Turinys
Įvadas 3
Bendrasis vidaus produktas ir Bendras nacionalinis produktas 4
Bendrojo vidaus produkto skaičiavimo metodai 6
Gamybos metodas 7
Pajamų metodas 7
Išlaidų metodas 10
Nominalus ir realus BVP 14
BVP skaičiavimas 15
Einamojo valiutų kurso metodas 15
Paritetinės perkamosios galios metodas 15
BVP skaičiavimo problemos 16
Lietuvos BVP 1990- 2005 17
BVP kitimo tendencija 18
Per 2005 metus bendrasis vidaus produktas padidėjo 7,5 procento 19
Privataus sektoriaus įtaka BVP struktūrai 22
Bendrojo vidaus produkto struktūra pagal apskritis¬¬¬__________________________22
Išvados_______________________________________________________________24
Literatūros šaltiniai_____________________________________________________25
Įvadas
Norint įvertinti makroekonominius reiškinius ir jų kitimo tendencijas reikalinga ir tam tikra matų sistema. Šią sistemą sudaro šios pagrindinės rodiklių grupės, naudojamos šalies ekonominei būklei įvertinti ir ekonominei analizei atlikti:
• Rodikliai apibūdininatys gamybos apimtį šalyje.
• Rodikliai apibūdininatys kainų lygį
• Rodikliai apibūdinantys darbo išteklių naudojimo efektyvumą.
Šiuos ir kitus statistinius rodiklius, apskaičiuoja ir periodiškai skelbia Statistikos departamentas prie Lietuvos respublikos vyriausybės. Dažniausiai naudojami ekonominiai šalies išsivystymo rodikliai – Bendrasis vidaus produktas (BVP) ir Bendrasis nacionalinis produktas (BNP). Šių rodiklių pagalba vertinamas šalies išsivystymo lygis, vystymosi tempai, atliekama palyginamoji įvairių šalių raidos analizė.
Šiame darbe bus aptartas Bendrasis produktas šias aspektais:
• BP nustatymo būdai;
• BP skaičiavimo metodai;
• BP skaičiavimas;
• Realusis ir nominalusis BP;
• BP skaičiavimo problemos;
• Lietuvos BVP 1990- 2005
• BVP kitimo tendencija;
• BVP analizė ir išvados.
Rašant šį darbą, renkant jam medžiaga susidūriau su neišvengiama technologinės eros įtaka- operatyvią ir naudingą man informaciją patogiau susirasti Internete, nei bibliotekose ieškoti literatūros. To priežastimi “Literatūros sąraše”– vos keletas leidinių, o likusieji pavadinimai ir nuorodos- Interneto svetainių adresai.
Daugiausia informacijos ir peno mąstymui suteikė Lietuvos Respublikos Statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės Interneto svetainė, kurioje skelbiami visi su šalies gyvenimu susiję statistiniai rodikliai. Informacijos duomenis papildė šalies Ūkio ministerijos straipsniai.
Darbo pabaigoje nagrinėtoji medžiaga reziumuojama trumpomis išvadomis.
BVP ir BNP
Žmonių ūkinė veikla nenutrūkstama. Gamybą lydi vartojimas. Savo ruožtu, vartojimas skatina gamybą, t.y. vartojimas yra gamybos stimulas. Valstybių ūkiai gamina įvairiausių prekių ir paslaugų (maistą, automobilius, medicinines, kultūrines, išsimokslinimo paslaugas). Gaminių ir paslaugų įvairovė sąlygoja problemą: kaip įvertinti (išmatuoti) tai kas pagaminta. Norint apskaičiuoti šalyje pagamintos visos produkcijos (paslaugų) apimtį, bendru matu tampa rinkos kaina. Sumuodami per tam tikrą laiką šalyje pagamintų įvairių produktų/paslaugų kainas, gauname nacionalinį produktą. Konkrečios šalies nacionalinis produktas dažniausiai skaičiuojamas metams.
NP rodikliai (pagrindiniai):
1. Bendrasis nacionalinis produktas (BNP)
2. Bendrasis vidaus produktas (BVP)
3. Grynasis nacionalinis produktas (GNP)
4. Nacionalinės pajamos (NP)
5. Asmeninės pajamos (AP)
6. Grynosios asmeninės pajamos (GAP)
Pirmiausia apžvelkime Bendrojo vidaus produkto apibrėžimus.
BVP yra visų galutinio vartojimo prekių ir paslaugų, pagamintų šalyje per tam tikrą laikotarpį (dažniausiai per metus arba ketvirtį) naudojant šalyje esančius gamybos veiksnius, rinkos vertė. Į daugelio prekių rinkos kainą įskaičiuoti ir netiesioginiai mokesčiai, pvz., pridėtinės vertės mokestis. Todėl prekių rinkos kaina nėra ta kaina, kurią gauna prekių pardavėjas. Rinkos kaina atėmus netiesioginius mokesčius yra gamintojų kainos.
BVP yra galutinis rezidentų (visų šalies teritorijoje veikiančių ūkinių vienetų) gamybinės veiklos rezultatas.
Ekonomikoje bendrasis vidaus produktas
BVP – tam tikros teritorijos ekonomikos dydį parodantis rodiklis. BVP galima užrašyti kaip:
BVP = vartojimas(C) + investicijos(I) + valstybės išlaidos (G)+ eksportas(EX) – importas(IM)
Galutinis produktas yra prekė ar paslauga, skirta galutiniam vartojimui (nesvarbu kokiame ekonominiame sektoriuje šis vartojimas vyksta), bet ne tolesniam perdirbimui ar perpardavimui.
Tarpinis produktas yra prekė/paslauga, perkama tolesniam perdirbimui arba perpardavimui ir naudojama kaip ištekliai kitų prekių/paslaugų gamyboje.
Jei bendrasis nacionalinis produktas būtų skaičiuojamas kaip šalies firmų tais metais pagamintų visų, o ne tik baigtinių prekių verčių suma, neišvengiamai kelis kartus susumuotume daugelį tarpinių produktų.
Išimtys (pvz.) daromos investicinėms prekėms – gamybinių fondų prieaugiui. Šios prekės (darbo priemonės) taipogi laikomos galutiniu produktu ir įeina į BNP pagrindinių fondų dydžiu.
Pakartotinų sumavimų išvengiama kiekvienoje gamybos stadijoje kiekvienam produktui skaičiuojant pridėtinę vertę. Pridėtinė vertė – tai skirtumas tarp firmos gaminio
vertės ir jos pirktų tarpinių produktų vertės. Tai vertės padidėjimas kiekvienoje gamybos stadijoje.
Kuo gi skiriasi šie rodikliai:
• BVP – nusako baigtinių prekių ir paslaugų vertę, kuri išreiškia konkrečioje šalyje vykdomos ūkinės veiklos rezultatus per tam tikrą laikotarpį (metus), t.y. – BVP gaunamas sumuojant šalyje sukurtų baigtinių prekių ir paslaugų vertę, atimant užsienyje gautas pajamas iš investicijų ir pridedant šalyje užsieniečiams priklausančias investicines pajamas.
• Tuo tarpu BNP (bendrasis nacionalinis produktas) nusako baigtinių prekių ir paslaugų vertę, kuri išreiškia visų kurios nors šalies piliečių ūkinės veiklos rezultatus
Ir taip:
BNP gaunamas sumuojant šalyje sukurtų baigtinių prekių ir paslaugų vertę
“-“(minus) užsieniečių gautos pajamos konkrečios šalies viduje
“+”(plius) pridedamos šalies piliečių pajamos iš investicijų užsienyje
BVP gaunamas šalyje sukurtų baigtinių prekių ir paslaugų vertė
“-“(minus) gautos pajamos iš investicijų užsienyje
“+”(plius) užsieniečių pajamos (už investicijas) konkrečios šalies viduje
Kadangi yra sudėtinga vesti šalies piliečių pajamų gaunamų iš užsienio apskaitą, todėl dažniausiai yra remiamasi Bendrojo vidaus produkto statistiniais duomenimis. BVP – tai pajamos, gautos šalies viduje. Iš esmės, bendrasis vidaus produktas artimas bendrajam nacionaliniam produktui.
Bendrojo vidaus produkto ir bendrojo nacionalinio produkto ryšys :
BVP yra geografinė kategorija.
BNP remiasi gamybos veiksnių nuosavybe.
Grynieji mokėjimai gamybos veiksniams iš užsienio (NFP).
BVP = BNP + NFP
Kadangi BNP ekonomistų nuomone yra dažniausiai apibrėžiama kaip teorinė dalis, todėl plačiau naudosiu sąvoką BVP.
Bendrojo vidaus produkto skaičiavimo metodai
Visų pirma, prieš pradedant skaičiuoti BVP , būtina prisiminti BVP skaičiavimo pagrindinės sąlygas (šie kriterijai taip pat galioja ir skaičiuojant BNP):
• BVP apima ne visas prekes ir paslaugas, kurios buvo parduotos tais metais rinkoje
• Į BVP įeina tik tais metais pagaminta produkcija
• Be to, BVP-ą sudaro baigtinių prekių ir paslaugų vertė
• Skaičiuojant BVP labai svarbu to paties produkto neįvertinti kelis kartus, t.y eliminuoti visas prekių perpardavimo operacijas
• Į BVP, paprastai, įeina tik oficialios rinkos operacijos. Nelegalūs sandėriai, „šešėlinės ekonomikos” (neapskaitomos) produktai/ paslaugos BVP-e neatsispindi.
Taigi atsižvelgdami į šiuos kriterijus susiduriame su šiomis problemomis:
• Jei prekė tais metais buvo pagaminta, bet nerealizuota, jos vertė į BVP pateks tik tuo atveju, jei dėl to padidės gamybinės atsargos (šių atsargų prieaugis įeina į BVP)
• Tai padaryti nėra paprasta, nes gaminiai (tarpiniai) dažnai pereina daugybę gamybos stadijų. Jie daug kartų parduodami, kol patenka į vartojimo sferą.Jei bendrasis nacionalinis produktas būtų skaičiuojamas kaip šalies firmų tais metais pagamintų visų, o ne tik baigtinių prekių verčių suma, neišvengiamai kelis kartus susumuotume daugelį tarpinių produktų.
Tačiau išimtis taikoma investicinėms prekėms – gamybinių fondų prieaugiui. Šios Prekės (darbo priemonės) taipogi laikomos galutiniu produktu ir įeina į BVP pagrindinių fondų dydžiu.
Taigi dabar žinome pagrindinius skaičiavimo kriterijus išsiaiškinkime ir pačius skaičiavimo metodus.
Bendrasis vidaus produktas gali būti apskaičiuotas trim pagrindiniais metodais(kadangi atskirai šiuos metodus savo namų darbuose nagrinėja mano kolegos aš tik pateiksiu jų apibrėžimus):
• gamybos metodu;
• pajamų metodu;
• išlaidų metodu.
Gamybos metodas apskaičiuoja ekonominę veiklą sudedant visų gamintojų, visos šalies mastu, pridėtąsias vertes (VA), sukurtas kiekvienoje ekonomikos šakoje. Bet kurio gamintojo pridėtoji vertė yra jo produkcijos vertė minus gamybos veiksnių, kuriuos jis perka iš kitų gamintojų, vertė. Gamybos metodas apibrėžia šalies bendrąjį vidaus produktą (BVP) kaip galutinio vartojimo prekių ir paslaugų naujai pagamintų šalyje per tam tikrą laikotarpį rinkos vertę. Bendrasis vidaus produktas gamybos metodu: trys apibrėžimo dalys:
Rinkos vertė
– Ne rinkos prekės
– Pogrindinė ekonomika
Naujai pagamintos prekės ir paslaugos
Galutinio vartojimo prekės ir paslaugos
– Tarpinio vartojimo prekės ir paslaugos
– Investicinės prekės
– Atsargos
Nefinansinių įmonių ir bendrovių sektoriaus produkcija yra parduotų prekių ir paslaugų vertės ir gatavų gaminių bei nebaigtos gamybos atsargų likučių pasikeitimų suma. Šie rodikliai skaičiuojami, remiantis įmonių ketvirtine ir metine gamybinių ir finansinių rodiklių ataskaita. Finansinių įmonių ir bendrovių sektoriaus produkcija paskaičiuojama tokiu būdu:
1. Bankų produkcija lygi: gautos palūkanos minus sumokėtos palūkanos, plius pajamos už banko paslaugas.
2. Draudimo kompanijų produkcija lygi: faktiški besidraudžiančių įnašai plius pajamos iš draudimo techninių rezervų investavimo, minus išmokos, plius (minus) techninių rezervų padidėjimas.
Valdžios sektoriaus produkcija lygi: visų biudžetinių įstaigų išlaidos prekėms ir paslaugoms įsigyti, plius kompensacija dirbantiesiems, plius pagrindinio
kapitalo vartojimas, plius gamybos mokesčiai. Valdžios sektoriui priklauso ir „Sodros“ bei visų viršbiudžetinių fondų produkcija, kuri paskaičiuojama analogiškai.
Pajamų metodas matuoja ekonominę veiklą sudedant visas gautas pajamas, apimant darbo užmokestį, mokesčius (vyriausybės pajamos), ir pelną po mokesčių. Taigi, BVP apskaičiuojant pajamų metodu, rinkos kainomis yra per metus gautų darbo užmokesčio, rentos , palūkanų, pelno, nusidėvėjimo bei netiesioginių verslo mokesčių suma.
Pajamos susideda iš keturių pagrindinių elementų:
Darbo užmokestis – tai stambiausia pajamų grupė, ji apima darbo užmokestį ir algas, mokamas samdomiems darbuotojams.
Į šią pajamų grupę įeina ir firmų savininkų daromi įnašai į valstybinius bei privačius pensijų bei kitus socialinius fondus, t.y. visos išlaidos, susijusios su darbo jėgos išlaikymu (atstatymu).
Nuomos pajamos – tai pajamos, gaunamos iš žemės ar kito nekilnojamo turto.
Į šį pajamų elementą įskaičiuojama ir nuosavų namų, butų tariama nuoma patiems sau. Taip skaičiuojama dėl to, kad BVP parodytų visų namų paslaugas, nepaisant nuosavybės formos.
Palūkanos – tai piniginio kapitalo pajamos.
Jos apima:
• palūkanas už indėlius banke
• kompanijų, obligacijų turėtojų gaunamas pajamas
• bankų gaunamą pelną kaip skirtumą tarp jo išmokamų už indėlius ir gaunamų už paskolas palūkanų (padengus veiklos kaštus)
Tačiau neįeina:
• Vyriausybės obligacijų, iždo vekselių, kitų vyriausybės vertybinių popierių turėtojų gaunamos palūkanos
Pelnas – tai įvairių firmų tipų (individualių, partnerinių įmonių ir akcinių bendrovių) grynosios pajamos, liekančios padengus gamybos kaštus.
Pelnas skirstomas į dvi dalis:
• Individualių ir partnerinių firmų pelnas, tiesiogiai atitenkantis savininkams
• Akcinių bendrovių pelną, kuris skirstomas į:
Paskirstytąjį pelną (pelnos dalis, išmokama dividendų pavidalu akcijų savininkams)
Akcinės bendrovės pelno mokesčius
Nepaskirstytąjį pelną (likusi pelno dalis, sumokėjus pelno mokesčius ir dividendus, investuojama į gamybą iškart arba po tam tikro laiko)
Šių pajamų elementų suma nebus visas BVP(BNP), apskaičiuotas pajamų metodu. Reikėtų pridėti dar du elementus:
• Amortizacija
• Netiesioginiai mokesčiai
Amortizacija – kapitalo nusidėvėjimo išlaidos. Amortizacija parodo per metus suvartoto kapitalo vertę, todėl amortizacinės lėšos nepriskiriamos kuriam nors gamybos veiksniui, kaip jo pajamos, jos vėl reinvestuojamos į gamybą, išsaugant pradinį gamybos priemonių darbinį pajėgumą.
Netiesioginiai mokesčiai – mokesčiai, kuriuos valstybė uždeda prekėms ir paslaugoms, jie nustatomi ne pačiai firmai, o jos gaminamai (importuojamai) produkcijai. Firma sumoka juos iš pajamų, gautų realizavus produkciją.
Netiesioginiai mokesčiai gali būti: