Statistika – tai mokslas, nagrinėjantis masinius socialinius ekonominius bei kitus reiškinius, kiekybiniu aspektu su jų kokybiniu turiniu vietos ir laiko sąlygomis. Statistikos objektas – tai masinių socialinių ekonominių reiškinių kiekybinis aspektas su kokybiniu turiniu, kuris yra pavaizduojamas statistinių rodiklių pagalba [1;4]. Vadinasi, norint ištirti bendrąjį vidaus produktą (jo savybes) konkrečiomis vietos ir laiko sąlygomis, reikėtų pradėti nuo informacijos gavimo. Šiuo atveju duomenys buvo paimti iš Lietuvos statistikos metraščio 2002 ir juos apibendrinant buvo naudota statistinės teorijos literatūra (žr. literatūros sąrašą). Šio statistinio darbo ,,Bendro vidaus produkto (BVP) statistinis tyrimas” tikslas – išanalizuoti turimus duomenis, atskleisti BVP kitimo tendencijas bei bendrąsias savybes ir pateikti pagrįstas išvadas. Darbo objektas – Lietuvos BVP statistiniai duomenys (1997-2001 metai).
Statistinio tyrimo uždaviniai – paskaičiuoti absoliutinius, santykinius bei vidutinius dydžius, juos pavaizduoti grafiškai ir atlikti kitimo analizę, prognozavimą. Šiame statistiniame tyrime taikysiu apibendrinančių rodiklių apskaičiavimo, statistinių lentelių suvedimo bei grafikų vaizdavimo metodus.
BVP yra vienas iš pagrindinių nacionalinių sąskaitų sistemos rodiklių. BVP, jo kitimo tendencijos, bendrosios nacionalinės pajamos plačiai naudojami tarptautiniams palyginimams bei ekonominei analizei. BVP įvertinti taikomi trys metodai: gamybos, išlaidų, pajamų. BVP išlaidų metodu įvertinamas kaip galutinio vartojimo ir kaupimui skirtų išlaidų suma. Ją sudaro: individualaus ( namų ūkių ir pelno nesiekiančių institucijų) ir kolektyvinio ( valdžios sektoriaus įstaigų) vartojimo išlaidos prekėms įsigyti ir sumokėti už paslaugas; bendrosios vidaus investicijos (bendrasis pagrindinio kapitalo formavimas, atsargų pasikeitimas); skirtumas tarp prekių ir paslaugų eksporto ir importo. 1-oje lentelėje matome, kaip pasiskirstęs BVP, įvertintas išlaidų metodu:
1 lentelė
BENDRASIS VIDAUS PRODUKTAS, ĮVERTINTAS IŠLAIDŲ METODU
(veikusiomis kainomis)
Mln. Lt
1997 1998 1999 2000 2001
Iš viso 38340,3 42990,0 42654,6 45147,6 47967,7
Asmeninio vartojimo išlaidos 24938,8 27126,3 27931,0 29118,2 30614,5
Valdžios sektoriaus vartojimo išlaidos 7277,3 10480,5 9457,7 9654,6 9626,8
Bendrosios vidaus investicijos 10176,2 10493,8 9662,4 9269,6 10332,7
Prekių ir paslaugų eksportas 20897,0 20282,5 16952,9 20436,5 24182,3
Prekių ir paslaugų importas (minus) 24949,1 25393,0 21349,5 23331,2 26788,6
Šaltinis: „Lietuvos statistikos metraštis“, 2002 m., 649 psl.
1 pav. BVP 1997 – 2001 m., mln.Lt
BVP kitimui 1997 – 2001 metais pavaizduoti panaudojau stulpelinę diagramą, kurioje stulpelio aukštis atitinka pinigų sumą (mln.Lt.). Iš čia aiškiai pastebimas bendrojo vidaus produkto tendencingas augimas (1 pav.) , išskyrus 1999m., kai BVP buvo šiek tie sumažėjęs, palyginus su 1998 metais.
SANTYKINIAI DYDŽIAI:
Santykiniai dydžiai – tai intensyvieji statistiniai rodikliai. Jie apskaičiuoti lyginant du absoliučiuosius dydžius arba pačius santykinius dydžius, santykio būdu. Naudodamiesi 1-os lentelės duomenimis, pirmiausia apskaičiuosime struktūros santykinius dydžius, kurie apibūdina nagrinėjamos visumos sudėtį, jos struktūrą:
Gautus duomenis surašome į 2-ą lentelę.
2 lentelė
BVP struktūra 1997-2001m., %
1997 1998 1999 2000 2001
Iš viso 100,0 100,0 100,0 100,0 100,0
Asmeninio vartojimo išlaidos 65,0 63,1 65,5 64,5 63,8
Valdžios sektoriaus vartojimo išlaidos 19,0 24,4 22,2 21,4 20,1
Bendrosios vidaus investicijos 26,5 24,4 22,7 20,5 21,5
Prekių ir paslaugų eksportas 54,5 47,2 39,7 45,3 50,4
Prekių ir paslaugų importas (minus) -65,1 -59,1 -50,1 -51,7 -55,8
Iš čia matome, kad didžiausią BVP dalį sudaro asmeninio vartojimo išlaidos (namų ūkiai ir pelno nesiekiančios institucijos), tačiau asmeninio vartojimo išlaidos 1998m.sumažėjo, tai galėjo atsitikti dėl žemos paklausos rinkoje. Asmeninio vartojimo išlaidų mažėjimas matomas ir 2000m.,ir 2001m. Taip pat pastebimas valdžios sektoriaus vartojimo išlaidų mažėjimas, čia galėjo įtakoti Vyriausybės vykdomos taupymo politikos. Išlaidos investicijoms taip pat mažėja, tačiau smarkokai padidėjo prekių ir paslaugų eksportas. BVP struktūrą pavaizduosime grafiškai(2 pav.).
2 pav. BVP struktūra, įvertinta išlaidų metodu.
Dinamikos santykiniai dydžiai parodo reiškinio pokytį laiko atžvilgiu.Jie skaičiuojami baziniu ir grandininiu būdu. Pasitelkę 1- os lentelės duomenis, apskaičiuosime dinamikos bazinius santykinius dydžius:
Palyginę gautus duomenis matome, kad BVP, lyginant su baziniais1997m., 1998m. padidėjo 12,13%, 1999m. padidėjo 11,25%, 2000m. padidėjo 17,75% ir 2001m. taip pat padidėjo 25,11%.
Dabar apskaičiuosime dinamikos grandininius santykinius dydžius:
Iš šių skaičiavimų matyti, kad 1998m. BVP, palyginus su 1997m., išaugo 12,13%, tačiau 1999m. sumažėjo 0,78%, palyginus su 1998m. 2000m. vėl padidėjo 5,84%, palyginus su 1999m. ,o 2001m. taip pat
padidėjo 6,25%, palyginus su 2000m.