Burnos ertmes ligu gydymas homeopatiniais preparatais
5 (100%) 1 vote

Burnos ertmes ligu gydymas homeopatiniais preparatais

Įvadas

Alternatyvios medicinos rūšis – homeopatija – vis labiau populiarėja ir vis mažiau stebina bei kelia klausimų dėl tokio gydymo pagrįstumo. Dabartinė homeopatija remiasi doktrinos pagrindais, suformuluotais 1810 m. (terapeuto S. Hahnemann), tik dabar homeopatijos teorija pateikiama naudojant šiuolaikinius mokslinius terminus. Akcentuojama, kad gydantis homeopatiniais preparatais, pagamintais natūralių medžiagų pagrindu, nesukeliami pašaliniai efektai ir svarbiausia – gydomi, ne ligos simptomai, o pati ligos priežastis. Taip nesunkiai galima įtikinti jos pagrįstumu ir efektyvumu žmones nesigilinančius į “sudėtingus dalykus”.

Pastaruoju metu iškilo natūralios aplinkos išnykimo grėsmė ir mes su nerimu stebime šio proceso įtaką žmogaus organizmui. Alergiškų žmonių skaičiaus gausėjimas, naujos ligos, atsirandančios dėl vaistų poveikio, mikroorganizmų štamai, atsparūs šiuolaikinių antibiotikų poveikiui, verčia gydytojus pervertinti vaistų skyrimo ribas. Dėl mokslinių žinių evoliucijos bendras ir platesnis požiūris į mediciną leidžia atskleisti vientiso žmogaus organizmo sąvoką, sureguliuoti jame vykstančius fiziologinius procesus.

Nūdien gydytojai stengiasi atsižvelgti į gyvos biologinės sistemos (gamta-žmogus) ryšį ir telktis į pagalbą natūralius gydymo būdus. Šiandien medikams iškilo būtinybė padidinti terapinės medicinos galimybes. Gydytojai, nebepajėgūs susivokti tarp daugybės naujų vaistinių preparatų, ėmė ieškoti tokios terapijos sistemos, kuri nekenktų ligotam žmogui. Būtent tokia gydymo sistema ir yra homeopatija, kurią, kaip gydymo metodą, pasiūlė Leipcigo universiteto privatdocentas Samuelis Hanemanas dar prieš 200 metų. Homeopatinio gydymo metodas greitai užkariavo pasaulį ir tapo populiarus ne tik Europos šalyse, bet ir Amerikoje, Azijoje, Australijoje bei Afrikoje. 19-o amžiaus viduryje Samuelio Hanemano idėjos pasiekė ir Lietuvą. Mūsų laikais savo gydymo praktikoje homeopatiją taiko 40 proc. Didžiosios Britanijos, 32 proc. Prancūzijos ir 25 proc. Vokietijos gydytojų.

Homeopatija

Homeopatija – tai gydymo būdas, kai vartojamos labai mažos dozės vaistinių medžiagų, kurių daug didesnės dozės sveiko žmogaus organizme sukelia reiškinius, panašius į gydomos ligos simptomus.

Homeopatija (gr. homoios – panašus, pathos – liga) yra gydymo sistema turinti kitokį požiūrį į ligą ir vaistus nei įprastinis gydymas – alopatija (gr. allos – kitas, pathos – liga). Šiandieninėje medicinoje naudojami vaistai kovoja prieš ligą ar jos simptomus. Homeopatijoje į ligos simptomus žiūrima kaip į kūno mėginimą išgyti. Jei homeopatinius vaistus didesnėm dozėm panaudotų sveikas žmogus – jie sukeltų į ligą panašius simptomus. Tuo tarpu, tie patys vaistai vartojami mažomis homeopatinėmis dozėmis – šią ligą gydo. Tai – vadinamasis panašumo dėsnis. Homeopatija stimuliuoja natūralias žmogaus gijimo galimybes panaudodama homeopatinį vaistą, kaip žmogaus gijimo galios sužadintoją.

Homeopatijos pradininkas yra vokietis Samuelis Hanemanas (Samuel Hahnemann, 1755-1843) – gydytojas, nepasitenkinęs tuometine medicina. Atlikęs eksperimentus pats su savimi, jis atrado preparato sukeliamų simptomų ir sergančio organizmo panašumo dėsnį.

Homeopatijoje žmogaus organizmas vertinamas kaip vieninga visuma. Parenkant gydymą, atsižvelgiama į žmogaus konstituciją, paveldėjimą ir ligos klinikinius požymius. Homeopatinis vaistas parenkamas pagal panašumo principą – lyginami vaisto sukeliami simptomai su ligos simptomais: šis vaistas turi sužadinti nusilpusias natūralias organizmo jėgas.

Homeopatiniai preparatai gaminami iš augalų, mineralų, gyvūnų (pavyzdžiui džiovintų bičių, sepijų, vorų, tarantulų), gyvačių nuodų ir net iš žmonių organų. 75% visų homeopatinių preparatų yra gaminami iš augalinės kilmės žaliavų, mažiausiai – iš organinės kilmės – tik apie 5%. Jų dėka organizmas priverčiamas pats nugalėti ligą. Homeopatiniai vaistai organizme nieko neslopina, nepavaduoja ir nekompensuoja. Dėl to jie neturi šalutinio poveikio, tinka vartoti su kitais vaistais ir visais atvejais atitinka vieną iš pagrindinių homeopatijos principų – nepakenkti. Pasaulyje sukurta per 10 tūkstančių homeopatinių vaistų, kuriuos plačiai vartoja negaluojantys žmonės.

Homeopatiniai vaistai yra gaminami pagal tam tikrą technologiją. Pradinė medžiaga yra praskiedžiama (potencijuojama). Praskiedimo laipsnis gali būti labai įvairus. Kuo didesnis praskiedimas, tuo aukštesnė vaisto potencija. Homeopatijoje yra naudojamasi dviem praskiedimais: dešimtiniu – žymimas D ir šimtiniu – žymimas C. Šalia būtinai nurodomas skaičius, kuriuo pažymimas praskiedimo laipsnis (D6, C30, C200 ir t.t.). Įdomu tai, kad vaistuose, praskiestuose virš D23 laipsniu, praktiškai nebelieka cheminių medžiagų. Iš kur atsiranda gydomasis poveikis šiandien niekas negali atsakyti, bet nustatyta tiksliai, jog poveikis yra. Tai patikrinta ir patvirtinta. Spėjama, kad vyksta paramolekulinis medžiagos informacijos perdavimas, t.y. homeopatiniai preparatai veikia tik energetiniu lygiu, per energijos apykaitos (savireguliavimo) sistemą.

Tačiau vien praskiesti tirpalai neveiktų kaip vaistas. Reikalingas tam tikras veikimo sustiprinimas, vadinamas
dinamizavimu. Tai procesas, kurio metu homeopatinis preparatas ar tarpinis skiedimas yra supurtomas (maišomas) numatytą laiko tarpą ar purtymų skaičių. Šio proceso metu pagamintai potencijai yra suteikiama savotiška gydomoji galia. Supurtymas gali būti atliekamas lengvais rankos su buteliuku judesiais, smūgiuojant į pagalvėlę ar tiesiog purtant buteliuką rankoje.

Homeopatiniai vaistai skiriami į vidų ir išoriniam vartojimui. Yra naudojamos įvairios vaistų formos: žirneliai, tirpalai, milteliai, tabletės, injekciniai tirpalai, tepalai, spiritiniai muilo tirpalai, pastos, žvakutės, lašai, kapsulės ir t.t.

Gydytojai homeopatai dirba vadovaudamiesi repertoriumais – nusiskundimų, simptomų ir taikytinų vaistų žinynais, kurie yra sudaryti per 200 homeopatijos gyvavimo metų. Dabartiniame repertoriume yra suklasifikuoti 104 tūkst. nusiskundimų.

Gydytojai homeopatai vertina ir tai, kokia žmogaus gyvybinė galia yra tuo momentu, kokie klasikinės medicinos tyrimai atlikti pacientui, kokie tų tyrimų rezultatai. Jei ligonis ilgą laiką gėrė cheminius vaistus, neskubama jų vartojimo nutraukti. Šalia paskirto gydymo homeopatiniais preparatais gydytojas gali nurodyti maitinimosi ir gyvenimo būdo dalykus, kuriuos derėtų keisti.

Homeopatinis gydymas gali būti dvejopas:

Klasikinė homeopatija – kai gydoma tik vienu vaistu ir stebimas jo veikimo efektas.

Daugiakomponentė homeopatija – kai gydoma 2-5 vaistų kompleksu. Pastarasis gydymo būdas taikomas dažniau už pirmąjį. Daugiakomponentė homeopatija turi keletą privalumų: paprasčiau skirti vaistus, trumpesnė gydytojo konsultacija. Jis tinka daugeliui pacientų, ypač nemėgstantiems pasakoti apie save. Klasikinės homeopatijos metodas naudojamas tada, kai reikia ypač tikslaus gydymo arba kai daugiakomponentė homeopatija nepadeda. Jis sudaro 5-10% visų atvejų, ypač esant infekcinėms ar psichikos ligoms.

Sergančių ūmiomis ligomis ligonių apžiūrai ir gydymo parinkimui gydytojas skiria nuo 1 iki 10 val. Jei liga lėtinė, priklausomai nuo jos aktyvumo, gali būti skiriama nuo 1 iki 10 dienų, o jei ji labai įsisenėjusi, šis procesas gali trukti iki 3 mėnesių. Remiantis gautais rezultatais, nustatoma tiksli diagnozė ir skiriami reikalingi vaistai.

Yra tokių ligų, kurių įprastais vaistais išgydyti nepavyksta. Tada padeda homeopatiniai vaistai, kurie beveik visada veiksmingi sergant astma, epilepsija, odos ligomis, net kai kuriomis vėžio formomis. Naudojant šiuos vaistus, geriau pavyksta išgydyti traumas ir uždegimus. Gydytojai homeopatai mano, jog išgydyti galima beveik visas ligas, taip pat ir lėtines. Homeopatijos principas – ne diagnozuoti ligą, bet užkirsti jai kelią, tinkamai įvertinant simptomus, kuriuos organizmas siunčia įspėdamas apie artėjantį pavojų.

Homeopatinius preparatus galima vartoti ir profilaktiškai – imuninei sistemai stiprinti. Be to, homeopatija puikiai pasitarnaus skausmui malšinti, pavyzdžiui, traumų metu. Homeopatinius vaistus galima derinti ir su kitais vaistiniais preparatais, net su sintetiniais medikamentais. Be to, homeopatiniai vaistai yra unikalūs dar ir tuo, jog veikia kaip natūrali organizmo valymo nuo šlakų ir toksinų priemonė.

Gali atrodyti, jog inkstų akmenligės, komplikuoto hemorojaus ar net apendicito negalima išgydyti kitaip, kaip tik chirurginiu būdu. Tačiau homeopatai yra įsitikinę, kad nuosekliai gydantis tam tikrais homeopatiniais preparatais galima išvengti kai kurių operacijų ir neprarasti darbo laiko. Pavyzdžiui, pirminės apendikso uždegimo stadijos puikiausiai yra gydomos homeopatiniais preparatais. Tas pats ir su inkstų akmenlige. Jei akmenėliai yra nedideli, homeopatinėmis priemonėmis juos galima greitai paversti smėliu, kuris lengvai ir be skausmo išeis iš organizmo kartu su šlapimu.

Šiuo metu Jūs matote 32% šio straipsnio.
Matomi 1256 žodžiai iš 3937 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.