Budizmo paplitimas japonijoje
5 (100%) 1 vote

Budizmo paplitimas japonijoje

11

Budizmo plitimas Japonijoje – Budizmo plitimas Japonijoje vyko trimis etapais: pirmiausiai paplito “ezoterinis” budizmas, pabrėžęs magiškas formules ir ritualus. Vėliau, pradedant Kamakuros epocha (1192-1333), įsigali Budos Amidos garbinimas ir galiausiai atsiranda zen budizmas.

Kioto regione iškilusi stipri genčių sąjunga IV a. pajungią centrinę šalies dalį ir įkurią galingą Yamato valstybę, kuri apėmė didžiąją šiuolaikinės Japonijos dalį. Nuo V-VI a. vyraujančia šios valstybės ideologija tampa per Kiniją ir Korėją besiskverbiantis Mahajana (“Didžioji važiuoklė”) pakraipos budizmas. Yra manoma, kad oficialiai Yamato dvarą budizmas pasiekė 532 m., atsiuntus Korėjos valdovo dovanas, tarp kurių buvo ir budistinių tekstų bei ritualinių daiktų. Stipri nacionalistinė sintoistų (tradicinio japonų tikėjimo atstovų) reakcija neleido budizmui įsigalėti Japonijoje kaip pagrindinei religijai. Ir nors jį rėmė Japonijos valdovai, tokie kaip pvz.: Shotoku-taishi (574-622), kvietusio Korėjos amatininkus, mokslininkus ir vienuolius, komentavusio sutras, dar ilgai budizmas tebuvo išsilavinusio aukštuomenės elito pasaulėžiūra.

Pamažu japonai perima kinų hieroglifų raštą, literatūrinę kalbą, kuri paplinta visose valstybinėse įstaigose, atsiranda daug jaunų išsilavinusių vienuolių, kurie lankosi Kinijoje ir Korėjoje. 624 m. Japonijoje jau priskaičiuojamos 46 budistinės šventyklos ir apie 1300 vienuolių, o jau 741 m. valdovo Shomu įsaku budistiniai vienuolynai kuriami visose šalies provincijose. Nuo to laiko budizmas Japonijoje buvo pripažintas. 645 m. sostinė perkeliama į pajūrio miestą Narą (dabar Osaka). Po politinių reformų šalis virsta galinga feodaline valstybe. Svarbiausiu Naros epochos (645-749) kultūros bruožu tampa atvirumas išorinėms įtakoms. Tada iš Kinijos ir Korėjos plūsteli budistinės literatūros banga, atvyksta daug vienuolių, plačius mastus įgauna budistinių šventyklų ir vienuolynų statyba. Būtent jie tampa pagrindiniais dvasinio gyvenimo centrais iš kurių plinta filosofinės ir estetinės idėjos. Atsiranda nemažai budistinių judėjimų ir mokyklų , ryškiausios iš kurių remiasi “ezoterinio” mokymo, labiausiai pabrėžiančio magiškas formules ir ritualus, pagrindu. Liaudyje mokymas paplito susiliejus Budoms, Bodhisattvoms ir senosioms sintoistinėms dievybėms.

Japoniją pasiekęs tikėjimas tapo ištisos kultūros perteikėjas. Didžioji dalis meninės išraiškos, vėliau išsiskleidusios architektūroje, skulptūroje, tapyboje, sietina su budizmu. Vienuolynų įkūrėjai tapo turtingais žemių savininkais, kurie savo rankose kartais sutelkdavo didelę karinę (sohei arba vienuoliai-kariai) ir politinę valdžią. VI a. kiniečių transformuotas Mahajana budizmas paskelbiamas oficialiąja religija.

Tolimesnis budizmo idėjų įsigalėjimas Japonijos kultūroje glaudžiai susijęs su XII a. socialiniais poslinkiais. Šalyje susilpnėjus Fujiwarų giminės įtakai, iškilo naujas karingų samurajų sluoksnis, apribojęs imperatoriaus ir kilmingosios aristokratijos valdžią. Du galingi Taira ir Minamoto feodaliniai klanai susiremia, ko pasekoje 1192 m. nugalėjęs savo priešininkus, shogunu (aukščiausiu šalies kariniu vadovu) tampa rytų Japonijos karvedys Minamoto Yoritomo, kuris rezidenciją perkelia į Kamakuros tvirtovę rytinėje valstybės dalyje. Kamakuros epochoje (1192-1333) įsitvirtina Minamoto giminė, o imperatorių valdžia tampa grynai simbolinė; išryškėjo nauji filosofijos poslinkiai, susiję su laipsnišku kultūrinės iniciatyvos perėjimu iš senosios sostinės rūmų į periferijoje pasklidusius zen vienuolynus ir samurajų diduomenės pilis. Šis perėjimas sustiprėja, kai 1333 m. įsigalėjęs Ashikaga klanas perkelia sostinę į Muromachi miestą.

Šiuo metu Jūs matote 55% šio straipsnio.
Matomi 541 žodžiai iš 989 žodžių.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA (kaina 0,87 €) ir įveskite gautą kodą į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.