Bendras vidaus produktas (BVP)
Ekonominės sistemos veiklos rezultatus (piniginių srautų judėjimą ir daiktinių natūrinių išteklių judėjimą) galima nustatyti trimis metodais (kurie sąlyginai atitinka ir BVP nustatymo būdus):
1. Gamybos (susumavus kiekvieno gamybos etapo pridėtinę vertę);
2. Išlaidų (sudėjus visas prekių ir paslaugų įsigijimo išlaidas);
3. Pajamų (susumavus gamybos veiksnių, rodančių suteiktų paslaugų vertę, dydį).
Susumavus visų šalies firmų veiklos rezultatus, gaunama lygybė:
Šalies vartotojų pirkimų suma = Bendrosios firmų pajamos = Darbo užmokestis + kapitalo pąjamos + Tarpiniai pirkimai
Ši lygybė teisinga tiktai uždaram ekonomikos modeliui
BVP ir BNP sąvokos
Bendrasis vidaus produktas (BVP) – tai bendrosios pajamos pagamintos šalies teritorijoje tam tikru laikotarpiu ir šalyje gautos pajamos iš užsienio gamybos veiksnių, tačiau nepriklauso pajamos, gautos iš šalies piliečių užsienyje (apie 30 % Lietuvos verslininkų kapitalo gaunta užsienyje). Trumpiau, bendrasis vidaus produktas, tai pajamos, gautos šalies viduje (kai neapskaitomas ekonominių užsienio ryšių saldas).
Iš esminės BVP yra artimas BNP, tačiau jie apskaičiuojami skirtingai.
Bendrasis nacionalinis produktas (BNP) turi kelis apibrėžimus
• Pinigais išreikšta prekių ir paslaugų, pagamintų per atitinkamą laikotarpį (metus) vertė;
• Visų galutinių prekių ir paslaugų, pagamintų šalies piliečių per tm tikrą laikotarpį rinkos kainų suma
• Tai konkrečios šalies piliečių gautos pajamos
Bendrojo vidaus produkto (BVP) apskaičiavimo metodai
Pirmasis BVP nustatymo metodas,
arba kitaip vadinamas pagrindinis gamybos metodas – tai bendrosios pajamos gautos iš gamybos ir paslaugų.
Prisimenant, kad BVP apibūdinamas – kaip visų galutinių prekių ir paslaugų, pagamintų per metus kainų suma, reikalauja kai kurių sąvokų aptarimo. Priklausomai nuo to, kur naudojamos prekės, jos gali būti tarpinės arba galutinės prekės.
Galutinis produktas – tai prekės ir paslaugos skirtos tiesiogiai vartotojui arba galutiniam vartojimui, nepaisant kokiame ekonomikos sektoriuje šis vartojimas vyksta (ar tai maistas ar buitinis prietaisas).
Galutinėmis prekėmis laikomos ir investicinės prekės (išimtis).
Tarpinis produktas – kuris perkamas tolimesniam perdirbimui ir skirtas kito produkto gamybai arba parduoti
Kartotinio prekių ir paslaugų skaičiavimo išvengiama, jeigu nustatant BVP yra sumuojama kiekviename etape pridėtinė vertė.
Pridėtinė vertė – tai skirtumas tarp firmos pagamintos produkcijos rinkos kainos ir gamybai pirktų prekių ir paslugų kainų
Pajamų apytaka vyksta uždaru ratu. Namų ūkio išlaidos lygios firmų pridėtinei vertei, kuri, kita vertus, lygi namų ūkių (kapitalo, darbo ir žemės savininkų) pajamoms. Iš firmos bendrųjų pajamų atėmus tarpinius produktus, įsigytus iš kitų firmų, gausime šios firmos pridėtinę vertę. Žemiau pateikta lygybė apibūdina uždarą ekonomikos ciklą. Vadinasi, pajamų apytaka vyksta uždaru ratu.
Galutinė paklausa = Pridėtinė vertė = Darbo užmokestis + Kapitalo pajamos
BVP apimtis nustatant gamybos būdu, sumuojama pridėtinė vertė, sukurta kiekvienoje ekonomikos šakoje (pagal veiklas).
Į BVP neįtraukiami:
• Nelegalių sandėrių, šešėlinės arba neapskaitomos ekonomikosveikos rezultatai. Šešėlinė arba neapskaitoma ekonomika – apimanti įstatymams prieštaraujančią veiklą, arba nenusikalstamas veiklas, kai vengiama mokėti mokesčius.
• Negamybiniai sandėriai, – tai senų naudotų vertybių pardavimai ir grįnai finansiniai sandėriai. Grįnai finansiniai sandėriai – tai vyriausybės ir privatūs transferiniai mokėjimai.
Antras metodas
– Išlaidų apskaitos metodas
Išlaidų metodu BVP nustatomas kaip galutinė įvairios paskirties prekių paklsuas, t.y kaip visų ekonomikos sektorių išlaidos. Prekės bei paslaugos, pagamintos šalyje, gali būti panaudojamos: namų ūkių vartojimui, valstybės vartojimui, investicijoms į naują kapitalą arba grynųjų pardavimų užsieniečiams finansavimui (arba grynajam eksportui).
Namų ūkių vartojimo išlaidos ( C ) – vartotojų piniginių išlaidų galutinėms prekėms bei paslaugoms pirkti suma (trumpalaikės ir ilgalaikės vartojimo prekės bei paslaugos).
Investicijos ( I ) – tai firmų išlaidos naujoms įmonėms statyti, įrengimams pirkti, gatavų prekių atsargoms papildyti; tai nupirkti kapitaliniai ištekliai prekėms ir paslaugoms kurti.
Vyriausybės išlaidos ( G ) – tai centrinės ir vietinės valdžios institucijų išlaidos baigtinėms prekėms bei paslaugoms, taip pat darbo jėgai įsigyti bei naudoti.
Šios išlaidos susideda iš dviejų dalių:
• Išlaidų esamam vartojimui valstybės finansuojamose įstaigose ir organizacijose,
• Investicinių išlaidų (kelių tiesimas, ligoninių, mokyklų statyba).
BVP = C + I + G;
Nagrinėdami atviros ekonomikos modelį, įvertiname užsienio sektoriaus išlaidas – prekių ir paslugų grynajį eksportą.
BVP = C + I + G + NX;
( NX ) Prekių ir paslaugų grynasis eksportas – tai šalies eksporto ir importo skirtumas. Taigi, BVP yra galutinių prekių ir paslaugų esamų metų rinkos kainų suma, apskaičiuota išlaidų būdu.
Trečiasis BVP apskaičiavimo metodas
– pajamų apskaitos
metodas.
Nustatant BVP apimtį šiuo metodu, sudedamos visos šalyje uždirbtos pajamos, kurias gauna gamybos veiksnių savininkai už savo paslaugas. BVP glaud-iai susijęs su grynosiomis vidaus pajamomis.
Grynosios vidaus (nacionalinės) pajamos – tai visų gamybos veiksnių pajamos šalyje per metus.
Darbo ir kapitalo pajamos susideda iš šių elementų:
• Samdomųjų darbuotojų darbo užmokesčio,
• Nuomos pajamų,
• Palūkanų,
• Pelno.
Skaičiuojant BVP pajamų metodu reikia prie visų susumuotų pajamų pridėti netiesioginius mokesčius ir atimti subsidijas, gaunamas BVP rinkos kainomis. Šis metodas daugiau yra naudojamas koreguojant pelną.
Lietuvos BVP
Lietuvos bendrasis vidaus produktas per devynis 2003 m. mėnesius išaugo 8,3 proc. | 2003 12 30 12:17:11 |
Statistikos departamentas praneša, kad, išankstiniais duomenimis, 2003 m. sausį-rugsėjį bendrasis vidaus produktas (BVP) sudarė 40,1 mlrd. litų ir, palyginti su tuo pačiu 2002 m. laikotarpiu, išaugo 8,3 procento. BVP vienam šalies gyventojui siekė 11,6 tūkst. litų.
Trečiąjį 2003 m. ketvirtį BVP, palyginti su atitinkamu praėjusių metų laikotarpiu, išaugo 8,8 proc. ir siekė 14,4 mlrd. litų veikusiomis kainomis. Vienam šalies gyventojui liepą-rugsėjį teko 4,1 tūkst. litų BVP.
Trečiojo 2003 m. ketvirčio BVP augimą, palyginti su tuo pačiu 2002 m. laikotarpiu, lėmė gamybos augimas visuose ekonomikos sektoriuose. Sparčiausiai pridėtinė vertė augo elektros, dujų ir vandens tiekimo (25,6 proc.), statybos (20,5 proc.), išgaunamosios ir apdirbamosios pramonės (daugiau kaip 14 proc.), prekybos (12,0 proc.), viešbučių ir restoranų (9,5 proc.) veiklos rūšių įmonėse.
Pridėtinės vertės didėjimą statyboje daugiausia lėmė nauja statyba, kuri bendroje darbų apimtyje sudarė 37,6 proc. Tarp apdirbamosios gamybos veiklos rūšies įmonių didžiausius pridėtinės vertės augimo tempus pasiekė medienos ir medžio dirbinių gamybos (15,9 proc.), leidybos ir spausdinimo (19,9 proc.), baldų gamybos (26,1 proc.), rafinuotų naftos produktų gamybos (35,6 proc.), guminių ir plastikinių gaminių gamybos (40,6 proc.) įmonės.
Intensyvėjantis prekių eksportas – išaugęs 9,5 proc. – taip pat skatino spartesnį tarpinio ir galutinio vartojimo prekių gamybos augimą.
Trečiąjį ketvirtį didėjusios įmonių ir gyventojų pajamos lėmė ir galutinio vartojimo, ir investicijų augimą. Galutinio vartojimo išlaidų apimtis padidėjo 10,0 proc., tarp jų namų ūkių vartojimo – 11,6 proc. ir valdžios sektoriaus vartojimo – 4,8 proc. Pagrindinio kapitalo formavimo augimo tempai siekė 15,7 proc. Tokį augimą lėmė statybų plėtra ir naujų technologijų diegimas. Tai patvirtina spartus investicinių prekių importo apimties ir jų dalies importe augimas.
BVP Struktūra
Antrojo šių metų ketvirčio rezultatai pranoko net ir optimistiškiausius lukesčius – pagal ūkio plėtros tempus Lietuva išliko viena iš lyderių ne tik Europoje, bet ir visame pasaulyje. Kaip ir prognozuota, apžvelgiamąji ketvirtį. BVP palyginamosiomis 2000m. kainomis išaugo mažiau nei metu pradžioje – 6,7 proc., tačiau pirmojo pusmečio rezultatas tebebuvo ispūdingas – sukurta 7,9 proc. BVP daugiau nei prieš metus. Antrąji 2003 m. ketvirtį BVP galiojusiomis kainomis sudare 13,5 mlrd. Lt ir buvo 5,3 proc. didesnis nei prieš metus. Nominalus BVP išaugo mažiau nei realus – jau pusantrų metų Lietuva atkreipia ekspertų dėmesį neiprastu ekonomikos augimo ir defliacijos deriniu.
Apdirbamoji pramonė tradiciškai pirmavo pagal sukurtos pridėtines vertės dalį – 18,7 proc. Ji ypač sparčiai augo metų pradžioje, tačiau antrąjį ketvirtį sukūrė tik 4,5 proc. daugiau pridėtinės vertės palyginamosiomis kainomis nei prieš metus (žr. 3.1 lentelę).
Šios ekonominės veiklos rezultatą iš esmės lemia prekių eksportas, todėl nenuostabu, kad jos atskirų ketvirčių rodikliai yra gana nepastovūs. Pagrindinių pramonės šakų situacija smarkiai skyrėsi: maisto ir gėrimų pramonės, medienos ir baldų gamybos, elektros ir optinės įrangos sektoriaus, chemijos pramonės sukurta pridėtinė vertė apžvelgiamąjį ketvirtį ūgtelėjo, tuo tarpu atitinkamas lengvosios pramonės rodiklis šiek tiek sumažėjo. Antrąjį ketvirtį, Mažeikių naftai laikinai sustabdžius gamybą dėl profilaktikos darbų, ypač nusmuko naftos produktų pramonės veiklos rodikliai. Vidaus prekyba dirbo daug stabiliau nei pramonė – antrąji 2003 m. ketvirtį sukūrė 9,1 proc. daugiau pridėtinės vertės nei prieš metus ir pagal savo lyginamąją dalį BVP mažai tenusileido apdirbamajai pramonei. Prekybos veikla sparčiai augo net 14-ą ketvirtį iš eilės, beje, didėjanti vidaus paklausa leidžia tikėtis nuoseklaus jos kilimo ir ateityje. Šiais metais negali skūstis darbų stoka ir statybininkai, sukūrę 15,7 proc. daugiau pridėtinės vertės. Statybų atgimimas prasidėjo maždaug prieš dvejus metus ir ju plėtra spartėja. Tačiau net ir statybų sektorius nepajėgė augimo tempais konkuruoti su energetika. Palankiai susiklosčius daugeliui aplinkybių – esant šaltam pavasariui, išaugus elektros energijos eksportui ir daugiau energijos suvartojant šalies viduje – elektros, dujų ir vandens tiekimas apžvelgiamąji ketvirtį ūgtelėjo net 28,7 proc. Šiais metais klimatinės sąlygos buvo palankios žemės
kurio pridėtinė vertė antrąjį ketvirtį išaugo 9,6 proc. Didėjanti ES fondu parama žemdirbiams ir neblogos maisto prekių eksporto perspektyvos leidžia tikėtis sėkmes ir ateityje. Neblogai sekėsi ir vežėjams – transporto ir sandėliavimo įmonės apžvelgiamąjį ketvirtį sukūre 7,6 proc. daugiau pridėtinės vertės nei prieš metus. Pirmąjį ketvirtį plėtra buvo dar spartesnė, tačiau tam vėl turėjo įtakos didelė statistinė bazė – antrasis 2002 m. ketvirtis transporto sektoriui buvo itin sėkmingas.
Ryšių veikloje galima ižvelgti tam tikrą atoslūgį. Mobiliojo ryšio rinka beveik prisotinta, telekomunikacijų bendrovės negailestingai konkuruoja tarpusavyje ir priverstos mažinti kainas. Dėl blogesnių finansinių rezultatų sumenko ir investicijos. Antrąjį 2003 m. ketvirtį ryšių sektoriaus sukurta pridėtinė vertė net absoliučiai sumažėjo. Finansinio tarpininkavimo sektorius veržliai augo pernai, o šiemet jo plėtros tempai kol kas yra lėtesni nei viso ūkio. Tai šiek tiek netikėta, nes paskolų portfelis šiemet auga ypač sparčiai, o bankų sistemos pelnas yra didesnis nei ankstesniais metais. Pažymėtina ir tai, kad finansinio tarpininkavimo sektoriaus lyginamoji reikšmė Lietuvoje yra kur kas mažesnė nei kaimyninėse šalyse. Dar keisčiau atrodo prastoki nekilnojamojo turto ir kitos verslo veiklos rodikliai. Vadinamoji kita verslo veikla (kompiuterinės, reklamos, architekturos, audito ir kt. paslaugos) augo gana sparčiai, tuo tarpu nekilnojamojo turto sektoriaus sukurta pridėtine vertė šiemet sumažejo net 6,8 proc. Tai sunkoka paaiškinti, turint omenyje statybų bumą, būsto kreditavimo plėtrą, žemes bei pastatų brangimą ir pan. Iš biudžetinių sektorių išsiskyrė valstybės valdymas, sparčiai augęs jau keturis ketvirčius iš eilės, tuo tarpu švietimas ir sveikatos apsauga nepasižymėjo, ne itin palankiai vertintinos ir jų perspektyvos, kadangi 2004 m. valstybės biudžeto projektas šiems sektoriams nėra dosnus. Lietuvos BVP komponentai, apskaičiuoti galiojusiomis kainomis išlaidų metodu, pateikti 3.1 diagramoje. Namų ūkių vartojimo išlaidos augo sparčiau nei BVP – apžvelgiamąjį ketvirtį jos buvo 8,5 proc. didesnės nei prieš metus. Atvirkščiai, biudžeto pajamos pastaraisiais metais nuolat didėjo lėčiau nei BVP, todėl nenuostabu,