Budizmas
5 (100%) 1 vote

Budizmas

Kauno Petrašiūnų vid.m-klaDarbą atliko:

Jonas Jonaitis

Kaunas 2005

Budizmas – 300 milijonų Pietryčių Azijos gyventojų religija. Ji pagrįsta

princo Sidhartos Gautamos, Budos, mokymu; jis gyveno šiaurės rytų Indijoje

563-483 m. per. Kr. Buda didžiai sielvartavo dėl žmogaus kančių. Ilgai

mąstęs padarė išvadą, jog kančia kylanti iš geismų ir pernelyg stipraus

žmogaus prieraišumo. Kad išsivaduotume nuo skausmo, privalome atsižadėti

visų geidulių ir pasiekti ramybės būseną, vadinamą nirvana, žengdami

aštuoneriopu keliu,, kuriuo veda supratimas, teisingas nusiteikimas,

kalbėjimas, poelgiai, veikla, pastangos, suvokimas ir meditacija. Budistai

tiki, jog po mirties visi atgimstame naujame kūne. Gyvenimo tėkmė priklauso

nuo karmos – tai yra nuo mūsų elgesio tiek šiame, tiek ankstesniame

gyvenime.

Budizmas – pasaulinė religija, atsiradusi Indijoje I tūkstantmečio pr. Kr.

viduryje, vėliau išplitusi Pietryčių bei Centrinėje Azijoje ir

Tolimuosiuose Rytuose. Budizmo pradininku laikomas Sidharta Gautama,

pramintas Buda. Doktrinos pagrindą sudaro Budos suformuluotos „keturios

kilnios tiesos“:

1) yra kančia;

2) yra kančios priežastis;

3) yra kančios įveikimas;

4) yra kelias kančiai įveikti.

Budizmas rekomenduoja eiti „kilniuoju aštuongubiu keliu“, kurį sudaro:

1) teisingas žinojimas (keturių „kilniųjų tiesų“ žinojimas);

2) teisingas nusiteikimas (vengimas visko, kas susiję su jusliniais

malonumais, neapykanta ir pykčiu);

3) teisingas kalbėjimas (susilaikymas nuo melo ir tuščiažodžiavimo);

4) teisinga veikla (susilaikymas nuo žudymo, vogimo…);

5) teisingas gyvenimo būdas (susilaikymas nuo visko, kas kenkia kitoms

gyvoms būtybėms);

6) teisingos pastangos (tokia valios kontrolė, kuri priešinasi viskam,

kas bloga, ir skatina gėrio plitimą ir tvirtėjimą);

7) teisinga dėmesio koncentarcija (aiškus ir ryškus mąstymas, kalbėjimas,

veikla ir jutimas);

8) teisinga meditacija (sąmonės būsena, kurioje sąmonės nedrumsčia

jokie pašaliniai veiksniai).

Budos įkurtas ortodoksinis budizmas, kuris šiandien reiškiasi

hinajanos („mažoji važiuoklė“) arba theravados („senolių kelias“)

pavidalu, buvo veikiau ne religija, o Budos kelias, leidžiantis žmogui

dar šiame gyvenime visiems laikams sutaukyti reinkarnacijų grandinę. Tai

asmeninis kelias, paremtas atsižadėjimu, nesusisaistymu su pasauliu. Juo

žmogus eina vienas; dievai ir kosmosas veikiau yra trukdžiai, o ne

pagalbininkai šiame kely. Patys dievai jame įstrigę, ir Buda aukštenis už

juos, nes jis pasiekė nirvaną, galutinį išsivadavimą iš kančios. Rado

palaimintos nebūties būklę. Budos mokymas postulavo individualų

išsilavinimo kelią, tai ne religinė doktrina. Vis dėl to, hinduizmo

apsupty gyvavęs budizmas neišlaikė gana niūraus ir blaivaus Budos

požiūrio ir perėjo į mahajanos stadiją. Buda ir budos tapo dievais, jiems

imta aukoti, siekiant pasiekti ne nirvaną, o dangiškos nirvanos būklę

(patekti į rojų). Dar labiau nuo Budos mokymo nutolo tos Tolimųjų Rytų

budizmo atmainos, kurios perėmė daug vietos religinių reikalavimų.

Mūsų amžius neabejoja (ne taip kaip praėjęs), kad „istorinis“

Buda, budizmo tikėjimo pradininkas, iš tikrųjų gyveno. Jo gyvenimas

apipintas gausiomis legendomis; tradicija išsaugojo mums ne detalią

biografiją, bet veikiau portreto idealo, kokiu būti turėtų stengtis

kiekvienas budistas. Bet kai kuriuos jo gyvenimo faktus visgi pavyko

nustatyti pakankamai aiškiai.

Sidharta Gautama, vėliau išgarsėjęs kaip Buda (praregėjusysis,

nušvitusysis), gimė apie 560–483 m. pr. Kr., Liumbini kaime, netoli

dabartinės Indijos ir Nepalo sienos. Jo tėvas Šudodama buvo tenykštės

kunigaikštystės radža. Pagal legendą, remiantis reinkarnacijos idėja,

priešpaskutinis buda žvilgtelėjęs žemyn iš „Tušido dangaus“, pasirinko

Šudodamos šeimą naujojo budos gimimui. Tėvai berniukui parinko Sidhartos

vardą, kuris reiškė „tasai, kurs pasiekė tikslą“. Vėliau, pagal kilmingų

indų šeimų paprotį, jis pasirinko antrą vardą – Gautama, taip pagerbdamas

garsų induizmo mokytoją, kurio mokiniu ir pasekėju yra laikomas budos

vardas, kuriuo jis vėliau žinomas, iš tiesų yra garbės titulas. Pirmieji

jo gyvenimo aprašymai atsirado ne anksčiau kaip praėjus dviem šimtam metų

nuo jo mirties. Jaunąjį princą augino jo motinos sesuo Mahaparadžati

prabangoje. Jis išmoko humanitarinių bei tiksliųjų dalykų, daug dėmesio

skyrė fiziniam pasiruošimui. Kaip vėliau pats Gautama prisipažino (pagal

budistų raštus): „dieną, naktį virš manęs laikydavo baltą skėtį nuo

saulės. Žiemą leisdavau vienuose rūmuose, o vasarą – kituose. Jis vedė

mergaitę vardu Gopa. Vienintelį savo sūnų pavadino Rahula, kas reiškia

„grandinės“, mat jis nors ir gyveno prabangoje, jautėsi kaip sukaustytas.

Sulaukęs 29 metų, vidinio poreikio skatinamas, Gautama iškeitė išorinę

Šiuo metu Jūs matote 30% šio straipsnio.
Matomi 745 žodžiai iš 2480 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.