Bvp dinamika Lietuvoje
5 (100%) 1 vote

Bvp dinamika Lietuvoje

BVP dinamika Lietuvoje.

Palyginimas su pasauline ekonomika

Referatas

Vilnius 2004

1. Įvadas

Bendrasis vidaus produktas (BVP) – tai vienas svarbiausių ekonominių rodiklių šalies ekonomikos lygiui apžvelgti. BVP – baigtinių prekių ir paslaugų, sukurtų šalyje, srautas per metus, išreikštas vertine forma.

Labiausiai valstybės ekonominę situaciją atspindi BVP, tenkantis vienam gyventojui. Pagal 1999 metų Jungtinių Tautų nustatytus standartus, šalys, kuriose BVP per metus vienam gyventojui nesiekė 2 000 JAV dolerių, yra laikomos silpniausios, atsiliekančios pasaulio valstybės. Stipriausios ekonominiu atžvilgiu valstybės yra laikomos tos, kuriose BVP per metu svienam gyevntojui viršyja 20 000 JAV dolerių.

Mūsų referato tikslas – glaustai apibūdinti bendrą BVP sampratą, išsiaiškinti jo skaičiavimo būdus bei problemas, apžvelgti, iš kokių komponentų šis rodiklis susideda. Ypač svarbu pavaizduoti Lietuvos BVP dinamiką nepriklausomybės metais, nustatyti nusistovėjusias tendencijas, išsiaiškinti, kokie dinamikos sektoriai sukuria didžiausią dalį bendrojo vidaus produkto bei visus šiuos duomeni spalyginti pasaulio mastu.

2. BVP samprata

Bendrasis vidaus produktas – tai bendrosios pajamos, sukurtos šalies teritorijoje, taip pat užsienio gamybos veiksnių pajamos konkrečioje šalyje, minus šios šalies piliečių gautos pajamos užsienyje.[1] BVP galima apibūdinti ir kaip baigtinių prekių ir paslaugų, sukurtų šalyje srautą per metus, išreikštą vertine forma. [2] Trumpai tariant, tai yra pajamos, gautos šalies viduje.

Bendrasis vidaus produktas yra skirstomas į realųjį (RBVP) ir nominalųjį (NBVP).

RBVP – tai baigtinių prekių ir paslaugų apimtis, įvertinta kurių nors metų bazinėmis kainomis.

Tai reiškia, kad norint apskaičiuoti RBVP reikia pasirinkti kurių nors metų prekių kainų lygį, vadinamą baziniu kainų lygiu. Tuomet analizuojamus metus matuodami bazinių metų kainomis ir gausime tikslius duomenis apie realųjį bendrojo vidaus produkto dydį. RBVP išreikšiamas tokia formule:

RBVP1= i1 × pi 0 , kur :

RBVP1 – realusis bendrasis vidaus produktas esamaisiais metais, Lt;

i = 1, 2, …, n – prekių grupių skaičius;

qi1 – i-osios prekės kiekis ataskaitiniais metais, vnt.;

pio – i-osios prekės bazinių metų (sugretinamoji) kaina;

1 – lyginamųjų metų duomenys, kuriuos priimta vadinti ataskaitiniais arba esamaisiais;

0 – bazinių metų duomenys, kurie vartojami kaip lyginamoji bazė.

Esamųjų (einamųjų) metų kainos vadinamos faktiškomis kainomis, BVP apimtį matuojant faktiškomis kainomis gaunamas nominalusis BVP (NBVP).

Nominalusis bendras vidaus produktas – tai baigtinės prekės ir palsaugos, pagamintos per tam tikrą laiką ir apskaičiuotos einamosiomis kainomis. Išreikštas formule, jis atrodytų taip:

NBVP1 = i1 × pi 1 , kur :

NBVP1 – nominalusis bendras vidaus produktas esamaisiais metais, Lt;

i = 1, 2, …, n – prekių grupių skaičius;

qi1 – i-osios prekės kiekis ataskaitiniais metais, vnt.;

pi1 – i-osios prekės einamųjų metų (faktiška) kaina, Lt;

1 – lyginamųjų metų duomenys, kuriuos priimta vadinti ataskaitinių metų arba esamaisiais;

0 – bazinių metų duomenys, kurie vartojami kaip lyginamųjų metų bazė. [1]

3. BVP nustatymo būdai ir apskaičiavimo problemos

BVP galima apskaičiuoti trimis būdais: gamybos (pridėtinės vertės), išlaidų ir pajamų apskaitos metodais.

3.1 Gamybos metodas

Skaičiuojami produktyvūs ir neproduktyvūs sandėriai. Įtraukiami tik produktyvūs sandėriai. Neįtraukiami perpardavimai, vyriausybės transferinės išmokos (pašalpos, pensijos, subsidijos ir t.t.), nelegalūs sandėriai (šešėlinė ekonomika), namų ūkyje sukurti ir suvartoti produktai, buities darbo rezultatai, jei už juos nemokami mokesčiai. [2]

3.2 Pajamų metodas

3.3 Išlaidų apskaitos metodas

Šiuo metodu BVP nustatomas kaip galutinė įvairios paskirties prekių paklausa, t.y. kaip visų ekonomikos sektorių išlaidos. [1]

3.4 Apskaičiavimo problemos

*Dalis produkcijos nepatenka į apskaitą, t.y. vengdami mokesčių ar siekdami apeiti kitus įstatymus žmonės slepia sandorius, nors jie ir yra legalūs

*BVP skaičiavime neatsispindi kokybės pokyčiai

*BVP gali vystytis nepageidaujama kryptimi

*BVP neatsispindi laisvalaikis [2]

*Kai kurie produktai, kaip kad švietimas, socialinės ir kito svyriausybės paslaugos, netinkamai įvertinami, kadangi jais neprekiaujama rinkoje

*Pereinamuoju laikotarpiu privačioji gamyba nėra visiškai užregistruojama. Ekonomika kinta taip greitai, kad tradicinė statistika nepajėgi vytis.[3]

4. BVP augimo tempai ir tendencijos Lietuvoje

4.1 BVP kitimas nepriklausomos Lietuvos metais

Bendrasis vidaus produktas *

Iš viso Tenka vienam gyventojui

veikusiomis kainomis, mln. litų palyginamosiomis 2000 m. kainomis mln. JAV dolerių mln. eurų veikusiomis kainomis, litų palyginamosiomis 2000 m. kainomis JAV dolerių eurų

mln. litų a) b) litais a) b)

1990 134 63952 – – … 36 17295 – …

1991 415 60322 -5,7 -5,7 … 112 16285 -5,8 -5,8 …

1992 3406 47498 -21,3 -21,3 … 920 12837 -21,2 -21,2 …
37086 3,3 3,3 6392 4939 7045 10219 4,1 4,1 1761 1361

1996 32290 38821 4,7 4,7 8072 6441 8965 10779 5,5 5,5 2241 1788

1997 39378 41541 7,0 7,0 9844 8727 11014 11620 7,8 7,8 2754 2441

1998 44377 44565 7,3 7,3 11094 9876 12503 12556 8,1 8,1 3126 2783

1999 43359 43810 -1,7 -1,7 10840 10177 12303 12431 -1,0 -1,0 3076 2888

2000 45526 45526 3,9 3,9 11381 12362 13009 13009 4,7 4,7 3252 3533

2001 48379 48429 6,4 6,4 12095 13512 13897 13911 6,9 6,9 3474 3881

2002 51643 51704 6,8 6,8 14151 14927 14887 14904 7,1 7,1 4079 4303

I 11274 11546 -8,1 4,6 2840 3236 3250 3328 -7,8 5,0 819 933

II 13002 12676 9,8 7,8 3452 3766 3748 3654 9,8 8,2 995 1085

III 13719 14108 11,3 7,9 3912 3973 3955 4067 11,3 8,3 1128 1145

IV 13648 13374 -5,2 6,5 3948 3953 3934 3855 -5,2 6,8 1138 1139

2003 56179 56716 9,7 9,7 18423 16271 16264 16420 10,2 10,2 5334 4711

I 12400 12692 -5,1 9,9 3850 3591 3590 3674 -4,7 10,4 1115 1040

II 13932 13687 7,8 8,0 4571 4035 4033 3962 7,8 8,4 1323 1168

III 14771 15425 12,7 9,3 4811 4278 4276 4466 12,7 9,8 1393 1239

IV 15077 14913 -3,3 11,5 5191 4366 4365 4318 -3,3 12,0 1503 1264

2004

I 13164 13589 -8,9 7,1 4767 3812 3820 3944 -8,7 7,3 1384 1106

II 15287 14689 8,1 7,3 5336 4428 4437 4263 8,1 7,6 1549 1285

a)palyginti su ankstesniu laikotarpiu

b) Palyginti su praėjusių metų atitinkamu laikotarpiu.

Nuo 1990 iki 1994 metų Lietuvoje RBVP sumažėjo. Tam turėjo įtakos svarbū spokyčiai valstybės ekonomikoje. Nuo planinės ekonomikos buvo pereita prie rinkos ekonomikos. Žlugo arba buvo uždaryta daug atmabių valstybinių, daugiausiai pramonėįs prekes gaminusių įmonių. Šalyje buvo labia nestabili valiuta, tai ryškiai parodo RBVP ir NBVP skirtumai 1990-1993 metais (bazinės 2000 metų kainos), šalį krėtė finansinė krizė, daug gyventojų prarado savo indėlius. Privatus verslas sunkiai vystėsi didelio ekonominio potencialo neturinčioje šalyje, daug žmonių neteko darbo. Visa tai lėmė mažėjantį BVP. Šaliai po truputį stojantis ant kojų BVP pradėjo augti. Nuo 1994 iki 2004 metų, išskyrus 1999 m., BVP šalyje nuolat didėja. ES struktūriniai fondai, stiprėjantis privataus verslo sektorius, labai ryškiai išaugęs paslaugų sektorius, didėjanti žmonių perkamoji galia daugiausiai lėmė šio rodiklio augimą. Nereikia pamiršti, kad visoje Europoje ekonomika kilo, taigi Lietuva, kaip Europos dalis, taip pat negalėjo atsilikti. Padaugėjo užsienio investicijų šalyje, atsirado naujų darbo vietų. Nuo 1998 m. stabilizavosi nacionalinė valiuta – litas, nes RBVP ir NBVP (skaičiuojama einamųjų metų kainomis) labai mažai skyrėsi.

BVP augimo tempai 2004 metų I ir II ketvirtį 7,3 ir 7,6% – vieni sparčiausių Europoje. Ateityje prognozuojamas lėtesnis BVP augimas – apie 6%, tam didelę įtaką turi BVP augimo tempų lėtėjimas pasaulyje ir Europoje. Lietuvoje BVP vienam gyventojui 2003 m. sudarė 46% ES vidurkio. 4.2 BVP, skaičiuojamo gamybos metodu, sudedamųjų dalių dinamika

Bendrasis vidaus produktas gamybos metodu *

(sustambintos veiklų rūšių grupės)

A+B C+D+E F G+H+I J+K L+M+N+O+P A+…+P BVP

Bendroji pridėtinė vertė ir bendrasis vidaus produktas, veikusiomis kainomis, mln. litų

2002 3261 10992 2928 15135 5851 8363 46530 51643

I 507 2597 406 3352 1392 1887 10141 11274

II 728 2714 748 3825 1480 2218 11713 13002

III 1479 2697 849 3927 1505 1972 12428 13719

IV 547 2983 924 4032 1474 2287 12248 13648

2003▀ 3136 12633 3608 16515 6280 8704 50876 56179

I 501 3140 489 3593 1491 1917 11131 12400

II 686 2867 952 4134 1605 2444 12688 13932

III 1417 3077 1087 4297 1591 1963 13432 14771

IV 532 3549 1080 4491 1594 2380 13625 15077

2004

I 524 3389 573 4049 1473 1957 11965 13164

II 682 3461 1047 4570 1649 2554 13962 15287

Bendrosios pridėtinės vertės struktūra gamybos metodu, veikusiomis kainomis, %

2002 7,8 23,9 5,9 30,0 12,4 20,0 100,0

I 6,1 25,1 4,1 31,1 13,2 20,4 100,0

II 7,8 22,6 5,9 30,2 12,0 21,6 100,0

III 11,1 22,9 6,8 29,3 11,9 17,9 100,0

IV 5,9 25,2 6,7 29,6 12,6 20,1 100,0

2003 7,0 24,9 6,0 31,0 12,4 18,6 100,0

I 5,4 26,7 3,9 31,5 13,3 19,2 100,0

II 6,6 24,2 5,7 30,4 12,7 20,5 100,0

III 11,3 23,4 6,7 30,7 11,4 16,4 100,0

IV 4,5 25,7 7,2 31,6 12,5 18,4 100,0

2004 7,0 23,6 6,3 32,5 12,6 18,0 100,0

I 5,0 25,6 4,0 33,1 13,7 18,6 100,0

II 6,2 23,2 6,4 32,7 12,6 18,9 100,0

Bendrojo vidaus produkto palyginamosiomis 2000 m. kainomis pokyčiai pagal sustambintas veiklų rūšių grupes, palyginti su praėjusių metų atitinkamu laikotarpiu, %

2002 8,2 4,6 12,7 9,3 6,6 2,9 6,7 6,8

I 7,2 4,2 8,3 6,1 6,7 0,9 4,8 4,6

II 0,2 7,1 19,2 11,8 5,7 1,4 7,6 7,8

III 14,3 5,8 10,0 8,9 9,8 3,8 8,1 7,9

IV 3,2 1,6 12,5 10,4 4,0 5,4 6,1 6,5

2003 2,2 15,8 22,0 9,1 6,2 2,4 9,6 9,7

I 3,5 19,2 18,9 6,9 5,1 2,8 9,5 9,9

II 4,0 8,2 26,0 7,6 6,8 4,2 8,0 8,0

III 0,9 16,5 26,5 9,7 2,5 1,0 9,0 9,3

IV 2,9 18,9 15,8 12,1 10,4 1,7 11,6 11,5

2004

I 7,0 9,5 13,6 9,9 -1,2 2,5 7,1 7,1

II -3,9 13,5 4,4 9,6 1,6 2,8 7,3 7,3

Naudojamos sustambintos veiklos rūšių grupės:

A+B – žemės ūkis, medžioklė ir miškininkystė, žuvininkystė;

C+D+E – pramonė (kasyba ir karjerų eksploatavimas, apdirbamoji gamyba, elektros, dujų ir vandens tiekimas);

Šiuo metu Jūs matote 30% šio straipsnio.
Matomi 1100 žodžiai iš 3650 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.