Burnos ertmes ligu gydymas vaistiniais augalais
5 (100%) 1 vote

Burnos ertmes ligu gydymas vaistiniais augalais

Turinys

1. Įvadas…………………………………………………………….3

2. Vaistiniai augalai:……………………………………………4

2.1. Vaistinė ramunė……………………………………….4

2.2 Miškinė sidabražolė………………………………….4

2.3 Pipirmėtė…………………………………………………4

2.4 Europinis pūkenis……………………………………..4

2.5 Didysis debesylas……………………………………..4

2.6 Mažalapė liepa………………………………………….4

2.7 Apskritalapis eukaliptas……………………………..5

2.8 Paprastasis putinas…………………………………….5

2.9 Juodasis serbentas……………………………………..5

2.10 Paprastasis šalavijas…………………………………5

2.11 Paprastasis anyžius………………………………….5

2.12 Mėlynė…………………………………………………..5

2.13 Paprastoji jonažolė…………………………………..6

2.14 Paprastoji žemuogė………………………………….6

2.15 Paprastoji gyvatžolė…………………………………6

2.16 Paprastoji kraujažolė………………………………..6

2.17 Paprastoji bitkrėslė…………………………………..6

2.18 Vaistinė melisa………………………………………..7

2.19 Paprastoji pušis……………………………………….7

2.20 Balinis ajeras…………………………………………..7

2.21 Paprastoji takažolė…………………………………..7

2.22 Pluoštinis linas………………………………………..7

3. Išvados…………………………………………………………..8

4. Naudotos literatūros sąrašas………………………………9

Įvadas

Fitoterapija (gr. phyton – augalas, therapeia – gydymas) – tai ligų profilaktika ir gydymas, vartojant augalų dalis ar jų preparatus. Lyginant augalinių ir sintetinių vaistų poveikį, tarp jų yra nemažas skirtumas. Visumoje augaliniai preparatai turi platesnį veikimo spektrą ir sukelia mažiau šalutinių poveikių nei sintetiniai medikamentai. Dėl šių savybių augaliniai preparatai labiau tinkami lėtinėms ligoms gydyti. Vaistiniai augalai ir iš jų pagaminti preparatai plačiai vartojami žmonėms ir gyvuliams gydyti. Beveik kas trečias vaistinis preparatas, vartojamas šiuolaikinėje medicinoje, gaminamas iš augalų arba jame yra nemaža dalis augalinės kilmės.Vaistinių augalų gydomąsias savybes lemia juose esantys tam tikri cheminiai junginiai: alkaloidai, glikozidai, vitaminai, rauginės medžiagos. Gydymui ir profilaktikai vartojamos tos augalų dalys, kuriose daugiausia yra vaikliųjų medžiagų. Vaistiniai augalai vartojami kaip arbatų mišiniai, antpilai, ištraukos, nuovirai, milteliai.

Šiame darbe pateikti vaistiniai augalai, kurie yra vartojami burnos ertmės ligoms ir infekcijoms, dantų skausmui gydyti, jų profilaktikai.

Vaistiniai augalai

Vaistinė ramunė (Matricaria chamomilla L.) – graižažiedžių šeimos laukinis ir kultivuojamas augalas. Jos graižų arbata (geriama po pusę stiklinės) yra antiseptikas ir uždegimą malšinantis vaistas. Ja plaunamos žaizdos, skalaujama burna, sergant gerklės uždegimu, stomatitu, gingivitu.

Miškinė sidabražolė (Potentilla erecta) – erškėtinių šeimos laukinis augalas. Jos šakniastiebių preparatai stabdo kraujavimą. Nuoviru skalaujama burnos ertmė sergant angina, burnos ertmės uždegimais, stomatitu, gingivitu.

Pipirmėtė (Mentha piperita L.) – lūpažiedžių šeimos kvapus žolinis kultivuojamas ir laukinis augalas. Jos lapuose yra mentolio. Iš jų pagaminti preparatai slopina skausmą. Pipirmėtės eterinis aliejus gaivina, turi antiseptinių savybių, jo dedama į kai kuriuos vaistus (gerina skonį), dantų pastas. Jo tirpalu skalaujama burna, gerklė. Nevartoti sergant tulžies pūslės akmenlige, esant padidintam jautrumui (alergijai).

Europinis pūkenis (Cotinus coggygria) – anakardinių šeimos kultivuojamas ir laukinis augalas. Iš jo lapų gaminamas taninas (sutraukianti medžiaga). Juo skalaujama burna, sergant gleivinės, nosiaryklės uždegimu.

Didysis debesylas (Inula helenium) – graižažiedžių šeimos augalas. Debesylo nuoviras skatina seilių išsiskyrimą ( tai yra gerai savaiminiam burnos ertmės apsivalymui, kserostomijai gydyti). Eterinis aliejus pasižymi antiseptinėmis, uždegimą mažinančiomis ar stabdančiomis savybėmis. Šaknų nuoviras liaudies medicinoje vartojamas burnai skalauti, dantenoms stiprinti.

Mažalapė liepa (Tilia cordata Mill.) – liepinių šeimos augalas. Liepos žiedų preparatai pasižymi raminančiu, antibakteriniu, uždegimą mažinančiu poveikiu. Liepžiedžių arbata skalaujama burna, taip pat lengvina atsikosėjimą. Nevartoti lytinio brendimo ir klimakteriniu laikotarpiu, sutrikus lytinei funkcijai.

Apskritalapis eukaliptas (Eucalyptus globulus L.) – mirtinių šeimos augalas. Eukalipto preparatai pasižymi antiseptiniu, priešuždegiminiu, raminančiu, skausmą mažinančiu poveikiu. Jais skalaujama burna. Eukalipto eterinis aliejus kaip dezodoruojanti priemonė įeina į dantų pastų ir skysčių burnai skalauti
sudėtį.

Paprastasis putinas (Viburnum opulus L.) – šeivamedinių šeimos augalas. Putino žievės nuoviras sutraukia kraujagysles, stabdo kraujavimą. Nuoviru skalaujama burna sergant gingivitu, periodontitu. Putino uogų užpilas vartojamas kaip vitamininė žaliava.

Juodasis serbentas ( Ribes nigrum L.) – uolaskėlinių šeimos augalas. Serbentų uogos – natūralus vitaminų šaltinis ( ypač C ir P vitaminų ). Trintas su cukrumi serbentų uogas tinka valgyti esant dažniems dantenų kraujavimams. Nevartoti esant padidėjusiam kraujo krešumui.

Vaistinis šalavijas (Salvia officinalis L.) – lūpažiedžių šeimos augalas. Šalavijo preparatai pasižymi uždegimą mažinančiu, sutraukiančiu, dezinfekuojačiu poveikiu. Vartojami išoriškai – burnai ir gerklei skalauti esant dantenų, gleivinės uždegimui, daromi pavilgai gydant sunkiai gyjačias žaizdas. Nevartoti nėštumo metu, sergant epilepsija, cholecistitu, hipertonija.

Paprastasis anyžius ( Anisum vulgare) – skėtinių šeimos aromatingas žolinis augalas. Pasižymi priešuždegiminiu poveikiu. Turi dezodoruojančių savybių. Užpilu rekomenduojama skalauti burnos ertmę esant gingivitui, parodontozei, blogam burnos kvapui.

Mėlynė (Vaccinium myrtillus L.) – viržinių šeimos augalas. Mėlynės reguliuoja virškinamojo trakto veiklą, stimuliuoja medžiagų apykaitą, pasižymi sutraukiančiu, skausmą mažinančiu, priešuždegiminiu ir kraujavimą stabdančiu poveikiu. Džiovintų uogų užpilu ar šviežiomis sultimis skalaujama burnos ertmė ir gerklė esant gleivinių uždegimams. Lapų užpilu skalaujama burna, gerklė esant gleivinės uždegimui. Paprastoji jonažolė (Hypericum perforatum L.) – jonažolinių šeimos augalas. Gaminami užpilai, tinktūros, ekstraktai, aliejus. Jonažolės preparatai pasižymi priešuždegiminiu, sutraukiančiu, antiseptiniu, audinius regeneruojačiu. Jonažole gydomi virškinamojo trakto gleivinių uždegimai, nudegimai, sunkiai gyjančios žaizdos, gingivitas, stomatitas. Nors jonažolė ir gydo daugelį ligų, ją reikia vartoti atsargiai. Jos preparatai gali būti vartojami ne ilgiau kaip 4 savaites. Nevartoti esant aukštam kraujospūdžiui, vidurių užkietėjimui, nėštumo metu. Negalima vartoti prieš švitinantis spinduliais ar kaitinantis saulėje, kartu su vaistais – digoksinu, ciklosporinu, teofilinu, hormonine kontracepcija.

Šiuo metu Jūs matote 58% šio straipsnio.
Matomi 855 žodžiai iš 1463 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.