Sidharta Gautama, kuris buvo pavadintas Buda (”praregėjusysis, nušvvitusysis”) ir kuris tapo budizmo religijos pradininku, gimė apie 560 pr.kr., o mirė sulaukęs aštuonesdešimties.Gyveno šiaurytinėje Indijoje kaip tik tuo metu, kai šis regionas garsėjo kaip vienas didžiausių pasaulio intelektualinės bei dvasinės veiklos centrų.
Išsivadavimas iš kančių kaip vienintėlis tikslas yra būdingasis Būdos mokymo bruožas.Be to, Būda nesiekia ko nors daugiau, o tik skrlbia išsivadavimą iš visą gyvenimą pripildančių kančių ir rodo kelią į šį tikslą.Tik tai tėra jam svarbu ir eaminga;Bet koks pažinimas, nesusijęs su šiuo tikslu, atmetamas kaip nesvarbus ir nereikalingas, o pažinimo, be to, pažinimo kaip tokio siekimas, smalsumas sužinoti, kaip prisirišimas prie pasaulio, trukdąs išsivaduoti, išsigelbėti.Ar pasaulis amžinas ar ne, begalinis ar ne, ar išgelbėtasis gyvena po mirties, ar ne – tai klausimai į kuriuos Buda neatsako, tai klausimai neturintys su juo nieko bendra.Budizmas yra religija, o ne filosofija.Tčiau pagrindinės jo mintys telpa į filosofijos istoriją.
Pasaulio filosofijos istorijoje žymų pėdsaką paliko Budos mokymas, kurį sudaro 7 – ri dėsniai: KARMA, REINKARNACIJA, IŠSIVADAVIMAS IŠ KARMOS, KETURIOS TAURIOSIOS TIESOS, AŠTUONGUBAS TAURUSIS KELIAS, NIRVANA ir DHARMA.
Taigi savo darbe šnekėsiu apie kiekvieną atskirai.
Karmos dėsnis, arba priežąsties ir pasėkmės dėsnis, pasireiškia tiek moraline, tiek fizine žmogiškojo gyvenimo dimensija.Geri ir pikti žmogaus darbai sukausto jį karmos grandinėmis ir pririša prie “atgimimų ciklo “.
Reikarnacija dėsnio teigimu visos žmogiškosios būtybės gerų ar piktų savo poelgių pasekmes patiria per reinkarnaciją arba naują gimimą.Jų poelgiai, kalbėjimas ir mintys ankstesniuose gyvenimuose nulemia naujo įsikūnijimo aplinkybes.