Centrinė kredito unija kredito unijos Lietuvoje jų veikla ir vystymosi perspektyvos
5 (100%) 1 vote

Centrinė kredito unija kredito unijos Lietuvoje jų veikla ir vystymosi perspektyvos

TURINYS

SANTRUPOS 3

ĮVADAS 4

1. CENTRINĖ KREDITO UNIJA 5

1.1. Centrinės kredito unijos veikla, funkcijos ir teisės 5

1.2. Centrinės kredito unijos nariai, jų teisės ir pareigos 7

2. KREDITO UNIJA 9

2.1. Kreditų unijų bruožai ir paslaugos 9

2.2. Kredito unijų raida 11

2.3. Kredito unijų galimybės plėtotis 12

3. KREIDTO ĮSTAIGŲ PAGRINDINIŲ RODIKLIŲ ANALIZĖ 15

3.1. Centrinės kredito unijos kaita 15

3.2. Dviejų kredito unijų palyginimas 18

IŠVADOS IR SIŪLYMAI 22

LITERATŪRA 24

PRIEDAI 25

SANTRUPOS

CKU Centrinė kredito unija

Ketv. Ketvirtis

KU Kredito unija

Lt Litas

VRKU Vilniaus regiono kredito unija

VTK Vilniaus taupomoji kasa

ĮVADAS

Darbo tikslas – įvertinti, kokią vietą užima kredito unijos ir centrinė kredito unija bei apžvelgti šių kredito įstaigų vystimosi kaitą ir palyginti veiklos rodiklius.

Uždaviniai:

1. Apibūdinti kredito unijos ir centrinės kredito unijos sampratą, ištirti jų skiriamuosius bruožus.

2. Išanalizuoti kredito unijų raidą Lietuvoje.

3. Ištirti Centrinės kredito unijos plėtrą augimo aspektu.

4. Palyginti „Vilniaus regiono“ ir „Vilniaus taupomosios kasos“ kredito unijų veiklos rodiklius.

Temos aktualumas – žmonės nusivylę bankų indėlių teikiamomis palūkanomis, kurios iš tiesų net nepadengia infliacijos, daugelių dokumentų tvarkymu, norint gauti paskolą, augančiais komisiniais mokesčiais ir t.t. ieško optimalesnių variantų. Tad kredito įstaigos dabar yra labai aktuali tema, kuri vis sparčiau veržiasi į rinką ir teikia gyventojams patrauklesnes sąlygas. Tad dauguma piliečių domisi kredito įstaigomis, jų veikla ir sąlygomis. Tai parodo vis augantis kredito įstaigų populiarumas tiek Lietuvoje, tiek pasaulyje.

Tyrimo objektas – Centrinė kredito unija ir kredito unijos.

Problema – rašant šį darbą, susidurta su privatumo problema. Nėra atskirai kiekvienos kredito įstaigos apibendrintos finansinės ataiskaitos, kuri būtų pateikiama plačiam vartotojų ratui.

Darbo struktūra – kursinis darbas susideda iš teorinės-metodinės ir praktinės-analitinės dalies. Pirmame kursinio darbo skyriuje pateikiamas Centrinės kredito unijos apibūdinimas, nagrinėjami pagrindiniai šios finansinės institucijos skiriamieji bruožai, teisės ir funkcijos. Antras darbo skyrius skirta Lietuvos kredito unijos sampratai, aptariami svarbiausi bruožai ir paslaugos, šalia pagrindinių sąvokų apžvelgiama kredito unijų raida. Taip pat bandoma apžvelgti Lietuvos kreditų unijų plėtros prielaidos ir pagrindinius faktorius, įtakojančius kredito unijų plėtros galimybes. Trečiame darbo skyriuje išnagrinėjama Centrinės kredito unijos raida, aptariant augimo rodiklius: palūkanų pajamos ir išlaidos, paskolos ir indėliai, turtas, grynasis pelnas, pajamos ir išlaidos. Taip pat šiame skyriuje pateikiama dviejų kredito unijų palyginimas, įvertinat jų narių skaičių, paskolas ir indėlius, turtą ir pelną bei palūkanų dinamika. Paskutinėje darbo dalyje pateikiamos išvados. Toliau pateikiamas literatūros sąrašas

Darbo metodika – teorinė dalis paremta Lietuvos Respublikos Centrinės kredito unijos įstatymu, Lietuvos Respublikos kredito unijų įstatymu, bei kitais internetiniais puslapiais apie kredito įstaigas. Praktinės dalies tyrimui informacija yra gauta iš pačių kredito unijų, tiek iš internetinių puslapių, tiek iš kredito unijos pirmininko metinių ataskaitų.1. CENTRINĖ KREDITO UNIJA

1.1. Centrinės kredito unijos veikla, funkcijos ir teisės

Centrinė kredito unija (CKU) – kooperatiniais pagrindais suorganizuota, juridinių asmenų kredito unijų ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos įsteigta ir įregistruota kredito įstaiga, veikianti kaip kooperatinė bendrovė. Centrinė kredito unija veikia pajinio kapitalo pagrindu ir atlieka kredito unijų likvidumo palaikymo ir mokumo atkūrimo funkcijas, verčiasi licencinių ir kitų finansinių paslaugų teikimu Lietuvos Respublikos centrinės kredito unijos įstatyme numatytiems asmenims bei prisiima su tuo susijusią riziką ir atsakomybę. Licencinės finansinės paslaugos – tai:

1) Indėlių ar kitų grąžintinų lėšų priėmimas iš neprofesionalių rinkos dalyvių;

2) Pinigų pervedimas;

3) Elektroninių pinigų išleidimas ir tvarkymas;

4) Kitos finansinės paslaugos, kurių teikimu galima verstis tik turint pagal kitus Lietuvos Respublikos įstatymus išduotą licenciją.

Siekiant paskatinti kredito unijų judėjimo Lietuvoje plėtrą ir užtikrinti kredito unijų sistemos patikimumą 2002 m. liepos 1 d. buvo priimtas Lietuvos Respublikos centrinės kredito unijos įstatymas. Centrinės kredito unijos įstatymas reglamentuoja Centrinės kredito unijos steigimą ir veiklą. Įsteigta Centrinė kredito unija turi kredito įstaigos statusą, ji atlieka kredito unijų likvidumo palaikymo ir mokumo atkūrimo, kliringo, perskolinimo, veiklos priežiūros ir kt. funkcijas. Naujai priimto Centrinės kredito unijos įstatymo tikslas – sukurti ir įtvirtinti kooperatinės bankininkystės sistemą Lietuvoje. Lietuvoje yra 64 kredito unijos, iš jų 56 priklauso Lietuvos centrinei kredito unijai, jos vienija daugiau nei 63 tūkst. narių, kredito unijų turtas viršija 350 mln. litų.

Centrinė kredito unija atlieka šias funkcijas:

1) palaiko kredito unijų likvidumą;

2) atstovauja kredito unijų
Centrinės kredito unijos narių interesams;

3) techniškai aptarnauja Stabilizacijos fondą, sudarytą Centrinėje kredito unijoje;

4) priima sprendimus dėl narystės Centrinėje kredito unijoje;

5) priima neterminuotus ir terminuotus indėlius iš savo narių, kredito unijų asociacijų, Lietuvos Respublikoje įregistruotų visuomeninių organizacijų, religinių bendruomenių, Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir (ar) savivaldybių įgaliotų institucijų, Lietuvos Respublikos, tarptautinių ir (ar) užsienio valstybių labdaros (paramos) fondų ir finansų institucijų;

6) teikia paskolas, garantijas finansinę pagalbą kredito unijoms Centrinės kredito unijos narėms;

7) investuoja laisvas lėšas į Lietuvos Respublikos Vyriausybės, Lietuvos banko bei užsienio valstybių, vyriausybių vertybinius popierius;

8) atlieka kliringo operacijas tarp savo narių ir dalyvauja kliringo atsiskaitymų operacijose per Lietuvos banko atsiskaitymų centrą bei kitas kliringo institucijas;

9) dalyvauja Lietuvos Respublikos ir kitų šalių įvairių institucijų inicijuotose programose bei projektuose, skirtuose kredito unijoms, ir priima su tomis programomis bei projektais susijusias lėšas ir turtą; palaiko ryšius su panašiomis kitų šalių bei tarptautinėmis institucijomis, atstovauja jose Lietuvos kredito unijoms, priima iš institucijų lėšas, techninę ir kitokią pagalbą ir su tuo susijusius įsipareigojimus;

10) stebi ir, kai būtina, tikrina kredito unijas Centrinės kredito unijos nares ir teikia informaciją, siūlymus bei rekomendacijas priežiūros institucijai dėl nustatytų pažeidimų bei riziką ribojančių normatyvų nevykdymo;

11) atlieka pinigų pervedimo operacijas;

12) leidžia mokėjimo priemones ir jas aptarnauja;

13) atlieka operacijas užsienio valiuta;

14) konsultuoja kredito unijas ir jų asociacijas.

Centrinė kredito unija, vykdydama ar atlikdama numatytas funkcijas bei operacijas, turi teisę:

1) veikti kaip kredito unijų laikinasis administratorius bei likvidatorius;

2) deleguoti atstovus į savo narių kredito unijų visuotinius susirinkimus patariamojo balso teise;

3) turėti sąskaitas Lietuvos banko atsiskaitymų centre, kituose bankuose nacionaline ir užsienio valiuta;

4) turėti savo antspaudą, jį keisti bei naudoti savo nuožiūra;

5) pirkti ar kitais būdais įgyti reikalingą savo veiklai palaikyti bei plėtoti turtą, taip pat jį parduoti, išnuomoti, įkeisti ar kitaip juo disponuoti;

6) sudaryti sandorius ir prisiimti įsipareigojimus;

7) leisti, tvirtinti, priimti ir diskontuoti vekselius, čekius, kitus mokestinius įsipareigojimus;

8) atlikti kliringo operacijas tarp savo narių ir dalyvauti kliringo atsiskaitymų operacijose per Lietuvos banko Atsiskaitymų centrą bei kitas kliringo institucijas;

9) gauti iš kredito unijų informaciją, reikalingą Centrinės kredito unijos bei Stabilizacijos fondo funkcijoms bei operacijoms vykdyti;

10) reorganizuotis ar likviduotis;

11) nustatyti privalomas sąlygas, kurių turi laikytis kredito unija, kai jai teikiama finansinė pagalba. [8]

1.2. Centrinės kredito unijos nariai, jų teisės ir pareigos

Centrinės kredito unijos nariai yra jos steigėjai, po Centrinės kredito unijos įsteigimo į ją įstojusios kitos kredito unijos. Centrinės kredito unijos steigėjai tampa jos nariais po to, kai įstatymų nustatyta tvarka Centrinė kredito unija yra įregistruota. Centrinėje kredito unijoje turi būti bent 20 narių. Nariu gali būti kredito unija ir valstybė. Nauju Centrinės kredito unijos nariu tampama po to, kai Centrinės kredito unijos valdyba patenkina asmens prašymą priimti į Centrinę kredito uniją ir kai šis išperka Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos Centrinėje kredito unijoje turimą vieną iš papildomų pajų. Šis pajus tampa naujo Centrinės kredito unijos nario pagrindiniu pajumi. Vyriausybei ar jos įgaliotai institucijai pardavus visus savo turimus papildomus pajus, taip pat ir vieną savo turėtą pagrindinį pajų, naujas Centrinės kredito unijos narys priimamas, kai jis išperka naują pagrindinį Centrinės kredito unijos pajų.

Centrinės kredito unijos narys turi šias teises:

1) paskirti savo atstovą dalyvauti Centrinės kredito unijos visuotiniuose narių susirinkimuose ir balsuojant turėti vieną balsą;

2) gauti informaciją apie Centrinės kredito unijos bei Stabilizacijos fondo veiklą, jų finansinę-ūkinę būklę ir turtą bei pareikalauti, kad Centrinė kredito unija pateiktų jam susipažinti ar kopijuoti metinę bei tarpinę finansinę atskaitomybę, valdybos parengtas Centrinės kredito unijos bei Stabilizacijos fondo veiklos ataskaitas, visuotinių susirinkimų protokolus;

3) Centrinėje kredito unijoje turėti papildomų pajų;

4) Centrinės kredito unijos narė kredito unija turi teisę gauti paskolas, garantijas, taip pat kitą finansinę pagalbą iš Centrinės kredito unijos bei Stabilizacijos fondo;

5) laikyti neterminuotus ir terminuotus indėlius Centrinėje kredito unijoje;

6) gauti nariams skirstomo pelno dalį – dividendą, proporcingą turimų pagrindinio ir papildomų pajų Centrinėje kredito unijoje dydžiui;

7) naudotis kredito unijoms teikiamomis kitomis paslaugomis;

8) gauti likviduojamos Centrinės kredito unijos turto dalį, proporcingą savo pajų dydžiui;

9) išstoti iš Centrinės kredito unijos tik tada, kai apie rengimąsi išstoti buvo paskelbta „Valstybės
priede „Informaciniai pranešimai“ ir kai dėl išstojimo bus gauti šios kredito unijos kreditorių – Centrinės kredito unijos ir kredito unijų, esančių Centrinės kredito unijos narėmis, raštiški sutikimai.

Centrinės kredito unijos narys privalo:

1) Lietuvos Respublikos Centrinės kredito unijos įstatyme bei Centrinės kredito unijos įstatuose nustatytais terminais ir tvarka įmokėti pajus ir kitas nustatytas tikslines įmokas;

2) laikytis Centrinės kredito unijos įstatų, dalyvauti Centrinės kredito unijos veikloje. [8]

CKU paslaugas gali teikti savo nariams, kredito unijų, kurios yra CKU narės, nariams, Lietuvos Respublikoje įsteigtoms kredito unijų asociacijoms, kitoms Lietuvos Respublikoje įsteigtoms finansų įstaigoms. Lietuvos centrinė kredito unija atliks pinigų pervedimo operacijas, aptarnaus mokėjimo korteles, kelionės čekius, vekselius, atliks kitas banko operacijas. [10 ]2. KREDITO UNIJA

2.1. Kreditų unijų bruožai ir paslaugos

Kredito unija – kooperatiniais pagrindais suorganizuota, fizinių asmenų ar fizinių asmenų kartu su Lietuvos Respublikoje įregistruotomis visuomeninėmis organizacijomis, profesinių sąjungų organizacijomis, religinėmis bendruomenėmis ir bendrijomis, žemės ūkio kooperatyvais savanoriškai įsteigta ir Kredito unijų įstatymo nustatyta tvarka įregistruota kredito įstaiga, telkianti savo narių ir savo asocijuotų narių ir klientų pinigus narių ūkiniams bei socialiniams poreikiams, numatytiems kredito unijos įstatuose, tenkinti savitarpio paskolų teikimo būdu ir prisiimanti su tuo susijusią riziką bei atsakomybę.

Kredito unijos:

1) priima iš savo narių terminuotus ir neterminuotus indėlius;

2) duoda savo nariams tik kredito unijos įstatuose numatytai paskirčiai ilgalaikes ir trumpalaikes savitarpio paskolas.

Paskola turi būti garantuota bent viena Lietuvos Respublikos civilinio kodekso numatyta prievolių užtikrinimo priemone: įkeitimu, hipoteka, laidavimu ar garantija. Kredito unija gali suteikti savo nariui trumpalaikes paskolas, nereikalaudama jų grąžinimo garantuoti numatytomis priemonėmis, jei nario prašoma paskola (paskolos) ir palūkanos neviršija jo pajaus kredito unijoje dydžio. Nariui draudžiama disponuoti pajumi ar jo dalimi, ne mažesne už minėtą paskolą ir palūkanas tol, kol tokia paskola ir palūkanos bus grąžintos.

Šiuo metu Jūs matote 31% šio straipsnio.
Matomi 1763 žodžiai iš 5758 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.