrobstymo atveju. Atsižvelgiama į šių paminklų kultūrinę, materialinę vertę, reikšmę, kiekį, jų sugadinimo ar sužalojimo apimtį, laipsnį, reikšmę.

Šiuo metu Jūs matote 50% šio straipsnio.
Matomi 4498 žodžiai iš 8930 žodžių.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA (kaina 0,87 €) ir įveskite gautą kodą į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.