Buhalterines apskaitos darbas
5 (100%) 1 vote

Buhalterines apskaitos darbas

Įvadas

Pastaruoju metu ðalies ámonëms, norint sëkmingai konkuruoti arba bendradarbiauti su uþsienio kompanijomis, bûtina sugebëti tiksliai ir teisingai ávertinti uþsienio ðaliø ámoniø rezultatus ir potencialà, o taip pat geriau suvokti esamà bûklæ ir perspektyvas. Ðiuo atveju padeda finansø apskaitos supratimas bei teisingas jos teikiamos informacijos suvokimas ir interpretavimas. Verslininkui, kuris nuolat siekia, kad jo firma patektø á ekonomiðkai kylanèiø gretas, reikia ásisavinti ne tik ðiuolaikinius verslo organizavimo ir vadybos, bet ir apskaitos, finansinës analizës ir prognozavimo pagrindus. Racionalus apskaitos organizavimas – tai operatyviai pateikiama geros kokybës informacija, kuria patenkinti jos vidiniai ir iðoriniai vartotojai. Racionaliai organizuoti turimo kapitalo apskaità ámonëje, vadinasi numatyti ir nustatyti naudojamø dokumentø rûðis, turiná ir informavimo tvarkà: dokumentø apyvartà, inventorizacijø atlikim o terminus, sintetiniø ir analitiniø sàskaitø sistemà, buhalterijos organizacinæ struktûrà, funkcijø ir ágaliojimø paskirstymà darbuotojams, visø apskaitos procedûrø tikslius grafikus ir kt.

Kapitalo sąvoka tiek finansinėje apskaitoje, tiek finansinėje atskaitomybėje – nevienareikšmė ir viena sudėtingiausių. Kapitalas turėtų būti suvokiamas kaip vienas iš įmonės turto formavimo šaltinių, šiuo požiūriu jis susideda iš nuosavo ir pasiskolinto kapitalo.

Mano darbo tikslas – išanalizuoti nuosavo kapitalo formavimo ir apskaitos tvarkymo ypatumus.

Darbo u˛daviniai:

– išanalizuoti, kaip turi būti registruojama apskaitoje ir atskleidžiama finansinėjė atskaitomybėje informacija, susijusi su nuosavo kapitalo formavimu;

– apibūdinti svarbiausias nuosavo kapitalo elementų ypatybes;

– išnagrinėti, kaip turi būti registruojamos apskaitoje ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai, susiję su nuosavo kapitalo suformavimu, padidinimu, sumažinimu ar sudėties pakeitimu.

1. KAPITALO ESMĖ

Nuosavas kapitalas – įmonės turto dalis, likusi iš viso turto atėmus įsipareigojimus.

Kapitalas turi būti suvokiamas kaip vienas iš įmonės turto formavimo šaltinių. Jis formuojamas įmonės veiklos pradžioje, ją steigiant, kai įnešamas turtas, reikalingas įmonės veiklai pradėti, o turto įnešėjas tampa įmonės turto savininku arba bendrasavininku. Papraščiausias savininko įnašo pavyzdys – konkretus asmuo steigdamas įmonę įneša tam tikras pinigų sumas ir tampa personalinės įmonės savininku (Gudaitienė O., 20058, p. 167).

Nuosavo kapitalo sudėtis

Įmonės nuosavam kapitalui priskiriama:

• apmokėta įstatinio kapitalo dalis;

• akcijų priedai;

• perkainojimo rezervas (rezultatai);

• privalomasis rezervas;

• rezervas savoms akcijoms įsigyti;

• kiti rezervai;

• nepaskirstytasis pelnas (nuostoliai).

• dotacijos (subsidijos) ir kitas negrąžintinai gautas turtas pagal savo ekonominę prasmę turi ir nuosavo kapitalo, ir įsipareigojimo požymių. Finansinėje atskaitomybėje dotacijos (subsidijos) priskiriamos įsipareigojimams, tačiau balanse įrašomos į atskirą eilutę.

Įstatinis kapitalas (pasirašytasis) – pasirašytų akcijų nominaliųjų verčių suma.

Įstatinis kapitalas pirmiausia formuojamas įmonės veiklos pradžioje, ją steigiant, kai įnešamas turtas, reikalingas įmonės veiklai pradėti, o turto įnešėjas tampa įmonės turto savininku ar bendrasavininku.

Akcijos yra nuosavybės vertybiniai popieriai, parodantys jų savininkų dalį bendrovės įstatiniame kapitale ir suteikiantys jiems turtines bei neturtines teises. Uždarųjų akcinių bendrovių akcijos gali būti materialios arba nematerialios. Akcinių bendrovių akcijos turi būti nematerialios ir įregistruotos vertybinių popoerių komisijoje.

Akcijos nominali vertė turi būti nurodyta litais, be centų.

Prieš priimant sprendimą apie įmonę, mums rūpi ne tik tai, kiek įmonė uždirbs pelno. Svarbu ir tai, ar įmonė sugebės įvykdyti savo įsipareigojimus, apmokėti skolas, todėl skaičiuojame ne tik pelningumo, bet ir kitus finansų pasaulyje priimtus mokumo, likvidumo, skolos padengimo rodiklius. Žemo pelningumo ar net nuostolingai veikianti įmonė irgi gali būti patraukli, jeigu kiti finansiniai rodikliai liudys apie jos gebėjimą laiku vykdyti įsipareigojimus. Tuo tikslu yra skaičiuojamas mokumo rodiklis, kuris leidžia palyginti nuosavybę su visais įsipareigojimais. Paprastai įmonė laikoma mokia, jei nuosavybė padengia įsipareigojimus. Kuo mokumo rodiklis aukštesnis, tuo finansinės rizikos lygis žemesnis, mažesnė bankroto tikimybė, didesnės galimybės pasiskolinti lėšų.

Daugelis analitikø ámoniø finansinæ bûklæ pradeda analizuoti nuo apyvartinio kapitalo. Manoma, kad ðis rodiklis geriausiai apibûdina ámonës finansinæ bûklæ, nes nuo jo dydþio priklauso kiti finansiniai rodikliai. Nuo apyvartinio kapitalo priklauso ámonës galimybës plësti veiklà, vykdyti ásipareigojimus, bûti konkurentiðka. Jeigu apyvartinis kapitalas metai ið metø didëja, tai ámonës finansinë padëtis pastovi.

Kiekvienos ámonës ar akcinës bendrovës Turtas = Nuosavybë, kitaip tariant – nuosavas kapitalas. Tai galima bûtø iðreikðti tokia seka: Ilgalaikis turtas + Trumpalaikis turtas (sudaro ámonës Turtà) = Savininkø nuosavybë + Skolintoji nuosavybë (ámonës ásipareigojimai) +
Pelnas-nuostolis (sudaro Nuosavybæ) (Kalèinskas G., 2007, p. 627).

Ûkiniais ávykiais laikomi tokie nuo ámonës darbuotojø valios nepriklausantys ûkiniai faktai, kurie pakeièia ámonës turto ir nuosavybës apimtá ir struktûrà. Ûkinëmis operacijomis yra laikoma, tikslinga ámonës personalo veikla siekiant konkreèiø ið anksto numatytø tikslø, keièiant ámonës turto ir nuosavybës apimtá ir sudëtá. Ávykus ûkiniam faktui, keièiasi ámonës turtas ir nuosavybë. Todël ðie pasikeitimai daro átakà ir apskaitiniai lygybei. Kiekviena operacija pakeièia nemaþiau kaip du skirtingus apskaitos lygybës elementus. Taèiau lygybëje iðlaikoma pusiausvyra. Kiekvienas ûkinis faktas pakeièia turto arba turto ir nuosavybës apimtá ir struktûrà. Tai yra kiekviena operacija áraðoma du kartus, á vienos debetà, á kitos kredità. (Paèiolis, 2005 m.).

Ámonës savininkø turtas apskaitomas atskirai nuo paèios ámonës turto, todël nuosavas kapitalas gali bûti laikomas ámonës ásipareigojimu savininkams. Savininkø teisæ á ámonës turtà patvirtinantys dokumentai – akcijos – gali bûti ávairios: paprastosios ir privilegijuotosios, materialios ir nematerialios, vardinës ir pareikðtinës, kuriø nominaliosios vertës gali skirtis, taip pat gali bûti skirtingos ir ðiø akcijø savininkø teisës bei privilegijos. Ástatiná bendrovës kapitalà sudaro akcijø nominaliøjø verèiø suma. Ámonëje suformuotas akcinis kapitalas apskaièiuojamas neapmokëtà kapitalo sumà atimant ið ástatinio pasiraðytojo kapitalo sumos. Perkainoto ilgalaikio materialiojo turto vertës padidëjimas neturi daryti átakos ataskaitinio laikotarpio veiklos rezultatui, bet turi atsispindëti nuosavame kapitale (Kalèinskas G., 2007, p. 624)..

2. KAPITALO APSKAITOS TVARKYMO YPATUMAI

Apskaitos politika numato ámonës elgesá pasirenkant alternatyvius informacijos atspindëjimo apskaitoje ir atskaitomybëje bûdus. Ðià pasirinkimo laisvæ riboja ðalies ástatymai ir kiti valdþios patvirtinti finansinës apskaitos ir atskaitomybës reglamentai. Be to, ámoniø apskaitos politika – paèiø nusistatytos apskaitos vedimo ir jos tvarkymo taisyklës negali prieðtarauti bendriesiems apskaitos principams ir buhalterinës apskaitos informacijai keliamiems reikalavimams, kurie suformuluoti Tarptautiniuose apskaitos standartuose, Europos Sàjungos direktyvose ir kuriuos deklaruoja Lietuvos Respublikos norminiai aktai, nustatantys buhalterinës apskaitos vedimo ir tvarkymo ðalies ámonëse taisykles.

Organizacinius ir techninius apskaitos kiausimus nagrinëja santykinai atskiras mokslas -buhalterinës apskaitos organizavimas. Kiekvieno darbo, taip pat ir buhalterinio, organizavimas pirmiausia reiðkia racionalø darbo paskirstymà tarp apskaitininkø, taip pat apskaitos darbø regla-mentavimà atsiþvelgiant á visà, ámonës veiklà. Su organizavimu neatsiejamai susijæs techninis ir technologinis buhalterinio darbo aprûpinimas, kuris sudaro bûtinas racionalaus buhalteriø darbo sàlygas.

Valdþia, kad ir labai norëdama, negali reglamentuoti laisvosios rinkos sàlygomis veikianèiø ámoniø apskaitos taip detaliai, kad ámonëms paèioms nebereikëtø norminti buhalterines apskaitos – toks ávairus ir nenuspëjamas bei nuolatos kintantis verslas laisvosios konkurencijos sàlygomis. Kita vertus, konkurencija lemia ir itin didelæ paèiø įmoniø įvairovæ – tiek gaminamø produktø poþiûriu, tiek paèiø ámoniø dydþio, struktûros, valdymo organizavimo ir daugeliu kitø aspektø. Todël kiekvienos ámonës administracija nustato individualià apskaitos palitikq, kurios, vesdami apskaità, bei rengdami finansinæ atskaitomybæ, privalo laikytis tos ámonës buhalterijos darbuotojai. Finansinës apskaitos politika vadinamos tam tikros ámoniø vadovø pasirinktos apskaitos vedimo taisyklës, kurias taikant, vadovo nuomone, geriausiai atspindimi veiklos rezultatai bei ámoniø finansinë padëtis. Ámonës buhalteriai laikosi pasirinktos apskaitos politikos nuostatø vesdami buhalterinæ apskaità, pastarosios pagrindu rengia metinæ finansinæ atskaitomybæ (Gudaitienë O., 2005, p. 172).

2.1. Kapitalo apskaitos paskirtis

Finansinėje apskaitoje ir atskaitomybėje kapitalas yra netgi sudedamoji kito bendresnio rodiklio – nuosavo kapitalo, atspindimo balanso C skyriuje, dalis. Sudedamosios nuosavo kapitalo dalys – kapitalas ir rezervai.

Sąskaitų grupę Nr. 30 Kapitalas sudaro keturios pagrindinės sąskaitos: Nr. 301 Įstatinis pasirašytasis kapitalas, Nr. 302 Pasirašytasis neapmokėtas kapitalas (-), Nr. 303 Akcijų priedai ir Nr. 304 Savos akcijos (-). Naujų akcijų išleidimas, didinant įmonės akcinį kapitalą, vadinamas akcijų emisija, o akcijas išleidžianti įmonė – emitentu (Kalčinskas G., 2007, p. 614).

Akcinėse bendrovėse buhalteriai kapitalo suformavimą atspindi turto sąskaitoje (dėl akcininkų įnašo padidėja turtas) ir kapitalo sąskaitoje (dėl to paties įnašo padidėja nuosavas kapitalas, kitaip sakant, įmonės įsipareigojimai savininkams). Dažniausiai už akcijas apmokama pinigais. Po šios operacijos padidėja įmonės turtas ir jos kapitalas, nes akcijas įsigijęs asmuo tampa vienu iš įmonės savininkų. Įregistruotas pagal įstatymus atitinkamose valstybės institucijose, kapitalas tampa įstatinis ir atspindimas to paties pavadinimo balanso eilutėje. Kapitalas laikomas realiu po to, kai užregistruojami
įstatai, kuriuose šis kapitalas ir atspindimas (arba dėl jo padidinimo užrtegistruojamas įmonės įstatų pakeitimas). Finansinėje atskaitomybėje atspindimas visas įstatinio kapitalo didinimo procesas. Didinant įstatinį kapitalą akcijų priedais (nominaliosios vertės perviršio suma), didinamas akcijų skaičius arba jau išleistų akcijų nominalioji vertė, tačiau įmonės akcinis kapitalas gali didėti ir dėl kitų priežasčių, pavyzdžiui, prijungus prie jo perkainojant ilgalaikį turtą sudarytą perkainojimo rezervą (Kalčinskas G., 2007, p. 618).

Nuosavo kapitalo sudedamoji dalis yra rezervai. Jie apriboja tam tikrą pelno dalį, kuri neišsidalijama ir nepaliekama naudoti įmonės administracijos nuožiūra, bet kurią tam tikrą rezervą suformavę savininkai nurodo panaudoti pagal to rezervo paskirtį. Visi rezervai grupuojami į įstatymų nustatytus ir kitus rezervus. Įstatymų nustatyti rezervai sudaromi LR akcinių bendrovių įstatymo nustatyta tvarka visuotinio akcininkų susirinkimo nutarimu. Sudaryti įstatymo nustatytus rezervus yra privaloma. Minėtame įstatyme numatytos dvi rezervų rūšys: privalomasis rezervas ir rezervas savoms akcijoms įsigyti. Šiuo metu įstatymuose numatyta, kad privalomojo rezervo suma negali būti mažesnė kaip 10 proc. įstatinio kapitalo dydžio ir šis rezervas gali būti naudojamas tik nuostoliams padengti, ir tai neleidžia savininkams išsidalyti viso per ataskaitinį laikotarpį uždirbto pelno. Privalomajam rezervui apskaityti skirta sąskaita Nr. 331 Privalomasis rezervas. Sąskaitoje Nr. 332 Rezervas savoms akcijoms įsigyti apskaitomas kitas įstatymo numatytas rezervas – savoms akcijoms įsigyti. Savomis akcijomis vadinamos bendrovės supirktos anksčiau išleistos akcijos. Kiti rezervai sudaromi ir naudojami bendrovės įstatuose nustatyta tvarka ir apskaitomi specialioje sąskaitoje Nr. 333 Kiti rezervai.

2.2. Įstatinio kapitalo apskaita

Apmokėtas įstatinis kapitalas – tai pasirašytų bei apmokėtų akcijų nominaliųjų verčių suma. Įmonė gali išleisti vienos ar kelių klasių akcijas. Jei išleidžiamos kelių klasių akcijos, kiekviena akcijų klasė turi būti registruojama atskirai.

Steigiant naują įmonę, pasirašytasis įstatinis kapitalas apskaitoje registruojamas po to, kai įmonė įregistruojama įstatymų nustatyta tvarka.

Pasirašytasis įstatinis kapitalas registruojamas įstatinio kapitalo sąskaitoje visa suma, neatsižvelgiant į apmokėtą dalį. Neapmokėta akcijų dalis registruojama sąskaitoje, kontrarinėje įstatinio kapitalo sąskaitai.

Jei už išleistas akcijas atsiskaitoma turtu (įskaitant kitos įmonės akcijas), akcijų pardavimo kaina lygi u˛ jas gauto turto tikrajai vertei.

Įstatinio kapitalo sąskaitoje registruojama tik akcijų nominalioji vertė.

Jei akcijų emisijos kaina viršija jų nominaliąją vertę, kainos perviršis registruojamas akcijų priedų sąskaitoje.

Jei priimtas akcininkų sprendimas didinti (mažinti) įstatinį kapitalą, įstatinio kapitalo padidėjimas (sumažėjimas) apskaitoje registruojamas tada, kai įstatymų nustatyta tvarka įregistruojami pakeisti įmonės įstatai.

Jei akcininkų sprendimas didinti (mažinti) įstatinį kapitalą jau priimtas, bet pakeisti įstatai dar neįregistruoti, informacija apie sprendimą didinti (mažinti) įstatinį kapitalą turi būti atskleidžiama aiškinamajame rašte.

Įstatinis kapitalas gali būti mažinamas tik įstatymų nustatyta tvarka (Gudaitienė O., 2005, p. 24).

Pavyzdys:

AB „X“ išplatino naują savo akcijų emisiją, kurią sudaro 100 akcijų, kurių vienos nominalioji vertė – 10 Lt. Išleistos dviejų klasių akcijos: 20 privilegijuotųjų ir 80 paprastųjų. Už visas akcijas sumokėta ir įmonės įstatų įkeitimas įregistruotas teisės aktų nustatyta tvarka.

Šiuo metu Jūs matote 31% šio straipsnio.
Matomi 1973 žodžiai iš 6445 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.