Bulvių agrotechnika
5 (100%) 1 vote

Bulvių agrotechnika

112131

TURINYS

SANTRAUKA 3

ĮVADAS 4

Analitinė dalis 5

Bendros žinios apie augalą ir jo agrotechniką 5

VĖLYVŲJŲ BULVIŲ VEISLĖS. 5

DIRVOS PARINKIMAS BULVĖMS 6

DIRVŲ RUOŠIMAS IR TRĘŠIMAS 6

BULVIŲ RUOŠIMAS SODINIMUI 7

SĖKLOS KIEKIS 8

SODINIMO TANKUMAS 8

SODINIMO GYLIS 8

BULVIŲ SODINIMAS 9

PASĖLIŲ PRIEŽIŪRA 10

BULVIŲ DERLIAUS NUĖMIMAS 11

BULVIŲ SANDĖLIAVIMAS 11

BULVIŲ SANDĖLIAVIMAS 11

ĮVADAS

Bulvės Lietuvoje paplito XVIII a. pabaigoje. Mokslas ir patirtis rodo, kad mūsų bulvių veislės potencialiai derlingos. Hektare jų galėtų užderėti 500 ir daugiau centnerių. Tačiau šios galimybes dėl grubių auginimo technologijos pažaidimų menkai teišnaudojamos.

Tačiau, mes negalime auginti bulvių, prisimindami tik senolių patyrimą, juo labiau, kad prieškarinėje Lietuvoje bulvių derliui nebūvu dideli.

Dabartinis juo labiau busimas Lietuvos ūkininkas turi suvokti, jog augindamas žemės ūkio augalus pagal mokslo rekomendacijas, gaus ne tik didelius derlius, bei ir ekonominės naudos.

Kiekvienas bulvių augintojas turi žinoti, jog bulves reikia auginti tik ten, kur jos dera ir tiek, kiek turime jėgų jas auginti pagal agrotechnikos reikalavimus. Neturime tinkamų dirvų bulvėms, tai ir neauginkime jų. Nepajėgiame visko padaryti laiku ir kokybiškai – mažinkime plota. Geriau auginti hektarą ir kasti 300 cnt bulvių, o ne tris hektarus ir kasti po 100 cnt iš hektaro.

.Analitinė dalis

Bendros žinios apie augalą ir jo agrotechniką

VĖLYVŲJŲ BULVIŲ VEISLĖS.

‘Vilnia‘ – Ši veislė labai derlinga, krakmolingumas – 18 proc., vidutinio vėlyvumo – vėlyva. Pakenčia sausras, atspari fitoftorai, virusinėms ligoms, bulvių vėžiui ir A klasės bulviniams nematodams. Bulvės gerai laikosi žiemą. Kerai statūs, aukšti, stiebai šakoti, žiedai rausvai melsvai violetiniai su ryškiais geltonais kuokeliais.

‘Vilija‘ – Daugelį metų buvusi populiari ir labiausiai mėgstama maistinė bulvių veislė. Tai seniausia veislė Lietuvoje. Gumbai ovalūs, šviesiai raudoni, sekliomis akutėmis, minkštimas baltas. Krakmolo kiekis –16-19 proc. Nebijo drėgmės pertekliaus, atspari mechaniniams pažeidimams, puviniui, gerai laikosi žiemą. Tačiau neatnaujinant sėklos užsikrečia įvairiomis ligomis, ypač virusinėmis, ir derlingumas sumažėja. Ramybės periodas trumpas, todėl tenka laužyti daigus, o tai mažina derlių.

‘Aistės‘ – Veislė vėlyva, maistinės paskirties. Keras išskleistas, stiebai aukšti. Žiedai balti, žydi gausiai ir ilgai. Gumbai stambūs, gelsvos spalvos, plokščiai apvalūs, sekliomis akutėmis. Lupena tvirta. Prekinių gumbų išeiga 90 proc. Krakmolingumas didelis – 21 proc. Bulvės skanios, išvirtos nejuoduoja, gerai suverda. Veislė atspari bulvių vėžiui, nematodams, fitoftorai. Auga gerai visose dirvose. Veislės ramybės periodas ilgas.

‘Olev‘- Tai viena iš seniausiai respublikoje auginamų veislių. Veislė vėlyva. Žiedai melsvai violetiniai. Gumbai gelsvi, apskritai ovalūs, ovalus, sekliomis akutėmis, atsparūs daužymui. Lupena ir minkštimas gelsvos spalvos. Krakmolingumas 16—8%. Skonis vidutinis. Ligoms atspari vidutiniškai. Auga visose dirvose. Žiemą gumbai laikosi gerai, sandėliuose negreit sudygsta.

‘Temp’- Veislė vėlyva. Bulvienojai stambūs, aukšti, stiprus, ryškiomis briaunomis, mažai šakoti. Lapų negausu. Žiedai blyškios mėlynai violetinės spalvos. Gumbai baltai gelsvi, stambūs, apvalūs, truputį suploti. akučių nedaug, jos seklios. Tinka mechanizuotai skusti. Lupena šiurkšti, minkštimas kreminis. Bulvės gerai suverda, sukrinta Krakmolingumas 16—17%. Tinka pramoniniam perdirbimui. Blogai pakelia sėklinių gumbų pjaustymą. Veislė atspari paprastosioms rauplėms. Fitoftorai neatspari. Žiemą laikosi vidutiniškai. Kadangi šios veislės gumbų ramybės periodas ilgas, todėl pavasarį sandėliuose ilgai nedygsta ir būna skanios Pasodinti gumbai dygsta lėtai. Pakankamai gerai auga visose dirvose.

‘Lasunok’-Tai vėlyva maistinių bulvių veislė. Kerai statūs, reti. Stiebai mažai šakoti. Žiedai balti. Žydi ilgai. Bulvės baltos, ovalios, lupena šiurkšti, akutės seklios, minkštimas šviesiai gelsvas (kreminis). Krakmolingumas 15—19%. Skonis geras. Lietuvos sąlygomis ligoms ir fitoftorai bei nematodams neatspari. Žiemą laikosi neblogai Tinka auginti mechanizuotai. Reikalauja derlingų sukultūrintų ir įtręštų dirvų.

DIRVOS PARINKIMAS BULVĖMS

Bulvių šaknų sistema menkai išsivysčiusi. Šaknys išsidėsčiusios ariamajame sluoksnyje, kuriame formuojasi derlius. Jos mėgsta nesunkią, purią. Todėl bulvėms sodinti netinka sunkūs moliai ir šaltos bei šlapios dirvos, kur arti gruntinis vanduo. Sunkesnės sudėties dirvos tinka tik labai sukultūrintos, patręštos dideliais organinių trąšų kiekiais, su priešsėliais, po kurių susikaupia daug organinių liekanų ir kurios gerai byra dorojant derlių. Mūsų respublikoje tinkamiausios bulvėms žemės yra neužmirkę arba nusausinti lengvi ir vidutinio sunkumo priemoliai bei priesmėliai. Tokios dirvos pavasarį greičiau pradžiūsta ir įšyla. Jose anksčiau negu sunkiose galima pasodinti bulves.

DIRVŲ RUOŠIMAS IR TRĘŠIMAS

Tinkamas žemės dirbimas yra viena iš efektyviausių priemonių bulvių derlingumui didinti. Bulvių šaknys yra palyginti silpnos. Jos nesugeba nugalėti didesnio dirvos pasipriešinimo. Bulvių
požeminiams stiebams (stolonams) ir gumbams augti būtina daug oro, pakankamai drėgmės.

Svarbus žemės dirbimo uždavinys — piktžolių naikinimas. Pastaruoju metu žemė bulvėms prasčiau įdirbama — labai piktžolėti bulvių pasėliai. Piktžolės ne tik mažina bulvių derlių, bet ir apsunkina derliaus dorojimą. Manoma, kad piktžolėtose dirvose prarandama daugiau kaip pusė derliaus.

Rudeninis dirvos ruošimas priklauso nuo priešsėlio ir lauko piktžolėtumo. Jei bulvės auginamos po javų, dirvos pradedamos ruošti ražienų skutimu. Jas skusti reikia kiek galima anksčiau, kad sudygtų vienamečių piktžolių sėklos. Ražienų skutimu sunaikinama ir didelė dalis daugiamečių piktžolių, plintančių šaknų atžalomis. Labai varputėtas piktžolėmis užterštas dirvas reikia skusti du kartus. Kai po skutimo sudygsta vienametės piktžolės, dirvą reikia kuo giliau suarti, kad ne įsitvirtintų šakniaatžalės ir kad pakaktų laiko velėnoms arba ražienoms supūti. Dobilienos sulėkščiuojamos lėkštiniais skutikais arba sunkiomis lakštinėmis akėčiomis ir suariamos plūgais su priešplūgiais. Sukultūrintos dirvos ariamos 25—30 cm gyliu. Jei yra varpučio, arimas nupurškiamas herbicidu NTA (30 kg/ha v. m.).

Kartais bulvėms skirtos dirvos pavasarį pradedamos įdirbti pavėluotai, nes pirmiausia ruošiamasi ankstyvųjų kultūrų sėjai. Tačiau jos juk vienos iš sausesnių, greičiausiai pradžiūs-ta, todėl anksčiausia reikėtų pradėti ir įdirbti. Anksti nuakėtos arba negiliai sukultivuotos dirvos greičiau įšyla, daug greičiau pradeda dygti piktžolės, kurias nesunku sunaikinti kultivatoriais po savaitės nuo I žemės įdirbimo. Iki bulviasodžio žemę reikia įdirbti du tris karius. Paskutinį kartą kultivuojama kuo giliau, nes sekliai įdirbtos dirvos tinka javų, bet ne bulvių sėjai. Sekliai įdirbtoje dirvoje sekliai pasodinamos ir bulvės. Jos priežiūros metu išvartomos ir pasėlys smarkiai praretėja — gera augti piktžolėms.

Mėšlo išvežimo laikas — prieš ražienų skutimą ar prieš rudeninį arimą, ar pavasarį, didesnės įtakos bulvių derliui neturi. Tačiau, pavasarį vežant mėšlą traktoriais, suardoma sunkesnių dirvų struktūra, supuola grumstai ir sunkiau bulves gerai pasodinti, prižiūrėti. Dėl to nukenčia derlius. Jeigu negalima viso ploto iš rudens patręšti organinėmis trąšomis, dalį bulvių verta sodinti po mėšlu tręštų priešsėliu ir tręšti tik mineralinėmis trąšomis. [ hektarą paprastai vežama po 50—80 t mėšlo. Mineralinės fosforo ir kalio trąšos dažniausiai išbarstomos prieš rudeninį dirvų arimą (po 90—120 kg/ha v. m.). Kurių nespėta išbarstyti rudenį, barstomos anksti pavasarį. Azoto trąšomis tresiama prieš bulvių sodinimą, norma —90—120 kg/ha v. m. Tinkamiausios — amonio sulfatas, salietra, karbamidas. Amoniakinis vanduo derlingumą, taip pat didina, tačiau pavasarį gausiau juo patręštos bulvės būna prastesnės kokybės, todėl geriau tręšti iš rudens.

BULVIŲ RUOŠIMAS SODINIMUI

Gera bulvių sėkla – tai pagrindinė sąlyga gauti pastovų bulvių derlių. Sėklinės bulvės turi būti sveikos ir produktyvios. Pavasarį bulves sėklai, pagal oro sąlygas, reikia ruošti kovo ir balandžio mėnesiais. Jeigu bulvės surūšiuotos iš rudens, tuomet ruošiant sėklą sodinimui būtina atskirti ligotus ir pradėjusius gesti gumbus. Bulvių daigeliai turi būti ne ilgesni kaip 1,0-1,5 cm, tada sodinant jie nenusilaužo ir greičiau sudygsta. Gumbai su nesveikais, plonais ir ilgais daigais bei netipiškos veislei formos turi būti atrenkami ir suvartojami maistui arba pašarui. Prieš pat bulviasodį sėklą reikia papildomai patikrinti ir išrinkti visus ligotus gumbus. Tai labai svarbu, nes augdamos bulvės mažiau bus pažeistos ligų. Prieš sodinimą bulvės galėtų būti suskirstytos į trys dalis : smulkūs ( 35-50 g), vidutiniai (51-80 g), ir stambūs (81-110 g ) gumbai. Didesnės bulvės išaugina stipresnius daigus, iš jų išauga stipresni kerai ir gaunamas didesnis derlius. Nerekomenduojama sodinti labai smulkius gumbus, nes jie dažniausiai būna išaugę iš ligotų augalų. Toks pasėlis bus ligotas ir derlius bus mažesnis. Smulkius gumbus rekomenduojama sodinti tik tuo atveju kai jie gauti iš nevirusuotų augalų ir yra aukštos reprodukcijos. Kai trūksta sėklos arba norima greičiau padauginti naują veislę, labai stambūs gumbai gali būti pjaustomi. Pjaustomi tik visiškai sveiki gumbai prieš pat bulviasodį. Sėkliniuose pasėliuose sodinamos tik nepjaustytos, o maistui ar pramonei gali būti sodinamos ir pjaustytos bulvės. Esant galimybei geriau sodinti nepjaustytus gumbus.

SĖKLOS KIEKIS

Jeigu pasėlis bus lankstus, tai augalai vienas kitą stelbs ir derlius mažės, o jei per daug retas, tai derlius taip pat bus gautas mažesnis, nes augalai neišnaudos visų dirvos maisto medžiagų. Tinkamiausios augalams augti sąlygos būna tuomet, kai bulvių žydėjimo pradžioje bulvienojai ir lapai visiškai uždengia eilių ir tarpueilių žemę.

SODINIMO TANKUMAS

Sodinimo tankumas priklauso nuo bulvių gumbų dydžio, veislių savybių, dirvos, oro sąlygų, auginimo agrotechnikos, trąšų kiekio ir bulvių paskirties. Sodinant smulkius gumbus ar pjaustytas bulves, sėklos reikia 20-30% daugiau. Vėlyvesnės veislės sodinamos rečiau. Sodinant vidutinio stambumo gumbus, didžiausias
derlius gaunamas, kai 1 ha būna 50-55 tūkst. kerų. Sėkliniams pasėliams sėklos reikia apie 20% daugiau. Auginant maistui į 1 ha reikėtų pasodinti ne mažiau kaip 60 tūkst., o sėkliniuose plotuose –70-72 tūkst. gumbų. Sodinant bulves 60 cm tarpueiliais, eilėje reikėtų sodinti 25 cm atstumais. Sodinant vidutinio dydžio gumbus 60 cm atstumu, vagoje tarp gumbų turėtų būti 30 cm tarpas. Jeigu tarpueiliai 70 cm pločio, tai tarp gumbų turėtų būti 25-26 cm atstumas. Jeigu norima gauti smulkesnių bulvių derlių, tarp gumbų gali būti paliekamas mažesnis kaip 20-22 cm tarpas.

Šiuo metu Jūs matote 53% šio straipsnio.
Matomi 1770 žodžiai iš 3343 žodžių.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA (kaina 0,87 €) ir įveskite gautą kodą į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.