Centrinę nervų sistemą cns veikiantys vaistai
5 (100%) 1 vote

Centrinę nervų sistemą cns veikiantys vaistai

Centrinę nervų sistemą (CNS) veikiantys vaistai

I. Narkozę sukeliančios medžiagos

Narkoze (bendrąja anestezija) vadinamas laikinas centrinės nervų sistemos veiklos nuslopinimas, kai išnyksta sąmonė, jutimai, apsigynimo refleksai ir sumažėja raumenų (skersaruožių ir lygiųjų) tonusas. Tokią būklę gali sukelti bendrieji anestetikai, migdomieji ir kai kurios kitos medžiagos. Bendrieji anestetikai vartojami chirurgijoje narkozei (anestezijai) sukelti. Narkozė sukeliama duodant žmogui įkvėpti dujų ar lakių skysčių garų (inhaliacinė narkozė) arba švirkščiant į veną kristalinių medžiagų tirpalų (intraveninė narkozė).

Inhaliacinių anestetikų cheminė struktūra ir savybės.

Inhaliaciniai anestetikai yra lakūs skysčiai ir dujos, greitai patenkantys į organizmą ir išsiskiriantys iš jo pro kvėpavimo takus. Dėl to juos lengvai dozuoti ir galima greitai pasiekti norimą narkozės gylį keičiant jų koncentraciją įkvepiamame oru. Šių medžiagų veikimui didelę reikšmę turi jų fizinės – cheminės savybės (tirpumas lipiduose ir vandenyje, paviršiaus įtempimo kitimas ir kt.). Inhaliaciniai anestetikai skirstomi į šias grupes:

 Eteriai – etilo eteris, metoksifluranas (pentranas);

 Halogeniniai angliavandenilių dariniai – chloroformas, fluoretanas (storotanas), chloretilis;

 Cikliniai angliavandeniliai – ciklopropanas;

 Neorganiniai oksidai: azoto suboksidas (linksminančios dujos).

Eteriniai ir halogeninių angliavandenilių dariniai – lakūs skysčiai, kurių garai sunkesni už orą, o cikliniai angliavandeniliai ir neorganiniai oksidai – dujos.

Rezorbcija.

Iš įkvepiamo oro anestetikai patenka į kraują, smegenis ir kitus audinius. Jų pasiskirstymas organizme priklauso nuo medžiagos tirpumo lipiduose bei vandenyje ir kraujotakos intensyvumo įvairiuose audiniuose. Laikas, per kurį pasiekiamas norimas narkozės gylis, priklauso nuo to, kaip greitai nusistovi pusiausvyra tarp bendrojo anestetiko koncentracijos įkvepiamame ore ir jo koncentracijos CNS. Kuo geriau bendrasis anestetikas tirpsta kraujyje, tuo lėčiau prasideda narkozė, tuo sunkiau jį perdozuoti, ir atvirkščiai.

Pusiausvyra tarp bendrųjų anestetikų koncentracijos kraujyje ir smegenyse nusistovi greitai, nes jų tirpumas šiuose audiniuose yra panašus. Be to, narkozės pradžioje daugiau anestetiko patenka į smegenis, nes čia intensyvesnė kraujotaka. Jei narkozė lipiduose gerai tirpstančiais anestetikais (eteriu, fluoretanu) ilgiau užtrunka, jų gali daugiau susikaupti ir riebaliniame audinyje. Čia mažai kraujagyslių ir kraujotaka yra lėta. Dėl tų pačių priežasčių eteris arba fluoretanas iš riebalinio audinio (kartu ir iš organizmo) išsiskiria lėtai.

Veikimo mechanizmas.

Pagrindiniai bendrųjų anestetikų efektai priklauso nuo jų poveikio CNS.

Bendrieji anestetikai – tai medžiagos, kurios sukelia generalizuotą ir laipsnišką visų CNS dalių grįžtamą slopinimą. Medicinos praktikoje juos galima vartoti tik todėl, kad ne visos CNS dalys yra vienodai jiems jautrios. Kadangi įvairios CNS dalys nuosekliai slopinamos, tai išryškėja bendrųjų anestetikų veikimo (narkozės) stadijos. Žinant narkozės stadijas, galima išlaikyti norimą jos gylį.

Pirmoji stadija – apsvaigimo, arba analgezijos;

Antroji stadija – sujaudinimo;

Trečioji stadija – tolerancijos, arba chirurginės narkozės;

Ketvirtoji stadija – asfiksijos.

Pagrindinis bendrosios anestezijos tikslas yra nuslopinti sąmonę ir jutimus.

Nepageidaujamas bendrųjų anestetikų veikimas

Širdies ir kraujagyslių sistema.

Bendrieji anestetikai gali aktyvuoti simpatinę nervų sistemą, ypač sujaudinimo stadijoje ar esant kvėpavimo nepakankamumui (prasidėjus hiperkapnijai), dėl to gali pakisti širdies plakimo dažnis ir kraujospūdis. Gilios narkozės metu gali būti slopinamas vazomotorinis centras. Be to, kai kurie bendrieji anestetikai tiesiogiai mažina miokardo kontraktiliškumą (neigiamas inotropinis veikimas). Vartojant fluoretanu kraujospūdis sumažėja. Narkozės pradžioje dėl parasimpatikomimetinių reakcijų gali pavojingai pakisti širdies veikla (bradikardija, asistolija). Tai būdinga chloroformo, ciklopropano arba fluoretanu narkozei.

Kvėpavimo sistema.

Kvėpavimo centrą anksti pradeda slopinti fluoretanas ir ciklopropanas. Todėl, sukeliant narkozę šiais preparatais, tikslinga dirbtinai palaikyti kvėpavimą.

Hepatotoksiškumas.

Grįžtamai ir neryškiai kepenų funkcija pakinta apie 50% žmonių, kuriems sukeliama narkozė. Greičiausiai tai priklauso nuo hipoksijos. Labiau kepenys pažeidžiamos vartojant halogenintus angliavandenilius, ypač fluoretanu.

Fluoretanas.

Fluoretanas stiprus anestetikas, todėl beveik nebūna sujaudinimo stadijos. Pašalines reakcijas sukelia retai. Narkozės metu nedirgina kvėpavimo takų. Kartais nuo jo sumažėja kraujospūdis, nes slopinamas vazomotorinis centras, ir veikia neigiamai inotropiškai, bet, gerai kontroliuojant narkozės gilumą, to galima išvengti.

Azoto suboksidas (linksminančios dujos).

Vartojamas kartu su deguonimi (rekomenduojama imti 20% deguonies ir 80% azoto suboksido). Didinant azoto suboksido koncentracijas deguonies sąskaita didėja asfiksijos pavojus. Vartojant rekomenduojamą mišinį, sukeliama tik pradinė narkozės stadija, tačiau būna gera analgezija. Veikimas greitai prasideda ir greitai praeina. Azoto
suboksidas praktiškai netoksiškas, vietiškai audinių nedirgina. Komplikacijų gali atsirasti tik esant nepakankamai deguonies koncentracijai. Pastebėję euforizuojantį azoto suboksido veikimą, gydytojai jį pavadino linksminančiomis dujomis. Azoto suboksidas yra nepamainomas inhaliacinis anestetikas kombinuotai narkozei.

Preparatai

Fluoretanas (halothane).

Bespalvis, skaidrus, lakus, specifinio kvapo skystis, kurio virimo temperatūra 49-510C. Blogai tirpsta vandenyje, gerai – organiniuose tirpikliuose. Išleidžiamas tamsaus stiklo 50ml. talpos buteliukuose.

Azoto suboksidas, arba linksminančios dujos.

Bespalvės, būdingo kvapo, sunkesnės už orą dujos. Suskystintas azoto suboksidas išleidžiamas plieniniuose balionuose.

Tiopentalis.

Gelsvi, gerai tirpstantys vandenyje milteliai. Išleidžiamas ampulėmis po 1g. sausos substancijos.

Ketaminas (Ketalor).

Balti kristaliniai, gerai tirpstantys vandenyje, milteliai. Išleidžiamas tirpalo pavidalu, kurio 10 ml. gali būti 10 arba 50 gr. preparato, atitinkamai 20 ir 10 ml. talpos buteliukuose.

II. Miegą sukeliantys vaistai

Miegą sukeliantys vaistai pradeda veikti pamažu ir jų veikimas iš lėto praeina, dėl to taikomas ne galutinis šių medžiagų efektas, bet pradinis poveikis centrinei nervų sistemai (nuo kurio sumažėja psichinė įtampa, emocijos ir budrumas, užeina mieguistumas). Mažos migdomųjų dozės CNS veikia panašiai kaip ir trankviliantai bei mažos neuroleptikų dozės. Todėl kartais migdomieji ir trankviliantai jungiami į bendrą sedatyviai – hipoziškai veikiančių medžiagų grupę.

Veikimo mechanizmas

Atskiros smegenų struktūros slopinamos tokia pat tvarka kaip ir veikiant bendriesiems anestetikams, tik viskas vyksta lėčiau. Sukeliamų efektų stiprumas priklauso ne tik nuo dozės, bet ir nuo individo būsenos bei situacijos.

Efektai yra šie:

1. Elgesio pakitimai. Sedacija (raminamasis veikimas). Sumažina reakciją į aplinkos poveikius, nyksta emocinė įtampa, mažėja psichomotorinis aktyvumas. Panaikinamas slopinimas, nes sumažėja aukštesniųjų centrų koordinacinis poveikis kitoms smegenų struktūroms, pradeda nykti savikontrolė ir daromi netikslus sprendimai. Nuslopinus emocinę įtampą ir savikontrolę, gali prasidėti euforija. Išnyksta baimė atsiradus sedacijai ir euforijai. Ataksija – gali sutrikti pusiausvyra ir eisena. Mieguistumas – jį sukelia tik didesnės dozės.

2. Analgezija. Nuskausminantis migdomųjų vaistų veikimas yra silpnas, tačiau jie gali būti vartojami medicininėje praktikoje.

3. Prieštraukulinis aktyvumas. Kai kurie migdomieji, pvz.: fenobarbitalis, gerai veikia kaip antiepileptikai. Jie gali malšinti ir kitos kilmės traukulius.

4. Poveikis širdies ir kraujagyslių bei kvėpavimo sistemoms. Pasireiškia tik vartojant dideles, narkozę sukeliančias, dozes (slopinami pailgųjų smegenų centrai).

5. Poveikis fermentams. Barbitūratai (ypač fenobarbitalis) gali padidinti kepenų mikrosominių fermentų aktyvumą. Tai svarbu vaistų biotransformacijai ir jų sąveikai.

Vartojimas

Nemigai gydyti priimta vartoti migdomuosius. Tačiau ne visuomet tai tikslinga. Nemiga gali būti sergant psichinėmis arba somatinėmis ligomis. Šiais atvejais reikėtų gydyti pagrindinę ligą. Miegas gali sutrikti dėl emocinės įtampos staiga atsiradus ar ilgiau užtrukus psichologiniams konfliktams. Migdomieji vaistai mažomis dozėmis gali būti vartojami tik trumpam sutrikus emocijoms ir ne dažniau kaip 4-6 kartus per mėnesį.

Baimei slopinti. Jeigu baimę sukelianti situacija trumpalaikė, galima vartoti migdomuosius mažomis dozėmis. Didesnės dozės gali nuslopinti psichomotorinis reakcijas. Kai baimė yra neurozinė, migdomieji negali pakeisti būtinos psichoterapijos.

Šiuo metu Jūs matote 30% šio straipsnio.
Matomi 1219 žodžiai iš 3997 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.