Buda
5 (100%) 1 vote

Buda

Islamas

Mahometas

Mahometo gyvenimą gaubia daugybė legendų. Jos kuria stebukladario, antgamtiškomis savybėmis apdovanoto didvyrio paveikslą, kurio pašaukimo prie Dievo vargu ar kas drįstu suabejoti. Tačiau istoriniai faktai kalba mums apie paprastą, varge užaugusį žmogų, vilkstinių varovą; tėvą, kuris prarado beveik visus savo vaikus, vidutinį verslininką. Bet pirmiausia tai būta žmogaus, kuris visur įžvelgė Dievo valią ir valdžią, manė, kad Dievas yra šio pasaulio pradžia ir pabaiga, kad kiekvieno mūsų gyvastis priklauso nuo Dievo visa lemiančio piršto.

Mahometas gimė Mekoje apie 570 m. Meka tuo metu buvo arabų pasaulyje klestintis prekybos ir religijos centras. Mahometas anksti neteko tėvų. Jis patyrė skaudžią našlaičio dalią, tačiau pajuto ir ką reiškia būti didesnės nei šeima bendruomenės nariu. Iš pradžių juo rūpinosi senelis, paskui – dėdė.

Būdamas 25 metų, jis vedė pirklės Khadijos vilkstinę, ir taip sėkmingai, kad toji pasiūlė jam savo ranką. Dabar jis tapo turtingu ir įtakingu Mekos miestelėnu, atrodė, tarsi ir būtų pasiekęs tikslą.

Tačiau materialinis įsitvirtinimas jo nepatenkino. Vis labiau jį masino vienatvė, nedavė ramybės egzistencijos klausimai. Ši nerimo būsena taip suintensyvėjo, jog netrukus jis išgyveno pačią sunkiausią savo gyvenimo krizę. Apleido verslą, pasitraukė nuo šeimos vienatvėn į dykumą. Dykumoje ir įvyko tai, kas ne tik pakeitė jo gyvenimą, bet ir paliko pėdsaką viso pasaulio istorijoje.

Lemtingosios nakties įvykius aprašė pirmasis pranašo biografas Mahometas Ibn Išakas. Mahometas tuo metu buvo Hiros kalne, visiškai vienas. “Aš jau buvau užmigęs, – pasakoja pats Mahometas, – kai prie manęs prisiartino angelas su drobule ir tarė: “Skaityk! Aš atsakiau: “Aš nemoku skaityti!“ Tuomet jis taip stipriai prispaudė prie manęs audeklą, jog pamaniau, kad mirsiu. Tada jis mane paleido ir vėl tarė:“Skaityk!“ Paskui dar kartą pakartojo savo įsakymą. Susijaudinęs aš paklausiau: „Ką man skaityti?“ Angelas atsakė:

„Skaityk savo Viešpaties vardu./ Jis, kursai sukūrė žmogų iš embriono./ Skaityk, nes tavo Viešpats yra gailestingas, kaip niekas kitas šioje žemėje./ Jis, kursai mokė žmogų rašytu žodžiu,/ Jis išmokė žmogų to, ko šis nežinojo.“

„ Aš pabudau iš miego, – pasakoja Mahometas, – ir pasijutau tarsi šie žodžiai būtų įrašyti mano širdyje. Aš išėjau iš urvo ir stovėjau ant kalno šlaito. Tuomet išgirdau balsą, sklindantį į mane iš dangaus:

– Mahometai, tu esi Dievo pasiuntinys, o aš esu Gabrielius.

Aš pakėliau akis aukštyn ir dangaus skliaute išvydau angelą. Stovėjau lyg suakmenėjęs. Pažvelgiau dar sykį, jis tebebuvo.“

Nuo tada Mahometo neapleido įsitikinimas, kad jis yra pašauktas būti vienatinio Dievo pasiuntiniu. Jis sugrįžo į Meką ir čia ėmė pamokslauti apie prisikėlimą iš numirusiųjų, apie Dievo teismą.

„Dievas teis jus už jūsų darbus!” – šaukė jis miesto pirkliams, ragino paaukoti savo gyvenimą Dievui, mylėti neturtėlius, kalinius, pavergtuosius ir svetimšalius. Jo pamokslai uždegdavo ir patraukdavo. Tačiau daugelis Mekos gyventojų laikė jį velnio apsėstuoju arba pavojingu revoliucionieriumi. Jie netruko įžvelgti, kad Mahometo pamokslai nukreipti prieš mieste vyravusią daugdievystę. O juk čia suplaukdavo gausios minios maldininkų, iš kurių pirkliai gaudavo didžiausias pajamas. Pajutę grėsmę jie perėjo į Mahometo priešininkų gretas. Šis priešiškumas netruko virsti agresyvumu, jie privertė Mahometą ir nedidelę grupelę jo pasekėjų apsigyventi gete. Kai mirė jo žmona, o paskui ir jį globojęs dėdė, Mahometas iškeliavo iš Mekos.

Kaip Abraomas paliko savo gimtąją žemę, kad sukurtų žydų tautą, taip ir Mahometas paliko savo tėvų miestą ir šeimą, ir išvyko į Mediną. 622 metai, kai jis iškeliavo, vadinamoji hidžra, žymi ir islamo kalendoriaus pradžią. Nuo tada islamas jau ne tik religija, bet ir politinė jėga. Medinoje islamo tikinčiųjų bendruomenė tapo valstybe, kurios politinis ir religinis vadas buvo Mahometas.

Mahometas tikėjosi, kad mieste gyveną žydai pripažins jį kaip Dievo pranašą, tačiau šie jį apvylė. Tad žydų klanus Mahometas arba išvarė arba sunaikino. Remiamas klajoklių arabų genčių, Mahometas pradėjo ginkluotus antpuolius prieš Meką ir 630 m be vargo užėmė miestą. Apsuptas triumfuojančių šalininkų, atjojo ant kupranugario tiesiai į maldininkų centrą – Kaabą. Meka greit buvo išvalyta nuo visų pagoniškojo tikėjimo atvaizdų bei simbolių. Tuomet Mahometas atsistojo balne ir viešai paskelbė apie stabmeldystės pabaigą, apie naujos Dievo eros pradžią. Niekas nebesipriešino, o nugalėtojai neskubėjo bausti savo buvusių priešininkų. Meka išliko svarbiausias religijos centras, maldininkų gausiai lankoma, naujosios Dievo valstybės vieta.

Šiuo metu Jūs matote 32% šio straipsnio.
Matomi 768 žodžiai iš 2432 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.