Ávadas
Budos gyvavimo laikotarpiu Indijoje buvo vertinamas individualus
tiesos ieðkojimas. Tai skatino sunkiai suvokiamø dalykø suvokimo
trokðtanèius indus neuþdaryti savæs tarp esamø minèiø, idëjø, tvirtinimø.
Buda, stengdamasis atsakyti á visuotinæ kentëjimo ir mirties máslæ, sukûrë
mokymà, kuris ilgainiui tapo religija ir filosofija, suvaidinusia svarbia
rolæ dvasiniame, kultûriniame ir socialiniame Rytø pasaulio gyvenime ir
20a. iðplitusia á Vakarus.
Ðiame darbe trumpai aptariamos Budizmo atsiradimo aplinkybës,
istorinis vystymasis, mokymas, Budizmo vienuoliø draugijos (sanghos)
susiformavimas ir ryðys su visuomene ir valstybe, bei pagrindinës Budizmo
sistemos.
Budizmo atsiradimas
Budizmas atsirado ðiaurës rytø Indijoje tarp 6a.pr.Kr. pabaigos ir
4a.pr.Kr pradþios. Tai buvo dideliø socialiniø permainø ir intensyvios
religinës veiklos periodas Indijoje. Mokslininkai nesutaria dël Budos
gimimo ir mirties datø. Daug mokslininkø Europoje, Jungtinëse Valstijose ir
Indijoje tiki, kad istorinis Buda gyveno nuo 563m.pr.Kr iki 483m.pr.Kr.
Daug kitø, ypatingai Japonijoje, tiki, jog jis gyveno ðimtu metø vëliau
(nuo 448m.pr.Kr iki 368m.pr.Kr).
Tuo metu Indija nebebuvo patenkinta Brahmanø aukojimo ir apeigø
iðoriniais formalumais. Ðiaurës rytø Indijoje buvo vienuoliø, kurie bandë
kitaip aiðkinti Vedas. Ið to literatûroje atsirado Upaniðados, kuriose
galima rasti naujà poþiûrá á atsiþadëjimà ir transcendentiná þinojimà.
Ðiaurës rytø Indija, kuri buvo maþiau átakojama arijø, iðvysèiusiø
pagrindines Vedø Indø tikëjimo dogmas ir praktikas, tapo lopðiu daugeliui
heterodoksiniø sektø. Visuomenë tuo metu buvo sunerimus dël genèiø vienybës
suirimo ir keleto menkø karalysèiø ekspansijos. Religine prasme, tai buvo
abejonës, sumiðimo ir eksperimentavimo metas.
Budizmo atsiradimo metu artimiausios ir tuo paèiu svarbiausios sektos
buvo Adþivakas, kuris pabrëþë likimo dësná ir Dþainizmas, asketiðkas
judëjimas, pabrëþiantis bûtinybæ iðlaisvinti sielà ið materijos. Nepaisant
to, kad Dþainizmas, kaip ir Budizmas buvo laikomas ateistine religija, ið
tikrøjø jø ásitikinimai yra þymiai sudëtingesni. Skirtingai negu
ankstyvieji budistai, adþivakai ir dþainistai tikëjo elementø, kurie sudaro
visatà, pastovumu bei sielos egzistavimu.
Budizmas, kaip ir daugelis tikëjimø ir sektø, kurios vystësi tuo metu
ðiaurës rytø Indijoje buvo sukurtas bûnant charizmatiniam mokytojui, pagal
jo skelbiamus mokymus. Budizmo atveju pavyzdþiu tapo Trys Brangenybës
(Triratna), kurias sudarë Buda, mokymas (dharma) ir bendruomenë (sangha).
Èia budistai tradiciðkai ieðkojo prieglobsèio.
Amþiø eigoje po Budizmo ákûrëjo mirties, Budizmas pradëjo vystytis
dviem kryptimis. Pirmoji, paprastai ðiuolaikiniø ðalininkø vadinama
Teravada, iðtikimai iðlaiko tikràsias Budos mokymo tradicijas. Kità kryptis
vadinama Mahajana, “iðganymo bûdai daugeliui þmoniø”. Mahajanos sekëjai
pirmàjà kryptá paniekinamai vadina Hinajana, “iðganymo bûdai nedaugeliui
þmoniø” (paprasèiau vadinama didþiuoju ir maþuoju veþimu).
Plintant Budizmui jis átakojo màstymo budà bei religijas kitose
ðalyse. Kaip atsakas á ávairiø Budistiniø bendruomeniø skirtingus
religinius siekimus, grieþtas karmos ástatymas buvo koreguojamas. Galø gale
Indijoje iðsivystë judëjimas, pavadintas Vadþrajana arba Ezoterinis
Budizmas (arba deimantinis veþimas), kurio tikslas buvo greièiau pasiekti
iðsivadavimà. Galima bûtø teigti, jog tai Mahajanos Budizmo kryptis,
susipynusi su okultizmo, magijos bei mistikos elementais. Ðio tikëjimo
pagrindas – labai sena Indijos filosofija tantrizmas, kuris yra átakojæs ir
Budizmà, ir Induizmà.
Nepaisant visø diskusijø apie du iðganymo siekimo bûdus – laipsniðkà
ir greità, bei ávairius “tuðtumos” sàvokos interpretavimo bûdus – tikëjimo
pagrindai iðlieka tokie patys. Vienuoliø organizacijos iðkentë ávairiø
istoriniø situacijø átakà, bet jø pagrindinë struktûra taip pat liko
nepakitus. Buda, pirmasis mokytojas, visada yra pripaþástamas kaip
Budistinës tiesos skleidëjas.
Budos mokymas
Galima teigti, jog visas Budos mokymas yra pagrástas tuo, jog þmogus
kenèia. Visa egzistencija yra skausminga: gimimas, troðkimai, ribotos
galimybës, mirtis, nepastovumas sukelia kanèià. Sekant Budos “keliu”
kiekvienas gali atsikratyti neþinojimo, kuris sukelia jo kentëjimà. Budos
doktrina nepalieka þmogaus beviltiðkoje padëtyje. Gyvenant tarp visà ko
nepastovumo ir buvimo nepastoviu, þmogus ieðko iðsivadavimo, kuris ðvieèia
uþ þmogaus gyvenimo praeinamumo – trumpiau tariant, nuðvitimo.
Tikëjimas pergimimais, arba samsara, kaip nesibaigianèia þemiðkøjø
gyvenimø serija á kurià yra átraukti visi þmonës jau anksèiau buvo
asocijuojama su karmos doktrina iki-Budistinëje Indijoje. Ði doktrina buvo
priimtina ir Mahajanos, ir Teravados tradicijoms. Remiantis karmos
doktrina, geras elgesys atneða malonius rezultatus ir
tendencija tolesniam
geram elgesiui, kai tuo tarpu blogi darbai susilaukia nemalonaus atsako ir
veda link naujø blogø darbø.
Budos mokyme svarbiausia yra “keturios kilniosios tiesos”, kurios ir
sudaro Budizmo pagrindà: kanèia egzistuoja; kanèia turi prieþastá; kanèià
galima áveikti. Ketvirtoji tiesa nurodo, kad egzistuoja bûdai, kaip áveikti
kanèià. Tai galima padaryti einant “tauriuoju aðtuongubu keliu”. Taip
pasiekiamas svarbiausias Budizmo tikslas – amþinai iðsivaduoti ið
kentëjimø, iðsilaisvinti ið nesibaigianèio atgimimø ciklo ir áþengti á
nirvanà.
“Aðtuongubas kelias” reikalauja ið þmogaus trejopø pastangø: moralumo,
dvasinës drausmës, áþvalgos. Tai nuosaikus kelias, kuriuo einant atsisakoma
kraðtutinio savæs marinimo ar asketizmo. Aðtuoni Gautamos priesaikai,
kurie yra budisto gyvensenos esmë ir sudaro “aðtuongubà kelià” yra:
teisingas þinojimas, teisingas nusiteikimas, teisingas kalbëjimas, teisingi
poelgiai, teisinga veikla, teisingos pastangos, teisingas suvokimas,
teisinga meditacija.
Budizmo istorinis vystymasis Indijoje
Buda buvo charizmatinis mokytojas, kuris atskleidë ir skelbë religiná
mokymà ir ákûrë savitus bruoþus turinèià religinæ bendruomenæ. Kai kurie
bendruomenës nariai, kaip ir pats Buda, buvo keliaujantys asketai. Kiti tik
jautë pagarbà Budai, sekë jiems priimtinais Budos mokymo aspektais ir
aprûpino klajojanèius asketus bûtiniausiais daiktais.
Pirmaisiais amþiais po Budos mirties, jo gyvenimo istorija buvo
prisimenama ir pagraþinama, mokymas saugomas ir tobulinamas, o jo ákurta
bendruomenë tapo svarbia religine jëga. Daugybë Budos pasekëjø, kurie buvo
klajojantys asketai, pradëjo apsigyventi pastoviuose vienuolynuose ir
vystyti tvarkà, kuri padëtø palaikyti didþiules vienuoliðkas organizacijas.
Tuo pat metu, pasaulietiðki Budos ðalininkai pateko á ekonominá ir politiná
elità.
Pirmaisiais Budizmo gyvavimo amþiais jis plito ið savo atsiradimo
vietos á ðiaurinæ Indijà ir kai kurias vietoves vakaruose. 3a.pr.Kr.
viduryje Budizmas buvo palankiai sutiktas Maurijø karalystëje, kuri vëliau
ákûrë imperijà, iðsiplëtusià nuo Himalajø ðiaurëje iki Ðri Lankos pietuose.
Naujai besikurianèiø karalysèiø Indijos ðiaurës rytuose valdovai
stengësi globoti sektas, kurios galëjo bûti kaip atsvara didþiulæ politinæ
galià turintiems brahmanams. Pirmasis Maurijø imperatorius, Kandra Gupta
(321 – 297m.pr.Kr) globojo Dþainizmà ir galø gale tapo vienuoliu. Jo anûkas
Aðoka, kuris valdë didþiàjà subkontinento dalá nuo 270 iki 230m.pr.Kr
stengësi savo karalystëje populiarinti mokymà, pagrástà savikontrolës,
linksmumo, teisingumo, gerumo dorybëmis. Bandë formuoti religinæ-politinæ
kultûrà kurá turëtø Induizmo, Dþainizmo, Adþivako ir Budizmo panaðumus. Jo
tikslas buvo sukurti religinæ ir socialinæ aplinkà, kuri leistø jo ðalies
gyventojams gyventi laimingai ir pasiekti iðganymà sekanèiame gyvenime.
Tokiu bûdu jis sukûræ gerovæ ðalyje ákurdamas medicininæ pagalbà þmonëms ir
gyvuliams, vystydamas prekybà. Bet nepaisant to, jog Aðoka sukûrë naujà
idealios karalystës modelá, kuris turëjo didelës átakos tolimesniam
Budistiniam pasauliui, ávairios neiðsprendþiamos problemos slëgë karalystæ
ir po Aðokos mirties Maurijø imperija ëmë griûti.
Nepaisant to, kad Budizmui teko iðkæsti keletà persekiojimø per
sekantá Ðunga-Kanja periodà (185-28m.pr.Kr), jis sëkmingai iðsilaikë ir
netgi toliau didino savo átakà. Budistø vienuoliø centrai ir didingi
paminklai buvo kuriami visame subkontinente. Ðios organizacijos daþnai
gaudavo karaliðkà globà. Pirmaisiais mûsø eros metais, Budizmas buvo
ypatingai ásivyravæs ðiaurës vakarø Indijoje ir ið tenai greitai plito á
Centrinæ Azijà ir Kinijà.
Guptos dinastijos metu (320-600m.m.e), Budizmà Indijoje paveikë
atsigaunantis Brahmanizmo tikëjimas ir iðkylanti Bhatø srovë (tai buvo
judëjimas, kuris pabrëþë stiprià tikinèiojo meilæ dievui). Tuo periodu kai
kurie induistai pradëjo garbinti Budà, kurá jie laikë Dievo Viðnos avataru.
Þlungant Palos dinastijai 12a., Budizmas iðkentë dar vienà
pralaimëjimà ir ðá kartà neatsigavo. Kai kurie Budizmo veiksniai iðliko
Indijoje, bet jie buvo tokie nereikðmingi, kad juos buvo sunku pastebëti.
Mokslininkai neþino visø prieþasèiø, pastûmëjusiø Budizmà á þlugimà
savo gimtojoje þemëje. Kai kurie mano, kad Budizmas bûdamas labai
tolerantiðkas kitiems tikëjimams buvo paprasèiausiai uþgniauþtas ið naujo