Bulvių mikrobiologinis kokybės nustatymas
5 (100%) 1 vote

Bulvių mikrobiologinis kokybės nustatymas

TURINYS

BULVIŲ KILMĖ 3

BULVIŲ VEISLIŲ SKIRSTYMAS PAGAL AUGIMO TRUKMĘ 3

BULVIŲ MORFOLOGINĖ SANDARA 4

BULVIŲ VARTOJIMAS 6

APROBACIJA IR GUMBŲ ANALIZĖ 8

SĖKLINIŲ BULVIŲ STANDARTAS 11

1. TECHNINIAI REIKALAVIMAI 11

2. PRIĖMIMAS 13

3. TYRIMŲ BŪDAI 14

4. GABENIMAS IR LAIKYMAS 14

5. SIUNTĖJO GARANTIJA 15

IŠVADOS 15

BULVIŲ KILMĖ

Iki Amerikos atradimo bulvių Europoje niekas nežinojo. Europiečiai su jomis susipažino nuvykę i Pietų Ameriką. Peru valstybėje jie pamatė vietinius gyventojus, auginančius bulves, kukurūzus ir tabaką. Bulves vietiniai vadino „papas“. Iš trijų nežinomų augalų europiečiams labiausiai patiko bulvės.

Vietiniai Pietų Amerikos gyventojai inkai prieš 3000 metų bulves augino, valgė ir laikė atsargai. Dabartinės Peru respublikos Limos apylinkėse dirbusi archeologų ekspedicija rado žmonių laidojimo vietą, kur tarp mirusiojo daiktų rasta ir bulvių gumbų likučių.

Pirmą krtą apie bulves Europoje sužinota 1553 metais. Pirmieji bulvių į Europą parsivežė ispanai ir airiai, tačiau tiksli įvežimo data nenustatyta. Kai kurie autoriai nurodo 1565 metus. Ispanai atsivežė bulves iš Peru valstybės Kysko vietovės. Jų atvežtos bulvės turėjo raudoną lupeną ir violetinius žiedus. Airių atvežtų bulvių lupena buvo balta, o žiedai rusvi. Iš kurio krašto bulves parsivežė airiai, nežinoma.

Tikroji bulvių kilmė ilgą laiką buvo nežinoma. Šį klausimą pasiryžo išsiaiškinti tarybiniai mokslininkai. 1925 – 1932 m. laikotarpiu kelios tarybinių mokslininkų ekspedicijos buvo nuvykusios į Pietų ir Centrinę Ameriką. Jos tyrinėjo bulvių rūšis, jų kilmę. Šios ekspedicijos surinko apie 200 rūšių laukinių bulvių, kurios išaugina gumbus. Iš rastųjų laukinių bulvių rūšių yra ir tokių, kurios panašios į kultūrinių veislių bulves.

Europoje auginamos bulvės yra išlaikiusios vidutinio klimato laukinių bulvių savybes; šilto klimato sąlygomis jos išsigimsta, nes daugiau nukenčia nuo virusinių ligų.

Atvežtos į Europą bulvės iš pradžių buvo auginamos tik botanikos ir karalių bei didžiūnų soduose. Valgiui jų maža tevartota, nes buvo neskanios. Kai kas bandė valgyti jų uogas. Religinių prietarų kupini tamsuoliai, kunigų kurstomi, bulves vadino „velnio obuoliais“ ir jų valgymą laikė nuodėme. Be to, Europos žmonės nemokėjo bulvių išauginti.

Iš Ispanijos bulvių auginimas paplito Italijoje, Prancūzijoje, Vengrijoje ir kitose Vakarų Europos šalyse; iš Anglijos – Skandinavijos valstybėse.

Kada bulvės pradėtos auginti Rusijoje ir Pabaltijo kraštuose, tikslių žinių nėra. Pirmosios rašytinės žinios apie bulves rusų kalba pasirodė 1767 metais.

Apie bulvių auginimo pradžią Lietuvoje šaltinių yra nedaug ir tie patys labai trumpi. Lietuvoje bulvės plito iš šiaurės, pietų ir vakarų, bet ne vienu laiku.

XVIII a. Pirmoje pusėje Lietuvoje kai kuriuose dvaruose bulvės jau buvo auginamos. Tai patikslina ir Prūsijos karaliaus Fridricho II 1748 m. liepos 27 d. aplinkraštis. Jame Prūsijos valstiečiai raginami daugiau auginti bulvių. Jų auginimo pavyzdį siūloma imti iš Lietuvos.

Bulvių auginimas Prūsijoje vyko prievarta. Jų plotai greitai didėjo. Nusižiūrėję į Prūsijos valstiečius, daugiau bulvių auginti pradėjo ir žemaičiai bei suvalkiečiai.

Po pirmojo pasaulinio karo bulvių plotai Lietuvoje padidėjo. 1934 – 1938 m. bulvės užėmė 7,9% pasėlių ploto. Jų derlingumas – 121 cnt/ha.

Po Didžiojo Tėvynės karo bulvių plotai Lietuvos TSR visų kategorijų ūkiuose didėjo. 1959 ir 1960 m. bulvės vidutiniškai užėmė 10% pasėlių ploto.

Dabar pagerėjo bulvių auginimo sąlygos : geriau įdirbamos ir patręšiamos dirvos, piktžolėms naikinti naudojami herbicidai, todėl didėja derlingumas ir bendras gumbų derlius.

BULVIŲ VEISLIŲ SKIRSTYMAS PAGAL AUGIMO TRUKMĘ

Pagal augimo trukmę bulvės skirstomos į ankstyvąsias, vidutines ir vėlyvąsias. Dar detaliau bulvių augimo trukmė išryškėja skirstant ankstyvąsias bulnes į labai ankstyvas, ankstyvas ir vidutinio ankstyvumo. Vėlyvosios bulvės skirstomos į vidutinio vėlyvumo, vėlyvas ir labai vėlyvas.

Labai ankstyvos bulvės gumbus išaugina per 55 – 60 dienų, ankstyvos – per 60 – 70, vidutinio ankstyvumo – per 70 – 90, vidutinės – per 90 – 110, vidutinio vėlyvumo – per 110 – 130, vėlyvos – per 130 – 150 ir labai vėlyvos daugiau kaip per 150 dienų nuo jų pasodinimo.

Mūsų respublikoje auginamos tik ankstyvos, vidutinio ankstyvumo, vidutinio vėlyvumo, vėlyvos ir labai vėlyvos bulvių veislės.

BULVIŲ MORFOLOGINĖ SANDARA

Bulvės yra bulvių (Solanaceae) šeimos Solanum genties augalai. Ši gentis turi apie 200 rūšių. Kultūrinės bulvės priklauso Solanum tuberosum L. Rūšiai. Jos auginamos visur, kur tik gali augti. Pasaulyje yra daugiau kaip 2000 šios rūšies veislių.

Selekcininkai, norėdami sukurti naujas veisles, kryžminimui naudoja ir kitų (Solanum andigenum, S. Demissum, S. Curtilobum, S. Rybinii, S. Molinae) rūšių bulves.

Bulvės augalas sudarytas iš stiebų, šaknų, stolonų, lapų žiedynų, vaisių, sėklų ir gumbų.

Stiebai.Bulvių stiebai žoliniaim, 40 – 150 cm aukščio. Stiebų aukštis priklauso nuo veislės, augimo sąlygų,
drėgmės, dirvoje esančių maisto medžiagų, apšvietimo, sėklos stambumo, kokybės ir kitų faktorių.

Stiebų skaičius kere priklauso nuo gumbo, sudygusių pumpurėlių skaičiaus ir veislės. Viename kere paprastai būna 4 – 6 stiebai. Yra veislių, išauginančių daug plonų stiebų ir tokių, kurių stiebų nedaug, bet jie stambūs.

Bulvių stiebai šakojasi. Jų šakojimąsis dažniausiai priklauso nuo veislės. Pagal šakojimąsi bulvių stiebai skirstomi į 3 grupes: vieni šakojasi prie pagrindo (vėlyvosios veislės), kiti – daugiau prie viršūnės (ankstyvosios veislės), treti šakas išleidžia iš įvairių stiebo vietų (vidutinio ankstyvumo).

Stiebai esti tribriauniai arba keturbriauniai, pasitaiko ir apvalių. Apatitė stibo dalis tuščia.

Pagrindinė stiebų spalva žalia, kai kurių veislių stiebai pigmentuoti. Apskritai, augalui senstant, deėl saulės šviesos ir drėgmės bei maisto medžiagų trūkumo rausva stiebo spalva intensyvėja.

Šaknys. Iš bulvės gumbo pumpuro išsivystęs daigas išleidžia pridėtines šakneles. Jos susidaro stiebo augimo pradžioje. Vėliau, stiebui paūgėjus, kai pradeda rodytis žiediniai pumpurai, iš stolonų vystosi pridėtinės šaknys. Jos grupuojasi po 1 – 5 prie kiekvieno stolono bamblio.

Bulvių šaknys kuokštinės. Jų svoris sudaro 7 – 10% augalo svorio ir sugeba išauginti 10 kartų didesni antžeminės augalo dalies ir gumbų svorį. Pagrindinės šaknys išsidėsto ariamajame dirvos sluoksnyje, dalis įsiterpia iki 70 cm, o atskiros šaknys – net iki 2 m gylio. Šaknų sistemos vystymasis priklauso nuo bulvių veilių biologinių savybių ir augimo sąlygų.

Stolonai. Požeminėje stiebo dalyje iš pažastinių pumpurų išsivysto ataugos, vadinamos stolonais. Stolonai greitai auga, nes jų ląstelės dvigubai stambesnės už šaknų ląsteles. Jiems augti labiausiai reikalinga puri dirva. Stolonai būna nuo 5 – 6 iki 25 – 30 cm ilgio. Jie šakojasi. Vienų veislių stolonai ilgesni, kitų – trumpesni. Augdami stolonų galai sustrėja ir iš jų išsivysto gumbai. Kuo ilgesni stolonai, tuo mažesni išauga gumbai. Gumbai – tai augalo sukauptos maisto atsargos. Jie dar vadinami stiebagumbiais.

Lapai. Pirmieji lapai susidaro bulvėms sudygus. Jie būna plunksniški, neporiniai, karpyti. Bulvės lapą sudaro galinis lapelis, keletas šoninių lapelių ir maži tarpulapiai, prisitvirtinę prie lapkočio. Ant stiebo, kur išaugę lapai, yra prielapiai. Lapų paviršius lygus arba šiurkštus. Apatinėje lapo pusėje matomas gyslelių tinklas.

Atskirų bulvių veislių lapai skiriasi ne tik forma ir spalva, bet ir gyslotumu bei blizgesio intensyvumu. Jų lapalakščiai gali būti simetriški arba asimetriški, apvalūs ir ovalūs, aštriu arba buku galu.

Simetriškų lapalakščių abi pusės visiškai vienods, o asimetriškų viena pusė trumpesnė. Lapai gali būti skirtingų atspalvių – nuo geltonai žalio iki tamsiai žalio.

Pagal lapalakščių išsiskleidimą lapai skirstomi į nelabai išsiskleidusius, vidutiniškai išsiskleidusius ir labai išsiskleidusius.

Iš lapų išsiskleidimo nustatoma veislė. Pagal lapelių iįsidėstymo tankumą augalai yra dviejų tipų: retalapiai ir tankialapiai. Retalapių lapalakščiai nesusisiekia su tarpulapiais ir prielapiais. Tankialapių lakštai gula vienas ant kito.

Žiedynas. Ne visos bulvių veislės išaugina žiedynus. Tai daug priklauso nuo meteorologinių sąlygų ir veislės. Dažnai žiediniai pumpurai , žiedai ir vaisiai nukrinta. Žydėjimo intensyvumą mažina mechaniškas augalo pažeidimas, o augalas viasai nežydi, kai oro temperatūra pakyla iki 39O C arba nukrionta iki +5O C.

Bulvės žiedynas sudarytas iš dviejų, trijų kartais keturių arba dar daugiau žiedų. Žiedų koteliai nevienodo ilgio. Pirmiausia pradeda žydėti žemesnieji žiedyno žiedai.

Žiedas sudarytas iš taurelės, vainikėlio, kuokelių ir piestelės.

Taurelė žalia. Ją sudaro penki, kartais šeši taurėlapiai. Atskirų veislių taurėlapiai yra skirtingos formos.

Vainikėlį sudaro penki, kartais šeši suaugę vainiklapiai. Jie būna balti arba spalvoti. Yra trys pagrindinės vainikėlių spalvos: 1) žiedai balti – vainikėlis baltas arba gelsvas; 2) žiedai balti – žiediniai pumpurai spalvoti tik iš viršaus; 3) žiedai spalvoti – violetiškai raudoni, violetiškai mėlyni arba mėlyni. Būdingos veislei spalvos esti tik jauni žiedai. Žiedo spalva – vienas pagrindinių sistematinių požymių veislei atskirti. Pasitaiko ir tokių bulvių veislių, kurių vainiklapiai spalvoti su balkšvais krašteliais.

Kuokeliai penki. Jie susisiekia dulkinėmis ir sudaro kūgį, iš kurio išsiskiria piestelė. Dulkinės būna žalsvai geltonos ir oranžinės. Žalsvai geltonos ir gelsvos spalvos dulkinės žiedadulkių nesudaro, o jeigu ir sudaro, jos esti nevaisingos. Geltonos ir oranžinės dulkinės suformuoja normalias žiedadulkes, tačiau oranžinės spalvos dulkinių žiedadulkės vaisingesnės. Nevaisingos bulvių žiedų žiedadulkės – dažnas reiškinys.

Šiuo metu Jūs matote 30% šio straipsnio.
Matomi 1538 žodžiai iš 5077 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.