Bvp ir jo skaiciavimo metodai
5 (100%) 1 vote

Bvp ir jo skaiciavimo metodai

VILNIAUS UNIVERSITETAS

EKONOMIKOS FAKULTETAS

TEORINĖS EKONOMIKOS KATEDRA

VIDMANTAS ALIONIS

VVA, 2 kursas, neakivaizdinis skyrius

BENDRAS VIDAUS PRODUKTAS IR JO APSKAIČIAVIMO METODAI

Kursinis darbas

Darbo vadovas

(parašas)

Darbo įteikimo data

Registracijos Nr.

Darbas įvertintas

Vilnius, 2004

TURINYS

ĮŽANGA 3

1. LIETUVOJE NAUDOJAMA APSKAITA 4

2. BENDRAS VIDAUS PRODUKTAS (BVP) 6

3. BVP NUSTATYMO BŪDAI 7

3.1 Pridėtinės vertes metodas 7

3.2 Išlaidų apskaitos metodas 9

3.3 Pajamų apskaitos metodas 12

3.3.1 . Dirbančiųjų pajamų santykių reikšmių aprašymas 14

3.3.2. Realusis tarifas ir mokestinė našta veiklose 15

3.3.3. Pelno mokesčio realusis tarifas ir mokestinė našta veiklose 17

3.3.4 Pagrindinio kapitalo suvartojimas ir amortizacija 19

4. EKONOMINĖ GEROVĖ 21

IŠVADOS 24

LITERATŪRA IR ŠALTINIAI 25

ĮŽANGA

Makroekonomikos analizuojami reiškiniai juntami kiekvieno mūsų gyvenime įvairiausiais požiūriais. Pavyzdžiui, darbo paklausos kitimas įmonėse sąlygoja naujai į darbo rinką įeinančių ir darbo ieškančių gyventojų įsidarbinimo galimybes. Pastovias pajamas gaunantiems gyventojams ypač svarbu kainų lygio kitimo tempai. Visų šalies gyventojų gyvenimo lygį sąlygoja šalies gamybos apimtis, jos metiniai augimo tempai; valstybės biudžeto būsena; valstybės skolos; palūkanų normos lygis ir kt. Vadinasi, ekonomikos būsena sąlygoja šalies gyventojų gyvenimo lygį.

Makroekonomistai analizuoja šalies kaip visumos ekonominį vystymąsi, lygina su kitų šalių ekonominiais rodikliais, ypatingą dėmesį skirdami laiko veiksniui. Gauti praktiniai duomenys teoriškai apibendrinami. Tai ne tik analizė, bet ir ūkio raidos prognozavimas bei ekonominės politikos tobulinimas. Prognozavimas yra būtinas, nes turint palyginti tikslias ekonomines prognozes galima imtis priemonių, minimizuojančių nuostolius. Vienas iš nagrinėjamų pagrindinių makroekonominių rodiklių yra bendras vidaus produktas.

Šio kursinio darbo tikslas – apžvelgti bendro vidaus produkto apskaičiavimo metodus, Lietuvos statistikos departamento naudojamus skaičiavimus, naudojantis literatūros bei duomenų šaltiniais išanalizuoti praeitų metų rodiklius.

Tyrimo objektas yra bendras vidaus produktas, jo struktūra ir kt. Tyrimo rezultatai pateikiami lentelėse ir diagramose. Rašant darbą buvo naudojami literatūros ir duomenų šaltiniai ,nurodyti kursinio darbo pabaigoje.

1. LIETUVOJE NAUDOJAMA APSKAITA

Visa šalies ekonomika susideda iš daugybės atskirų ekonominių vienetų, kuriuos klasifikuoti padeda nacionalinių sąskaitų sistema.Tai tarptautiniu mastu pripažinta standartizuota statistinių rodiklių sistema, pateikianti plačią nacionalinės ekonomikos raidos apžvalgą. Lietuvoje nacionalinės sąskaitos sudaromos nuo 1992 m. Nacionalinių sąskaitų sistema pradėta diegti remiantis 1993 m. Nacionalinių sąskaitų sistemos metodologija, o pastaruoju metu vadovaujamasi definicijų, apskaitos taisyklių ir klasifikacijų atžvilgiu visiškai panašia 1995 m. Europos nacionalinių ir regioninių sąskaitų sistema.

Žinomi trys pagrindiniai bendras vidaus produktas (BVP) skaičiavimo metodai: gamybos, išlaidų ir pajamų. Statistikos departamentas (SD) skelbia BVP sudedamąsias dalis pagal veiklas tik gamybos metodu, kitais dviem metodais skaičiuojamo BVP pateikiamos tik apibendrintos sudedamųjų komponentų sumos. Būtų įmanoma (SD savo darbinėje veikloje naudojasi tokia informacija) pajamų metodu skaičiuojamo BVP sudedamąsias dalis taip pat paskirstyti pagal veiklas, tačiau kol kas tokia informacija oficialiai neskelbiama. BVP (tiksliau, pridėtinės vertės) struktūra pagal veiklas yra žinoma, aiški kiekvienos veiklos reikšmė (reikšmingumas) bei įtaka BVP pokyčiams.

Kaip jau minėta, nėra duomenų pagal veiklas apie atskirus BVP pajamų komponentus. Dėl to iš turimų rodiklių, kurie pateikiami pagal veiklas, buvo paringti rodikliai vadinami, kurie galėtų (pagal savo esmę) artimiausiai atitikti į BVP sudėtį įeinančius pajamų komponentus. Reikia pastebėti, kad nacionalinių sąskaitų požiūriu įtraukiami rodikliai (BVP komponentai) dažniausiai nesutampa su jų analogų „buhalteriniais“ (finansinėje apskaitoje taikomais) apibrėžimais, todėl lygybės tarp nacionalinių sąskaitų rodiklių ir buhalterinės apskaitos rodiklių dėti negalima. Galima kalbėti tik apie panašumus, tam tikros abiejų rodiklių dalies sutapimą, pagrindinių tendencijų atspindėjimą.

Veikloje tam tikro pajamų komponento įtaką (palyginamąją prasme kitų veiklų atžvilgiu) galima vertinti pagal santykinius rodiklius:

1. BVP pajamų komponentą atitinkančio rodiklio-analogo veikloje santykį su visa to BVP pajamų komponento suma;

2. BVP pajamų komponentą atitinkančio rodiklio-analogo veikloje santykį su veikloje sukurta pridėtine verte (PV).

Be to veiklų pajamų rodikliai siejami su tų pajamų apmokestinimu – konkretaus mokesčio, skaičiuojamo nuo tų pajamų, suma. Vėl gi veiklų lygyje palyginamąja prasme ir apibendrintai analizuojami santykiniai rodikliai, atspindintys apmokestinimą arba mokestinę naštą. Rodiklius lyginant su veikloje sukurta PV, reikėtų atsiminti tai, kad veiklos pridėtinė vertė apima įvertintą jos šešėlinę dalį.
Dėl šešėlio sąskaita padidintos PV, santykinio rodiklio reikšmė (kur dalinama iš veiklos PV) yra mažesnė.

2. BENDRAS VIDAUS PRODUKTAS

Bendras vidaus produktas (BVP) yra vienas iš pagrindinių nacionalinių sąskaitų sistemos rodiklių. BVP, jo kitimo tempai ir bendrosios nacionalinės pajamos plačiai naudojami tarptautiniams palyginimams ir ekonominei analizei.

Bendras vidaus produktas (BVP) – tai bendrosios pajamos, sukurtos šalies teritorijoje, taip pat užsienio gamybos veiksnių gautos pajamos konkrečioje šalyje, minus šios šalies piliečių gautos pajamos užsienyje.1

Remiantis turimais statistiniais duomenimis, 2003 metais bendrasis vidaus produktas siekė 54846 milijonus litų veikusiomis kainomis ir, palyginti su 2002 metais, skaičiuojant 2000 metų palyginamosiomis kainomis, padidėjo 8,9 proc. 2003 metais daugiau bendrosios pridėtinės vertės sukurta beveik visose ekonominės veiklos rūšyse. Labiausiai, palyginti su 2002 metais, pridėtinė vertė augo pramonėje, statyboje, didmeninėje ir mažmeninėje prekyboje. Šių veiklos rūšių įmonėse sukurtos pridėtinės vertės padidėjimas sudarė 81,2 proc. bendrosios pridėtinė vertės prieaugio. Panaši padėtis buvo ir 2001 metais, o 2002 metais pridėtinės vertės didėjimas buvo pasiskirstęs tolygiau.

Per ketvirtąjį 2003 metų ketvirtį veikusiomis kainomis sukurta 14758 milijonai litų bendrojo vidaus produkto. Realiai bendrasis vidaus produktas, palyginti su tuo pačiu 2002 m laikotarpiu, padidėjo 10,6 procento. Ketvirtąjį ketvirtį sparčiausiai didėjo pridėtinė vertė pramonės, statybos ir prekybos įmonėse.

2003 metais vienam šalies gyventojui teko 15879 litai bendrojo vidaus produkto. Tai 9,6 procento daugiau nei ankstesniais metais (skaičiuojant palyginamosiomis kainomis), ketvirtąjį ketvirtį vienam gyventojui teko 4277 litai bendrojo vidaus produkto ir tai 11,2 proc. daugiau nei prieš metus.

1998 1999 2000 2001 2002 2003

1 pav. Realaus BVP pokyčiai (proc.)

3. BVP NUSTATYMO BŪDAI

3.1 Pridėtinės vertės metodas

Dažniausiai prekės ir paslaugos pereina keletą gamybos etapų Kiekviename etape sukuriama pridėtinė vertė.

Pridėtinė vertė (value added) – tai skirtumas tarp firmos pagamintos produkcijos rinkos kainos ir gamybai pirktų prekių ir paslaugų kainų.

Priklausomai nuo to, kur prekės naudojamos, jos gali būti tarpinės arba galutinės.

Galutinės prekės/paslaugos (final goods/product) – tai prekės ar paslaugos, skirtos galutiniam vartojimui.

Tarpinis produktas (intermediate goods/product) – tai prekės (žaliavos, medžiagos, kuras, pusfabrikačiai, elektros energija) ir paslaugos, sunaudotos kaip sąnaudos gaminant kitas prekes ar paslaugas.

Statistikos departamento skaičiavimais sparčią ekonomikos plėtrą 2003 metais iš esmes nulėmė pramone,vidaus prekyba ir statyba – šioms ekonominėms veikloms teko apie pusę šalyje sukurtos pridėtinės vertes (žr. 1 lentelę). Didžiausias šalies ūkio sektorius –išgaunamoji ir apdirbamoji pramone – pernai išaugo 13,5 proc..Įdomu tai,kad panašiais tempais pernai plėtojosi tiek pramones pagamintos produkcijos eksportas,tiek ir pardavimai šalies viduje Dėl integravimosi i ES gerėjant eksporto sąlygoms,aukštu apdirbamosios pramones plėtros tempu galima tikėtis ir šiemet. Sparčiausią pridėtines vertes augimą pernai pademonstravo energetikos įmones,bet šis rodiklis kiek klaidina –2003 m.pradžioje šiek tiek pasikeitus ekonominiu veiklu klasifikatoriui,dalis prekybos įmonių buvo priskirta elektros energijos,duju ir vandens tiekimo veiklai. Nors naujas klasifikavimas truputi pablogino vidaus prekybos 2003 m.statistinius rodiklius,jie išliko ispudingi – šis sektorius pernai sukūrė apie 11 proc.daugiau pridėtinės vertes nei 2002 m.Prekybos apyvartą augino ir padidėjusios darbo pajamos ir gerokai pašokęs gyventoju vartojimas skolon.Be to,gausėja ir neapskaitomu gyventoju pajamų (iš prekybos naudotais automobiliais,darbo užsienyje ir pan.),ką liudija pinigu rodikliai –pastaraisiais metais išaugęs užsienio valiutos grynasis supirkimas keitimo punktuose ir antri metai iš eiles maždaug ketvirtadaliu padidėjęs pinigu kiekis apyvartoje. Dar daugiau nei pramone ar vidaus prekyba 2003 m.išsiplėtę statybos veikla,sukūrusi beveik penktadaliu daugiau pridėtinės vertes nei prieš metus. Pernai,kaip ir 2002 m.,šis sektorius pasižymėjo veržlumu dėka vis gerėjančiu gyventoju ir verslo lūkesčių,atpigusiu banku paskolų bei valstybes paramos gyventojams įsigyjant bustą. Šiais metais tiek statybos, tiek vidaus prekybos plėtrai išlieka palankios sąlygos.

1 lentelė. Lietuvos BVP pridėtinės vertės metodu (veikusiomis kainomis) mln. litų.

2000 2001 2002 2003 Struktūra% Pokytis%

2003 2003

Bendroji pridėtinė vertė 40224 42832 45735 49806 100 8,9

Žemės ūkis,medžioklė ir miškininkystė 3174 3027 3212 3328 6,7 3,6

Išgaunamoji ir apdirbamoji pramonė 8261 9388 9801 11124 22,3 13,5

Elektros,dujų ir vandens tiekimas 1541 1773 1870 2313 4,6 23,7

Statyba 2430 2611 2946 3528 7,1 19,8

Vidaus prekyba 6685 7456 8097 9004 18,1 11,2

Transportas ir ryšiai 5013 5234 5802 6110 12,3 5,3

Finansinis tarpininkavimas 881 921 1024 1059 2,1 3,4

Nekilnojamasis turtas, nuoma, kt. veikla 3404 3653 3922 4012 8,1 2,3

Kita
ltinis: :http://www.nordlb.lt/files/lea-2004-1.pdf

Be minėtų trijų banginiu,praėjusių metu rezultatais neturėjo nusivilti transporto ir ryšiu sektorius,nors jo augimas buvo kiek lėtesnis nei viso šalies ūkio.Gerokai kukliau pakito žemes ūkio sukurta pridėtinė verte,per metus padidėjusi nepilnais 4 proc.,o skaičiuojant galiojusiomis kainomis – netgi sumažėjusi.Tačiau dėl ateinančios ES struktūrinių fondu paramos ir pastaruoju metu pastebimai kylančio lietuvišku maisto produktu pardavimo užsienyje, artimiausiais metais galima laukti spartesnio žemes ūkio atsigavimo.

3.2 Išlaidų apskaitos metodas

Makroekonomistai analizuoja ir lygina, prekių bei paslaugų pagamintų šalyje, pasiskirstymą Skaičiuojant BVP išlaidų metodu sumuojamos įvairių ekonomikos sektorių išlaidos. Išlaidų rūšys:

Namų ūkio vartojimas ( C – consumption) – suma išlaidų prekėms bei paslaugoms pirkti.

Jos skirstomos į :

· trumpalaikio vartojimo prekės (maistas, drabužiai, kt.);

· ilgalaikio vartojimo reikmenys ( automobiliai, namų apyvokos reikmenys, baldai ir kt.);

· paslaugos (transporto, namų ūkio, medicinos ir kt.).

Investicijos ( I – investment) – tai firmų išlaidos naujoms įmonėms statyti, įrengimams pirkti, prekių atsargoms papildyti;

Jos skirstomos į :

· investicijos į kapitalą:

-grynosios investicijos skirtos naujoms darbo priemonėms įsigyti, kurios padidina kapitalo pajėgumus ir apimtį ( negyvenamųjų pastatų gamyba, įrengimai ar mašinos) . Investuojama iš paskolų ir pelno.

-atstatomosios skirtos nusidėvėjusio kapitalo atstatymui.

· investicijos į atsargas (medžiagos, nebaigta gamyba, neparduota produkcija).Tai kas lieka sandeliuose ir yra nesuvartota. Jos gali būti neigiamos arba teigiamos.

· investicijos į gyvenamųjų namų statybą.Jos laikomos investicijomis, nes tai yra turtas galintis teikti pajamas.Gyvenamųjų namų savininkai gaus rentą, jeigu jie bus išnuomoti. Yra laikomasi tokios nuomonės, kad šeima investavo į gyvenamojo namo statyba ir paskui iš savęs nuomojasi.

Vyriausybės išlaidos ( G – government spending) – tai valdžios institucijų išlaidos baigtinėms prekėms ir paslaugoms, darbo jėgai įsigyti ir naudoti.

Išlaidos skiriamos į dvi grupes :

· išlaidų esamajam vartojimui valstybės finansuojamose įstaigose ir organizacijose (vartojamų prekių pirkimas);

· investicinių išlaidų (kelių tiesimas, ligoninių statyba ir kt.).

Valstybės išmokami transferiniai mokėjimai neįtraukiami į vyriausybės išlaidas. Pavyzdžiui, bedarbių pašalpos ar pensijos.

Grynasis eksportas ( NX – net export) – tai šalies eksporto ir importo skirtumas. Eksportas – tai prekės ir paslaugos parduotos užsienyje. Importas – tai prekės ir paslaugos nupirktos kitoje šalyje. Bendras vidaus produktas apskaičiuojamas susumavus visų keturių ekonomikos sektorių išlaidas:

Kaip jau tapo įprasta,iš šalies biudžeto finansuojamu ekonominiu veiklu indelis i šalies BVP prieaugi pernai buvo menkas. Apžvelgdami BVP komponentu išlaidu metodu (galiojusiomis kainomis),matome,kad 2003 m.namu ūkio vartojimo išlaidos padidėjo panašiai kaip ir visas BVP –apie 8 proc.(žr.2 pav.).Valdžios sektoriaus vartojimo išlaidos išaugo kukliau,o statybų bumas nulėmė bendrųjų vidaus investicijų 12 proc.dydžio šuoli.Užsienio prekybos (prekių ir paslaugu)deficitas pernai buvo 3,3 proc.didesnis nei užpernai ir todėl t ruput i sumažino BVP prieaugi.Tikėtina,kad šiemet importas augs kiek sparčiau nei eksportas ir užsienio prekybos balansas dar pablogės,bet namu ūkiu vartojimas bei investicijos turtų nulemti spartu BVP augimą.Nors pernykšti rekordini tempą tikriausiai nepavyks išlaikyti, tačiau neabejotina,kad 2004 m.pagal ūkio plėtros greiti Lietuva išplėstoje Europos Sąjungoje bus viena iš pirmaujančiu šalių.

2 pav. BVP komponentai, skaičiuojant išlaidų metodu (mlrd. Lt.)

2003 metais prekių importo ir eksporto augimo tempai buvo mažiausi per

paskutinius ketverius metus.Statistikos departamento duomenimis .(žr.2 lentelę), 2003 m.prekių įvežta už 30,0 mlrd.Lt,o išvežta už 22,1 mlrd.Lt– atitinkamai 4,9 proc..ir 8,7 proc.daugiau nei prieš metus.Nors viso eksporto šuoliukas buvo mažesnis nei prognozavo ekspertai,šalies gamintoju produkcijos pardavimai užsienio rinkose nenuvylė –lietuviškos kilmes prekių eksporto prieaugis per metus sieke 14,3 proc.,t.y.daugiau nei 2001 –2002 m. vidurkis,o bendras rodiklis nepasiekė laukto dydžio dėl gana ženklaus reeksporto smukimo,ypač automobiliu reeksporto i Rytus,ką lėmė Rusijos importo muitu pakeitimai.Beje,visų aukščiau minėtų užsienio prekybos rodiklių metiniai pokyčiai 2003 m. antrą pusmeti buvo didesni nei pirmą.Turint omenyje pernykštes nepalankias išorines sąlygas – rinkų sąstingį Vakaruose ir JAV dolerio pigimą lito atžvilgiu – šiemet galima tikėtis dar sėkmingesnio skverbimosi i užsienio rinkas.Tai skatins ir numatomas pasaulio ekonomikos atsigavimas,ir Lietuvos įstojimas i ES. Apžvelgiamąjį laikotarpi nemažu ir beveik pastoviu greičiu augo medienos ir baldu išvežimas. Likusiu prekių grupių eksportas dėl Rusijos krizes sumenko 1999 m.,tačiau po to atsigavo ir pernai ženkliai viršijo prieškrizinį lygi.Išimti sudarė tik tekstiles dirbiniai,kuriu rodiklis pastaraisiais metais augo lėtai,o praėjusiais metais šiek tiek
sumažėjo.Dėl stiprėjančios konkurencijos su Azijos gamintojais artimiausiais metais jų spurtas yra mažai tikėtinas,veikiau atvirkščiai.

Vartojimo prekių importas 2003 m.padidėjo 7,6 proc.– gerokai mažiau nei mažmenines prekybos apyvarta,kas stiprina senokai atsiradusias abejones dėl muitines statistikos patikimumo.Palygindami 2003 m.ir 1998 m.įvežtų vartojimo prekių deklaruotas vertes gauname tik 8 proc.prieaugi per 5 metus,nors mažmenines prekybos apyvarta Lietuvoje per tą pati laikotarpi padidėjo trečdaliu.Sunku patikėti gaunama išvada,kad pastaraisiais metais importiniu prekių dalis vidaus vartojime ženkliai sumažėjo. Išankstiniame šalies mokėjimų balanse pateikiami kiek kitokie 2003 m.prekių

Šiuo metu Jūs matote 31% šio straipsnio.
Matomi 2314 žodžiai iš 7568 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.