Buda
5 (100%) 1 vote

Buda

Ávadas

Budos gyvavimo laikotarpiu Indijoje buvo vertinamas individualus

tiesos ieðkojimas. Tai skatino sunkiai suvokiamø dalykø suvokimo

trokðtanèius indus neuþdaryti savæs tarp esamø minèiø, idëjø, tvirtinimø.

Buda, stengdamasis atsakyti á visuotinæ kentëjimo ir mirties máslæ, sukûrë

mokymà, kuris ilgainiui tapo religija ir filosofija, suvaidinusia svarbia

rolæ dvasiniame, kultûriniame ir socialiniame Rytø pasaulio gyvenime ir

20a. iðplitusia á Vakarus.

Ðiame darbe trumpai aptariamos Budizmo atsiradimo aplinkybës,

istorinis vystymasis, mokymas, Budizmo vienuoliø draugijos (sanghos)

susiformavimas ir ryðys su visuomene ir valstybe, bei pagrindinës Budizmo

sistemos.

Budizmo atsiradimas

Budizmas atsirado ðiaurës rytø Indijoje tarp 6a.pr.Kr. pabaigos ir

4a.pr.Kr pradþios. Tai buvo dideliø socialiniø permainø ir intensyvios

religinës veiklos periodas Indijoje. Mokslininkai nesutaria dël Budos

gimimo ir mirties datø. Daug mokslininkø Europoje, Jungtinëse Valstijose ir

Indijoje tiki, kad istorinis Buda gyveno nuo 563m.pr.Kr iki 483m.pr.Kr.

Daug kitø, ypatingai Japonijoje, tiki, jog jis gyveno ðimtu metø vëliau

(nuo 448m.pr.Kr iki 368m.pr.Kr).

Tuo metu Indija nebebuvo patenkinta Brahmanø aukojimo ir apeigø

iðoriniais formalumais. Ðiaurës rytø Indijoje buvo vienuoliø, kurie bandë

kitaip aiðkinti Vedas. Ið to literatûroje atsirado Upaniðados, kuriose

galima rasti naujà poþiûrá á atsiþadëjimà ir transcendentiná þinojimà.

Ðiaurës rytø Indija, kuri buvo maþiau átakojama arijø, iðvysèiusiø

pagrindines Vedø Indø tikëjimo dogmas ir praktikas, tapo lopðiu daugeliui

heterodoksiniø sektø. Visuomenë tuo metu buvo sunerimus dël genèiø vienybës

suirimo ir keleto menkø karalysèiø ekspansijos. Religine prasme, tai buvo

abejonës, sumiðimo ir eksperimentavimo metas.

Budizmo atsiradimo metu artimiausios ir tuo paèiu svarbiausios sektos

buvo Adþivakas, kuris pabrëþë likimo dësná ir Dþainizmas, asketiðkas

judëjimas, pabrëþiantis bûtinybæ iðlaisvinti sielà ið materijos. Nepaisant

to, kad Dþainizmas, kaip ir Budizmas buvo laikomas ateistine religija, ið

tikrøjø jø ásitikinimai yra þymiai sudëtingesni. Skirtingai negu

ankstyvieji budistai, adþivakai ir dþainistai tikëjo elementø, kurie sudaro

visatà, pastovumu bei sielos egzistavimu.

Budizmas, kaip ir daugelis tikëjimø ir sektø, kurios vystësi tuo metu

ðiaurës rytø Indijoje buvo sukurtas bûnant charizmatiniam mokytojui, pagal

jo skelbiamus mokymus. Budizmo atveju pavyzdþiu tapo Trys Brangenybës

(Triratna), kurias sudarë Buda, mokymas (dharma) ir bendruomenë (sangha).

Èia budistai tradiciðkai ieðkojo prieglobsèio.

Amþiø eigoje po Budizmo ákûrëjo mirties, Budizmas pradëjo vystytis

dviem kryptimis. Pirmoji, paprastai ðiuolaikiniø ðalininkø vadinama

Teravada, iðtikimai iðlaiko tikràsias Budos mokymo tradicijas. Kità kryptis

vadinama Mahajana, “iðganymo bûdai daugeliui þmoniø”. Mahajanos sekëjai

pirmàjà kryptá paniekinamai vadina Hinajana, “iðganymo bûdai nedaugeliui

þmoniø” (paprasèiau vadinama didþiuoju ir maþuoju veþimu).

Plintant Budizmui jis átakojo màstymo budà bei religijas kitose

ðalyse. Kaip atsakas á ávairiø Budistiniø bendruomeniø skirtingus

religinius siekimus, grieþtas karmos ástatymas buvo koreguojamas. Galø gale

Indijoje iðsivystë judëjimas, pavadintas Vadþrajana arba Ezoterinis

Budizmas (arba deimantinis veþimas), kurio tikslas buvo greièiau pasiekti

iðsivadavimà. Galima bûtø teigti, jog tai Mahajanos Budizmo kryptis,

susipynusi su okultizmo, magijos bei mistikos elementais. Ðio tikëjimo

pagrindas – labai sena Indijos filosofija tantrizmas, kuris yra átakojæs ir

Budizmà, ir Induizmà.

Nepaisant visø diskusijø apie du iðganymo siekimo bûdus – laipsniðkà

ir greità, bei ávairius “tuðtumos” sàvokos interpretavimo bûdus – tikëjimo

pagrindai iðlieka tokie patys. Vienuoliø organizacijos iðkentë ávairiø

istoriniø situacijø átakà, bet jø pagrindinë struktûra taip pat liko

nepakitus. Buda, pirmasis mokytojas, visada yra pripaþástamas kaip

Budistinës tiesos skleidëjas.

Budos mokymas

Galima teigti, jog visas Budos mokymas yra pagrástas tuo, jog þmogus

kenèia. Visa egzistencija yra skausminga: gimimas, troðkimai, ribotos

galimybës, mirtis, nepastovumas sukelia kanèià. Sekant Budos “keliu”

kiekvienas gali atsikratyti neþinojimo, kuris sukelia jo kentëjimà. Budos

doktrina nepalieka þmogaus beviltiðkoje padëtyje. Gyvenant tarp visà ko

nepastovumo ir buvimo nepastoviu, þmogus ieðko iðsivadavimo, kuris ðvieèia

uþ þmogaus gyvenimo praeinamumo – trumpiau tariant, nuðvitimo.

Tikëjimas pergimimais, arba samsara, kaip nesibaigianèia þemiðkøjø

gyvenimø serija á kurià yra átraukti visi þmonës jau anksèiau buvo

asocijuojama su karmos doktrina iki-Budistinëje Indijoje. Ði doktrina buvo

priimtina ir Mahajanos, ir Teravados tradicijoms. Remiantis karmos

doktrina, geras elgesys atneða malonius rezultatus ir
tendencija tolesniam

geram elgesiui, kai tuo tarpu blogi darbai susilaukia nemalonaus atsako ir

veda link naujø blogø darbø.

Budos mokyme svarbiausia yra “keturios kilniosios tiesos”, kurios ir

sudaro Budizmo pagrindà: kanèia egzistuoja; kanèia turi prieþastá; kanèià

galima áveikti. Ketvirtoji tiesa nurodo, kad egzistuoja bûdai, kaip áveikti

kanèià. Tai galima padaryti einant “tauriuoju aðtuongubu keliu”. Taip

pasiekiamas svarbiausias Budizmo tikslas – amþinai iðsivaduoti ið

kentëjimø, iðsilaisvinti ið nesibaigianèio atgimimø ciklo ir áþengti á

nirvanà.

“Aðtuongubas kelias” reikalauja ið þmogaus trejopø pastangø: moralumo,

dvasinës drausmës, áþvalgos. Tai nuosaikus kelias, kuriuo einant atsisakoma

kraðtutinio savæs marinimo ar asketizmo. Aðtuoni Gautamos priesaikai,

kurie yra budisto gyvensenos esmë ir sudaro “aðtuongubà kelià” yra:

teisingas þinojimas, teisingas nusiteikimas, teisingas kalbëjimas, teisingi

poelgiai, teisinga veikla, teisingos pastangos, teisingas suvokimas,

teisinga meditacija.

Budizmo istorinis vystymasis Indijoje

Buda buvo charizmatinis mokytojas, kuris atskleidë ir skelbë religiná

mokymà ir ákûrë savitus bruoþus turinèià religinæ bendruomenæ. Kai kurie

bendruomenës nariai, kaip ir pats Buda, buvo keliaujantys asketai. Kiti tik

jautë pagarbà Budai, sekë jiems priimtinais Budos mokymo aspektais ir

aprûpino klajojanèius asketus bûtiniausiais daiktais.

Pirmaisiais amþiais po Budos mirties, jo gyvenimo istorija buvo

prisimenama ir pagraþinama, mokymas saugomas ir tobulinamas, o jo ákurta

bendruomenë tapo svarbia religine jëga. Daugybë Budos pasekëjø, kurie buvo

klajojantys asketai, pradëjo apsigyventi pastoviuose vienuolynuose ir

vystyti tvarkà, kuri padëtø palaikyti didþiules vienuoliðkas organizacijas.

Tuo pat metu, pasaulietiðki Budos ðalininkai pateko á ekonominá ir politiná

elità.

Pirmaisiais Budizmo gyvavimo amþiais jis plito ið savo atsiradimo

vietos á ðiaurinæ Indijà ir kai kurias vietoves vakaruose. 3a.pr.Kr.

viduryje Budizmas buvo palankiai sutiktas Maurijø karalystëje, kuri vëliau

ákûrë imperijà, iðsiplëtusià nuo Himalajø ðiaurëje iki Ðri Lankos pietuose.

Naujai besikurianèiø karalysèiø Indijos ðiaurës rytuose valdovai

stengësi globoti sektas, kurios galëjo bûti kaip atsvara didþiulæ politinæ

galià turintiems brahmanams. Pirmasis Maurijø imperatorius, Kandra Gupta

(321 – 297m.pr.Kr) globojo Dþainizmà ir galø gale tapo vienuoliu. Jo anûkas

Aðoka, kuris valdë didþiàjà subkontinento dalá nuo 270 iki 230m.pr.Kr

stengësi savo karalystëje populiarinti mokymà, pagrástà savikontrolës,

linksmumo, teisingumo, gerumo dorybëmis. Bandë formuoti religinæ-politinæ

kultûrà kurá turëtø Induizmo, Dþainizmo, Adþivako ir Budizmo panaðumus. Jo

tikslas buvo sukurti religinæ ir socialinæ aplinkà, kuri leistø jo ðalies

gyventojams gyventi laimingai ir pasiekti iðganymà sekanèiame gyvenime.

Tokiu bûdu jis sukûræ gerovæ ðalyje ákurdamas medicininæ pagalbà þmonëms ir

gyvuliams, vystydamas prekybà. Bet nepaisant to, jog Aðoka sukûrë naujà

idealios karalystës modelá, kuris turëjo didelës átakos tolimesniam

Budistiniam pasauliui, ávairios neiðsprendþiamos problemos slëgë karalystæ

ir po Aðokos mirties Maurijø imperija ëmë griûti.

Nepaisant to, kad Budizmui teko iðkæsti keletà persekiojimø per

sekantá Ðunga-Kanja periodà (185-28m.pr.Kr), jis sëkmingai iðsilaikë ir

netgi toliau didino savo átakà. Budistø vienuoliø centrai ir didingi

paminklai buvo kuriami visame subkontinente. Ðios organizacijos daþnai

gaudavo karaliðkà globà. Pirmaisiais mûsø eros metais, Budizmas buvo

ypatingai ásivyravæs ðiaurës vakarø Indijoje ir ið tenai greitai plito á

Centrinæ Azijà ir Kinijà.

Guptos dinastijos metu (320-600m.m.e), Budizmà Indijoje paveikë

atsigaunantis Brahmanizmo tikëjimas ir iðkylanti Bhatø srovë (tai buvo

judëjimas, kuris pabrëþë stiprià tikinèiojo meilæ dievui). Tuo periodu kai

kurie induistai pradëjo garbinti Budà, kurá jie laikë Dievo Viðnos avataru.

Þlungant Palos dinastijai 12a., Budizmas iðkentë dar vienà

pralaimëjimà ir ðá kartà neatsigavo. Kai kurie Budizmo veiksniai iðliko

Indijoje, bet jie buvo tokie nereikðmingi, kad juos buvo sunku pastebëti.

Mokslininkai neþino visø prieþasèiø, pastûmëjusiø Budizmà á þlugimà

savo gimtojoje þemëje. Kai kurie mano, kad Budizmas bûdamas labai

tolerantiðkas kitiems tikëjimams buvo paprasèiausiai uþgniauþtas ið naujo

Šiuo metu Jūs matote 30% šio straipsnio.
Matomi 1406 žodžiai iš 4659 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.