Centrinė kredito unija ir kredito unijos Lietuvoje1
5 (100%) 1 vote

Centrinė kredito unija ir kredito unijos Lietuvoje1

Turinys

Įvadas…………………………………………………………………….2 psl.

1. Kreditavimo sistemos kūrimasis Lietuvoje……………………………3 psl.

2. Kredito unijos ir Centrinės kredito unijos apibūdinimas………………3 psl.

3. Kredito unijų atsiradimas ir raida………………………………………5 psl.

4. Centrinės kredito unijos atsiradimas…………………………………..8 psl.

5. Dabar Lietuvoje veikiančios kredito unijos……………………………8 psl.

6. Pagrindiniai kredito unijos principai………………………………….11 psl.

7. Kooperacijos principai: jų atitikimas Lietuvos kredito unijose………11 psl.

8. Centrinės kredito unijos funkcijos……………………………………13 psl.

9. Kredito unijų funkcijos……………………………………………….15 psl.

10. Konkurencija finansiniame sektoriuje……………………………….15 psl.

10.1 Kredito unijos užima bankų vietą……………………………15 psl.

10.2 Bankų požiūris į kredito unijas………………………………16 psl.

11. Centrinės kredito unijos valdymo struktūra………………………….16 psl.

12. Kredito unijos valdymo struktūra……………………………………22 psl.

13. Kredito unijų veikla………………………………………………….26 psl.

Išvados……………………………………………………………………28 psl.

Literatūra…………………………………………………………………29 psl.

Įvadas

Mes pasirinkome pristatyti tokias finansines institucijas: Centrinę kredito uniją ir Lietuvoje veikiančias kredito unijas. Visų pirma savo pranešime apžvelgsime kreditavimo sistemos kūrimąsi Lirtuvoje. Tai buvo pakankamai ilgas laikotarpis. Taip pat apžvelgsime pačių kredito unijų ir Centrinės kredito unijos atsiradimą ir jų raidą Lietuvoje, jų funkcijas, principus bei kooperacijos principus, kurių pagrindu jos veikia. Taip pat Centrinės kredito unijos bei pačių kredito unijų valdymo struktūras.

Šiomis dienomis egzistuoja pakankamai arši konkurencija finansiniame sektoriuje. Pasistengsime atskleisti šio reiškinio priežastis bei pačių konkurentų (kredito unijų ir bankų) požiūrius į tai.

Pranešimo pabaigoje pasistengsime parodyti kredito unijų veiklos rezultatus ( vis didėjantį pelną, narių skaičių, suteiktų paskolų skaičių, didėjantį turtą (aktyvų skaičių).

1. Kreditavimo sistemos kūrimasis Lietuvoje

Kreditavimo sistemos kūrimasis Lietuvoje sutapo su valstybės atkūrimu. Cariniais laikais nebuvo centrinių bankų išskyrus mažas savitarpio kredito bendroves, kredito kooperatyvus. Dominuojančią vietą bankinėje sistemoje užėmė Rusijos valstybių bankų ir privačių bankų skyriai, kurie lengvatiniais kreditais rėmė rusų kolonistų įkurdinimą Lietuvoje bei rusišką žemėvaldą.

Vokietijos armijai užėmus Lietuvą, bankų ir kredito įmonių vertybės bei dokumentai buvo evekuoti į Rusiją, todėl jos likvidavosi. Kredito poreikius tenkino Rytų skolinimosikasa, kurios būstinė 1917 metais perkelta iš Poznanės į Kauną. Kasos tikslas buvo finansuoti karo poreikius, tenkinti Vokietijos finansinius poreikius.

1920 m. suaktyvėjo privati iniciatyva. Teigiamai įtakojo atsigaunantis ūkis, išorinių grėsmių išnykimas, vokiečių kariuomenės ir administracijos išsikraustymas ir kt. veiksniai. 1920 m. buvo priimtas kredito įstaigų įstatymas. Realiai tais metais įsteigtas tik vienas bankas – Lietuvos kredito bankas.

Pirmieji kredito kooperatyvai įregistruoti 1919 m. Radviliškyje. Iš viso tais metais įsikūrė 11 kooperatyvų. Po keturių metų kreditavimo sistemų skaičius išaugo iki 130.

Kredito kooperacija buvo susiskaldžiusi ir partiniu, ir tautiniu pagrindu. Savus kredito koopertayvus turėjo lietuviai, žydai, vokiečiai, lenkai, rusai. Kiekvienos tautybės kooperatyvai buvo uždari, nebendradarbiaudavo su savo finansiniais centrais. Buvo išskiriamos net keturios kredito kooperatyvų rūšys:

1. smulkaus kredito draugijos

2. savitarpio kredito draugijos

3. tarnautojų taupomosios skolinamosios kasos

4. karininkų taupomosios skolinamosios kasos

Pirmosios dvi kredito draugijos buvo smulkių gamintojų susivienijimai, likusios – profesiniai junginiai. Visi šie kredito susivienijimai veikė pagal kooperatynius principus.

2. Kredito unijos ir Centrinės kredito

unijos apibūdinimas

Esamų kredito įstaigų (komercinių bankų) veikla negali patenkinti verslininkų, ypač

pradedančiųjų, interesų. Šią spragą iš dalies užpildo kredito unijos. 1995 m. vasario 21 d.

– 3 –

priimtas Kredito unijų įstatymas. Įstatymas nustato, kad kredito unija – kooperatiniais pagrindais suorganizuota, fizinių asmenų ar fizinių asmenų kartu su Lietuvos Respublikoje įregistruotomis visuomeninėmis organizacijomis, profesinių sąjungų organizacijomis, religinėmis bendruomenėmis ir bendrijomis, žemės ūkio kooperatyvais savanoriškai įsteigta ir įstatymo nustatyta tvarka įregistruota kredito įstaiga, telkianti savo narių ir savo asocijuotų narių ir klientų pinigus narių ūkiniams bei socialiniams poreikiams, numatytiems kredito unijos įstatuose, tenkinti savitarpio paskolų (savitarpio paskolos – iš kredito unijoje sukauptų pinigų savo nariams
duodamos ilgalaikės ir trumpalaikės paskolos, už kurias imamos kredito unijos valdybos nutarimu nustatyto dydžio palūkanos) teikimo būdu ir prisiimanti su tuo susijusią riziką bei atsakomybę. Savitarpio paskolos išduodamos įvairiems tikslams: būsto remontui, verslui pradėti ir plėtoti, statybai, mokslo reikmėms, atostogoms, žemės ūkio veiklai plėtoti ir pan. Kadangi dauguma kredito unijų yra sukurtos mažų ir vidutinių įmonių atstovų, žemdirbių, ūkininkų iniciatyva, todėl dauguma kredito unijų išduodamų savitarpio paskolų yra skirtos smulkiam ir vidutiniam verslui (SVV) remti: pirkti įrangą, pašarus, trąšas, grūdus, žemės ūkio padargus. Pradedantieji verslininkai savitarpio paskolas dažniausiai ima barams, kavinėms, mažoms ar specializuotoms parduotuvėms įrengti.

Taigi, kredito unija yra juridinis asmuo.Kredito unija gali būti steigiama tik neribotam laikui, o pagal savo prievoles atsako tik savo turimu turtu. Kredito unijos nariai atsako tik savo pajumi arba ta suma, kurią privalo įmokėti už savo pajų. Kredito unijos savo turtą sukaupia iš savo narių pajų, stojamųjų mokesčių bei savo veiklos. Kredito unija, kaip ir visi juridiniai asmenys privalo įregistruoti savo pavadinimą Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka.

Taigi, trumpiau tariant kredito unija – tai grupė žmonių, kuriuos vienija kažkoks tai požymis t.y. jie vienijasi pagal tam tikrą bendrą kriterijų: darbas toje pačioje įmonėje, įstaigoje, profesinis bendrumas, priklausymas kokiam nors formaliam asmenų junginiui. Taigi kredito unijos nariai tai asmenys bendrai taupantys ir iš sutaupytų lėšų išduodantys paskolas tik savo kredito unijos nariams.……………………………………………………………….

Anksčiau kredito unijos paprastai buvo vadinamos žmonių arba bendruomenininiais bankais, smulkaus kredito draugijomis. Kredito unijos vadovaujasi Kredito unijų įstatymu, licenciją veiklai suteikia ir jas prižiūri Lietuvos bankas. Kredito unijų tikslas yra suteikti nariams reikalingas finansines paslaugas palankesnėmis nei bankuose sąlygomis, vystyti ir remti verslus bendruomenėse, skatinti žmones taupyti, išmintingai skolintis ir padėti žmonėms susikurti gerbūvį.

– 4 –

Centrinė kredito unija – kooperatiniais pagrindais suorganizuota, juridinių asmenų kredito unijų ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos įsteigta ir Centrinės kredito unijos įstatymo nustatyta tvarka įregistruota kredito įstaiga, veikianti kaip kooperatinė bendrovė. Centrinė kredito unija atlieka kredito unijų likvidumo palaikymo ir mokumo atkūrimo funkcijas, priima indėlius bei kitas grąžintinas lėšas ir teikia paskolas bei prisiima su tuo susijusią riziką ir atsakomybę, taip pat, atlikdama Centrinės kredito unijos įstatymo jai nustatytas funkcijas bei operacijas, verčiasi kita įstatymo nustatyta veikla.

LIETUVOS CENTRINĖS KREDITO UNIJOS VIZIJA

Lietuvos centrinė kredito unija yra kooperatinis kredito unijų finansinis centras, savo nariams teikiantis šiuolaikiškas ir kokybiškas, narių poreikius atitinkančias finansines paslaugas, užtikrinantis stabilią ir efektyvią savo narių veiklą per vientisą, visos Lietuvos teritoriją apimantį kredito unijų tinklą. LCKU aktyviai dalyvauja Lietuvos finansų rinkoje ir yra įtakinga, efektyviai dirbanti kredito įstaiga, kurios kapitalas priklauso kredito unijoms.

MISIJA – siekti vizijos įgyvendinimo:

• Ištikimai dirbant kredito unijoms ir Lietuvos žmonėms;

• Skatinant ir vystant kooperacijos ir bendruomeniškumo principus;

• Teikiant šiuolaikiškas ir kokybiškas paslaugas, vienijant Lietuvos kredito unijas į vientisą tinklą;

• Didinant kredito unijų saugumą, stabilumą, veiklos efektyvumą ir finansinį pajėgumą.

3. Kredito unijų atsiradimas ir raida

Dabar visame pasaulyje savo veiklą intensyviai plėtoja kredito unijos: vykdo įvairius projektus, teikia paslaugas, savo lėšomis remia verslo pradžią ir plėtrą.

Lietuvoje kredito unijos pradėjo veikti nuo 1994 m., padedant Kanados ir Jungtinių Amerikos Valstijų tarptautinėms svystymo agentūroms.………………………………………………………………

Taigi, kredito unijos Lietuvoje pradėjo steigtis 1994 m., kai mūsų šalyje atsirado Kanados kredito unijų konfederacijos atstovybė. Nuo 1995 metų įsikūrė 39 unijos, vienijančios apie 7000 gyventojų. Lietuvos kredito unijas remia Kanados vyriausybė ir Sorošo fondas.

– 5 –

• 1995 metų vasario 21 dieną priimtas Lietuvos Respublikos kredito unijų įstatymas

• Pirmoji kredito unija įkurta 1995 metų rudenį

• 1997 metų lapkričio 3 dieną įkurta antrojo lygio kredito unijų organizacija – ACOSIACIJA LIETUVOS KREDITO UNIJOS (ALKU). Šis centras atstovauja kredito unijoms Lietuvoje ir užsienyje, teikia asociacijos nariams mokslinę-metodinę ir techninę pagalbą vadybos, finansų, rinkodaros ir informacinių technologijų srityse, konsultacines paslaugas. 2003 m. sausio 31 d. ALKU priklausė 45 kredito unijos, vienijusios 21 tūkst. narių. ALKU priklausančios kredito unijos 2002 01 31-2003 01 31 d. uždirbo 121 tūkst. Lt pelno, laikomų indėlių suma buvo lygi 61 mln. Lt, išduotų paskolų suma sudarė 45 mln. Lt. Vidutinės paskolų palūkanų normos buvo didesnės nei bankuose ir buvo
lygios 10 proc. 2002 01 31-2003 01 31 d. SVV sektoriaus plėtrai buvo išduotos 1 125 paskolos už 10 mln. Lt (22 proc. išduotų paskolų sumos).

Nuo 1997 m. ALKU įgyvendina projektą „Mažų paskolų programa“, finansuojamą Sorošo Ekonominio vystymo fondo lėšomis. Projekto tikslai yra šie:

• plėtoti SVV bei žemės ūkį kaimo vietovėse;

• remti kredito unijų veiklą ir skatinti kredito unijų narių skaičiaus augimą;

• plėtoti kredito unijų asociacijos veiklą.

Kredito unijos, turėdamos paraiškas paskolai gauti ir stokodamos savų lėšų SVV plėtrai, kreipiasi į ALKU, prašydamos skirti lėšų iš projekto. Pagrindinės paskolų suteikimo sąlygos:

• narystė kredito unijoje;

• kredito unijos paskolų komiteto teigiamas paraiškos įvertinimas.

• 2000 metų gegužės 18 dieną Lietuvos Seimas priėmė eilę įstatymų užtikrinančių tolimesnį sėkmingą kredito unijų judėjimo Lietuvoje vysymąsi

• 2001 metų vasario 27 dieną Lietuvos Seimas priėmė naują LR INDĖLIŲ DRAUDIMO ĮSTATYMĄ. Kredito unijose indėliai yra apdrausti šiame fonde.

• 2001 m. spalio mėn. pradėjo veiklą Lietuvos centrinė kredito unija (LCKU). Ją įsteigė 28 kredito unijos ir Lietuvos Respublikos Vyriausybė. LCKU – kooperatiniais pagrindais sukurta kredito įstaiga, kurios veiklą reglamentuoja Lietuvos Respublikos centrinės kredito unijos įstatymas

– 6 –

Labiausiai kredito unijos išvystytos JAV, Anglijoje, Kanadoje. Paskutiniu laikotarpiu tokios unijos paplito Japonijoje, Vakarų Europos šalyse ir Pietručių Azijoje. Kredito unijos yra mažiausia, bet sparčiausiai plintanti taupomoji organizacija. Gali kilti klausimas: ar kredito unijos yra naujas reiškinys? Atsakymą į tai galima rasti peržvelgiant jų atsiradimo istoriją.Taigi, pirmoji kredito unija įsikūrė dar 1848 metais Vokietijoje, Lietuvoje – 1871 metais Pabiržėje buvo įkurta „Taupmenų skolinimosi bendrovė“. Visame pasaulyje veikia apie 37 000 kredito unijų, nariais yra daugiau kaip 110 milijonų žmonių. Nepriklausomoje Lietuvoje veikė net 310 kredito unijų. Po Nepriklausomybės atkūrimo, 1995 metais, Lietuvoje vėl atgijo kredito unijų judėjimas ir 1996 metais buvo įregistruota pirmoji kredito unija „Vievio taupa“.2002 metų pradžioje Lietuvoje veikė 44 kredito unijos, vienijančios per 12 000 gyventojų: ūkininkų, darbininkų, studentų, medikų, religinių ir visuomeninių organizacijų narių. Kredito unijų paslaugomis naudojosi 260 juridinių asmenų. Bendras kredito unijų turtas sudarė 40 milijonų litų. Prognozuojama, kad 2005 metais Lietuvoje veiks 60 kredito unijų, kredito unijų narių bus 35 000, o bendras turtas sieks 120 milijonų litų.

Lietuvos kredito unijas nuo veiklos pradžios aktyviai remia Kanados Kvebeko unijų judėjimo tarptautinis skyrius Development international Desjardins (DID). Nuo projekto vykdymo pradžios 1994 metų, Lietuvos kredito unijos pasiekė labai gerų rezultatų. Kai kuriais skaičiais Lietuvos kredito unijos negali lygintis su labai daug gyventojų turinčiomis valstybėmis, pavyzdžiui, Indija, Urugvajumi, Filipinais. Tačiau Lietuvos kredito unijos pagal procentinį narių prieaugį yra antroje vietoje pasaulyje (95,7 proc.), o pagal turtą – penktoje. Tokiu narių augimu galima didžiuotis. Daugelis DID ataskaitoje pateikiamų šalių yra trečiojo pasaulio šalys.

4.Centrinės kredito unijos atsiradimas

2001 metų spalio pabaigoje buvo įregistruota nauja kredito įstaiga – Lietuvos centrinė kredito unija (LCKU). Ji siekia tapti stipriu finansiniu kooperatiniais pagrindais veikiančiu centru. LCKU įsteigė 28 šalyje veikiančios kredito unijos ir vyriausybė, išsipirkdamos po vieną pagrindinį pajų, kurio vertė – tūkstantis litų. Be pagrindinio pajaus, kuris steigėjams LCKU susirinkime suteikia balso teisę, Vyriausybė dar įsigijo ir papildomus 5299 šios kooperatinės bendrovės pajus. Taigi, Vyriausybė į LCKU įmokėjo pagrindinę kapitalo dalį – 5,3 mln. litų.

LCKU atsirado, iškilus poreikiui suvienyti visas Lietuvos kredito unijas į vieną savarankišką, nuo komercinių bankų nepriklausomą centrą. LCKU įkurimas yra kredito unijų judėjimo brendimą rodantis požymis. Tokio pobūdžio kredito įstaigų evoliucijos schema būdinga daugeliui šalių

LCKU įsikurdama, kartu įsipareigojo atlikti kredito unijų likvidumo palaikymo ir mokumo atkūrimo funkcijas, iš savo narių priimti indėlius ir teikti paskolas bei prisiimti su tuo susijusią riziką ir atsakomybę. Taip pat įsteigti stabilizacijos fondą, vykdyti savarankiško atsiskaitymų centro operacijas ir kt. darbus. Ateityje ketinama leisti aptarnauti mokėjimo korteles, kelionės čekius, vekselius, diegti šiuolaikines technologijas atitinkančius bankinius produktus, pritaikytus kredito unijoms. Stabilizacijos fondas padės apsaugoti kredito uniją nuo bankroto, gyventojų indėliai draudžiami.

LCKU strategai, lygindami kooperatinį kreditavimo centrą su bankais, minėjo, jog kredito unija savo veikloje vadovaujasi kooperatiniais principais ir nesiekia pelno. Kredito unija dirba savo narių labui, todėl kredito unija gali pasiūlyti aukštesnes palūkanas už laikomas santaupas ir žemesnes už teikiamas paskolas. Jei kredito unija dirba pelningai, pelnas yra paskirstomas visiems jos nariams, o ne keliems akcininkams. Manoma, kad centras finansiškai taps savarankišku iki 2005 metų.
Lietuvoje veikiančios kredito unijos

Dabar Lietuvoje yra 54 kredito unijos:

1. „Achemos“ kredito unija

2. Akademinė kredito unija

3. Anykščių kredito unija

4. Biržų kredito unija

5. Ekraniečių kredito unija

6. Kaišiadorių vyskupijos kredito unija

7. Kauno arkivyskupijos kredito unija

8. Kauno technologijos universiteto kredito unija

9. Kredito unija „Ūkininkų viltis“

10. Kredito unija „Vievio taupa“

11. Kredito unija „Giminėlė“

12. Kredito unija „Reiskiai“

13. Kredito unija „Sūduvos parama“

14. Kredito unija „Šešiagrašis“

15. Kredito unija „Tikroji viltis“

16. Radviliškio kredito unija

17. Kredito unija „Žemdirbio gerovė “

18. Kredito unija „Žemdirbio parama“

19. Kredito unija „Germanto lobis“

20. Kredito unija „Jotijos kraštas“

21. Kredito unija „Kelmės taupa“

22. Kredito unija „Kupiškėnų taupa“

23. Kredito unija „Moterų taupa“

24. Kredito unija „Prienų taupa“

25. Kredito unija Skuodo bankelis

26. Kredito unija „Taupyklė“

27. Kredito unija „Ūkininkų taupa“

28. Kredito unija „Vilties kelias“

29. Kredito unija Zanavykų bankelis

30. Medicinos kredito unija

31. Pakruojo ūkininkų kredito unija

32. Pasvalio kredito unija

33. Pirmoji lenkų kredito unija

34. Šilalės kredito unija

35. Šilutės kredito unija

36. Tauragės kredito unija

37. Žemaitijos valstiečių kredito unija

38. Kredito unija „Jonavos žemė“

39. Jurbarko kredito unija

40. Ukmergės ūkininkų kredito unija

41. „Daisotros“ kredito unija

42. Klausučių kredito unija

43. Kvėdarnos kredito unija

44. Kretingos kredito unija

45. Raseinių kredito unija

46. Rokiškio kredito unija

47. Pagėgių kredito unija

48. Grinkiškio kredito unija

49. Sedos kredito unija

50. Kredito unija „Kreditera“

51. Kredito unija „Sveikatos kreditas“

52. Lietuvos Centrinė kredito unija

53. Ignalinos kredito unija

54. Utenos kredito unija

6. Pagrindiniai kredito unijos principai

Šiuo metu Jūs matote 30% šio straipsnio.
Matomi 2237 žodžiai iš 7453 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.