Centrinės ir pietinės ispanijos rekreaciniai ištekliai
5 (100%) 1 vote

Centrinės ir pietinės ispanijos rekreaciniai ištekliai

Turinys

1. Centrinės ir Pietinės Ispanijos gamtiniai ištekliai

1.1.Gyvūnija………………………………………………………………3

1.2. Augalai………………………………………………………………. 4

1.3. Klimatas………………………………………………………………4

1.4. Upės…………………………………………………………………..4

1.5. Reljefas……………………………………………………………….42. Centrinės ir Pietinės Ispnijos kultūriniai ištekliai

2.1. Centrinės Ispanijos maistas, karšti patiekalai…………………………………5

2.2. Pietų Ispanijos maistas, karšti patiekalai……………………………………….5

2.3. Centrinės Ispanijos vynai…………………………………………………………….6

2.4. Pietinės Ispanijos vynai……………………………………………………………….7

2.5. Etiketas……………………………………………………………………………………..7

2.6. Papročiai………………………………………………………………………………….. 7

2.7. Viešbučiai………………………………………………………………………………….9

2.8. Barai, Restoranai………………………………………………………………………..9

2.9. Bulių kovos………………………………………………………………………………..9

2.10. Maurų architektūra……………………………………………………………………10

2.11. Kastilijos pilys………………………………………………………………………….10

2.12. Centrinės ir Pietinės Ispanijos sritys, jų lankytinos vietos………………11

3. Centrinės ir Pietinės Ispanijos istoriniai ištekliai………………………………….18

4. Centrinės ir Pietinės Ispanijos rekreacinė infrastruktūra

4.1. Turizmo informacija………………………………………………………………….19

4.2. Transportas………………………………………………………………………………19

4.3. Keliai………………………………………………………………………………………19

4.4. Automobilių nuoma…………………………………………………………………. 20

4.5. Paštas ……………………………………………………………………………………..20

4.6. Telefonas………………………………………………………………………………….20

4.7. Pinigai …………………………………………………………………………………….20

4.8. Bankai……………………………………………………………………………………..20

4.9. Keityklos …………………………………………………………………………………20Išvados…………………………………………………………………………………………………….21

SSGG lentelė……………………………………………………………………………………………21

Literatūros sąrašas…………………………………………………………………………………..22

Įvadas

Fiestos ir flamenkas- tai dalis Ispanijos kolorito. Dauguma ispanų yra katalikai, todėl per šventes (fiestas), dažnai skirtas tą vietą globojenčio šventojo garbei, vyksta tautiniais rūbais pasipuošusių žmonių eitynės su muzika ir šokiais.( Pasaulio geografija, Simon Adams,Vilnius, 1999m.)

Centriniu Ispanijos plokščiakalniu, vadinamuoju meseta, driekiasi kviečių laukai arba sausos, dulkėtos lygumos, tačiau čia yra daug ir įdomių vietų. Centrinės Ispanijos kalnuose, tarpekliuose, miškuose, ežeruose klesti laukinė gamta. Lygumų miestuose tvyro šimtmečių dvasia, išlikusi nuostabi architektūra: Meridos romėnų griuvėsiai, Cacereso viduramžių dvarai, Burgoso, Leono, ir Toledo gotikos katedros. Salamancos renesanso didybė ir aibė pilių.

Per Pietų Ispaniją nusidriekusi viena didelė sritis- Andalūzija. Jos kraštovaizdis keičiasi nuo Almerijos dykumų rytuose iki drėgnųjų žemių Donana nacionalinio parko vakaruose, nuo snieguotų Sierra Nevada viršukalnių iki Costa del Sol paplūdimių. Didžiausi Ispanijos maurų paminklai susitelkę trijuose miestuose: Granadoje, Cordoboje ir Sevilijoje sostinėje, stovinčioje ant Rio Guadalquivir upės kranto. Andalūzijoje daug istorinių miestų, baltai tinkuotų kaimelių, svarbių gamtos draustinių ir vynuogynų aplink Jereze de la Frontera, iš kurių gaminamas cheresas. (Kelionių vadovas, Ispanija, 2001m).

1. CENTRINĖS IR PIETINĖS ISPANIJOS GAMTINIAI IŠTEKLIAI

1.1. Gyvūnija- Ispanija turtinga laukiniais gyvūnais. Centrinėje ir Pietinėje Ispanijos dalyje paplitę Viduržemio pajūrio tipo gyvūnai. Iš stambiųjų žinduolių minėtinos stirnos, elniai, kalnų ožiai, taurieji elniai, šernai. Iš smulkiųjų gausu graužikų, ispaniškųjų kiškių, Alžyro ežių, triušių. Kai
kur dar išlikę plėšrūnų: lūšių, vilkų, lapių. Vis rečiau pasitaiko rudųjų lokių. Ispnijoje paplitę nemažai rūšių roplių ir kitokių nelabai malonių gyvūnų. Tai chameleonai, ispaniškosios ir Viduržemio pajūrio gyvatės, skorpijonai ir tarantulai.

Paukščiai ir Pietinės Ispanijos platybės sudaro geras sąlygas turtingiausiai pasaulyje paukščių karalijai.

Pelkynuose ir šlapiuose pievose, kurios randasi La Mančos lygumų pakraščiuose yra pagrindinis maisto šaltinis daugeliui vandens paukščių. Kai kurie paukščiai gyvena Ispanijoje visus metus, o kiti apsistoja pailsėti prieš kelionę. Vieni iš dažniausiai sutinkančių paukščių pelkynuose ir šlapiose pievose yra mažieji garniai ir plačiasnapės antys. Mažieji garniai atpažįstami iš sniego baltumo plunksnų ir lėto grakštaus skrydžio. Jie minta varlėmis, sraigėmis ir smulkiomis žuvimis. Plačiasnapės antys maitinasi vandens paviršiuje. Patinėlių plunksnos ryškiaspalvės, patelių blausviai rusvos.

Miškuose ir brūzgynuose visus metus gyvena daug paukščių rūšių. Čia daug maisto, geros sąlygos poruotis, sukti lizdus. Anksti ryte galima pastebėti ir retų rūšių paukščių, pvz. mėlingurklė. Taip pat dažniau matomų paukščių, žalvarinių, lukučių ir t.t. Žalvariniai gyvena miškuose, suka lizdus kelmuose ar genių drevėse, minta žiogais, svirpliais bei įvairiausiais vabalais. Lukučiai atpažįstami iš ryškių plunksnų ir kuodo, kurį pakelia išgąsdinti. Minta žemės vabzdžiais.

Pievos ir laukai- daug natūralių Ispanijos pievų išarta, apsėta grūdiniais ir kitais pašariniais augalais. Likusiuose gausu įvairių rūšių žolių, gėlių, jose gyvena, gervės, didieji einiai. Gervės grakščiai šoka meilės šokius, jos skrenda oriai, ištiesusios kaklus. Minta amfibijomis, vėžiagyviais, augalais ir vabzdžiais. Didieji einiai suka lizdus lėkštose pievų lomuose ir kultivuojamuose laukuose. Ispanijoje gyvena pusė pasaulio populiacijos.

Kalnai ir aukštumų lygumos- kelios įspūdingiausios Ispanijos plėšriųjų paukščių rūšys gyvena kalnagūbriuose ir Centrinės Ispanijos aukštumų lygumose. Plačiai išskleidę sparnus ereliai ir grifai sklando ant šilto oro srovių, akylai ieškodami grobio ar dvėselienos. Karališkųjų erelių išskleistų sparnų tarpugalis siekia 2,25 m. Šie paukščiai ypač reti, Ispanijoje jų likę tik apie 100 porų. Plėšrieji grifai suka lizdus medžiuose ir ant uolų pakraščių, dažniausiai metų metais toje pačioje vietoje. Išskleistas sparnų tarpugalis siekia 2 metrus.

Gandrai, Ispanijoje poruojasi baltieji ir daug rečiau juodieji gandrai. Juos galima atpažinti iš lėtų lygių sparnų mostų, per migraciją jie kartais pakyla virš šiltų oro srovių. Poruodamiesi vilioja pateles “šokdami”, plakdami sparnais, kalendami snapais. Gandrai suka didelius lizdus iš šakelių ir žolių. Juos mėgsta statyti ant stogų, bokštų, ir kaminų. Minta vabzdžiais, žuvimi, amfibijomis. Populiacijai grėsmę kelia žemių melioracija ir pesticidai. (Kelionių vadovas, Ispanija, 2001m)

1.2. Augalai- Ispanijoje daug augalų rūšių. Čia mišriai auga Europos ir afrikos augalai. Niekur kitur nėra taip toli į pietus prasiskverbusių vidutinių platumų augalų, kaip Ispanijoje. Šis kraštas botaniniu atžvilgiu turtingiausias Europoje. Auga labai daug prieskoninių ir vaistinių augalų. Tačiau miškai užima tik apie 14% Ispanijos ploto. Sausajai krašto daliai būdinga Viduržemio pajūrio sausamėgė augalija, joje mažiau miškų. Tai – kvapnių makijos ir spygliuotų garibos visžalių krūmų bendrijos. Miškai auga upių slėniuose ir vakariniuose kalnų šlaituose. Juose auga bukai, topoliai, oleandrai, ievos. Mesetos plokščiakalnyje didelius plotus užima sausosios stepės, o jo pietinėje dalyje – La Mančoje- net pusdykumių augalai- druskės, alfa, gariga bei vėduoklinės nykštukinės palmės- palmitai. Jie vieninteliai iš palmių natūraliai auga Europoje.

(http://www.biblioteka.lt/metai/Ispanija1/Ispanija2.html).

1.3. Klimatas- Centrinė ir Pietų Ispanija yra viena sausiausių visame žemyne (kritulių iškrinta mažiau kaip 300mm per metus). Centrinėje ir Pietinėje Ispanijos dalyje klimatas žemyninis. Kastilija ir Leonas- maksimali temperatūra yra liepą 36Cº. Minimali temperatūra yra sausį -6,5 Co. Estremadūras- maksimali temperatūra yra liepą 41Co. Minimali temperatūra yra sausį -1,5Co. Madridas- maksimali temperatūra yra liepą 36Co. Minimali temperatūra yra sausį -4,6Co. Kastilija-La Manča- maksimali temperatūra yra liepą 35,5Co. Minimali temperatūra yra sausį -9,5Co. Andalūzija- maksimali temperatūra 37,5Co. Minimali temperatūra yra sausį 22co. (Kelionių vadovas, Ispanija, 2001m)

1.4. Upės- Dauguma Ispanijos upių nėra vandeningos, vasarą labai nusenka, todėl laivybai netinka. Tik vadalkivyro (Andalūzija) upe plaukioja laivai. Ispanijos centre ir pietuose tekančioms upėms tenka 25% šalies vandens nuotekio. Vadinasi Ispanijos viduryje ir pietuose labai trūksta vandens, ir laukus reikia drėkinti. Todėl upėse įrengta daug užtvankų ir hidroelektrinių. Upes maitina lietūs. Ilgiausios ir vandeningiausios Ispanijos upės: Ebras (928 km), Tachas (910 km), Gvadiana (820 km). Kalnuose yra nedidelių ežerų.

(http://www.biblioteka.lt/metai/Ispanija1/Ispanija2.html)

1.5. Reljefas- visa Centrinė Ispanija
nusidriekusi ant centrinio plokščiakalnio ( tai sausos dulkėtos lygumos, taip pat Centrinės Ispanijos dalyje nusidriekę Centriniai koldiljerai. Pietinėje Ispanijoje kraštovaizdis keičiasi nuo Almerijos dykumų rytuose iki drėgnųjų žemių Donana nacionalinio parko vakaruose. Centrinė ir Pietinė Ispanija yra nelygaus paviršiaus, joje mažai lygumų.(Pasaulio atlasas, Vilnius, 1996m).

2. CENTRINĖS IR PIETINĖS ISPANIJOS KULTŪRINIAI IŠTEKLIAI

2.1. Centrinės Ispanijos maistas, karšti patiekalai- Ispanijoje mėgstami patiekalai iš šernienos, fazanų ir putpelių, kurių daug centrinėje dalyje, ypač Estremadūroje, kur taip pat mėgstamos varlės ir lynai. Kastilija ir Leonas bei Kastilija La Mančas išlaikė paprasto stipraus maisto tradiciją, kur gausu troškinių. Tipiški Kastilijos La Mančos valgiai, dešrelės, paprasti triušienos, kiaulienos patiekalai su kmynais ir česnaku. Kastilijoje ir Leone didžiulėse orkaitėse kepami paršiukai ir veršiukai. Populiarūs pyragaičiai, įžimieji Toledo marcipanai, kuriuos kepa ir pardavinėja vienuolės.

Patiekalai- Patatas a la importancia, kiaušiniu apvoliotos bulvės, iškeptos ir patroškintos vyne su svogūnais ir šafranu. Pollo al padre Pero, Estremadūros valgis, pusė viščiuko troškinama aštriame pipirų ir pomidorų padaže. Sopa de ajo, šilta česnako sriuba, patirštinta duona. Į ja dažnai dedama be lukšto virto kiaušinio ir paprikos. Cocido madrilene, ant mažos ugnies troškinama jautiena, vištiena, kumpis, kiaulės pilvas ir avinžirniai. Dar dedama kopūstų, chorizo ir morcillos. Pirmiausiai išgeriamos sultys, o likusioji dalis dažnai patiekiama kaip du antrieji patiekalai. Migas, šį piemenų valgį sudaro kepti duonos gabalėliai, patiekiami su keptais pipirais. Perdiz con chcolade, su morkomis ir svogūnais patroškinta putpelė patiekiama su riebiu, tamsiu šokolado skonio padažu. Pisto, geriausias La Mančos patiekalas- ispaniškas ratatouille variantas iš pipirų, pomidorų, svogūnų ir cukinijos. El frite, kepta aviena su česnaku, paskaninta vietine paprika. Menestra de ternera, veršienos troškinys su šviežiomis morkomis ir žirneliais. Cabrito al ajillo, ožiukas keptas su svogūnais ir prieskoninėmis žolėmis. Kartais dedama išmuštų ožkos kepenų. Manchego, gaminamas iš avies pieno La Mančos lygumose ir laikomas geriausiu Ispanijos sūriu. Visiškai sunokęs jis tampa kietas, panašus į parmezaną. (Kelionių vadovas, Ispanija, 2001m).

2.2. Pietų ispanijos maistas, karšti patiekalai- Arabų maistas turėjo didelę įtaką Pietų Ispanijos valgiaraščiui, kuriame atsirado ryžių, citrinų, apelsinų, alyvuogių, vynų, be to, daug daržovių ir prieskonių. Šiandien daug mėsos kepama ant grotelių, į padažus dedama kmynų, šafrano, saldumynai gaminami iš trintų migdolų. Vartojama daug pomidorų ir pipirų. Salotos taisomos su vietiniu chereso actu. Kraštas garsėja kepta ant grotelių žuvimi, ypač sardinėmis ir gruzdintuvėje keptais kalmarais. Dešros gaminamos iš gero kumpio ir geros kiaulienos. Kalnuose populiarūs troškiniai su žarnokais ir avinžirniais. Tapas (užkandžiai) atsirado Andalūzijoje, ir šiame krašte vis dar gaminama didelė jų įvairovė.

Alyvuogės ir jų aliejus buvo svarbus Andalūzijos produktas nuo romėnų laikų. Šiandien čia pagaminama trečdalis viso Europos alyvuogių aliejaus. Baenos ir Sierda de Seguros aliejaus spaudyklos spaudžia sodrų, žalia, ypatingai gryna aliejų. Iš maistinių alyvuogių minėtinos riebios gordales, mažos žalios mazanillas ir kimštos alyvuogės.

Patiekalai- Gazpacho, atšaldyta aštri sriuba, gaminama sugrūdant duoną ir česnakus su agurkais, pomidorais ir pipirais. Alyvuogių aliejus suteikia riebumo, actas gaivumo. Pagardinama pjaustytomis daržovėmis ir skrudinta duona. Cachorrenas, tai žuvies sriuba iš Kadiso miesto. Gaminama su duona, moliuskais, dėl aromato dedama kartaus apelsino žievelių. Fritura de pescado, tipiškas Malagos ir Cadizo kraštų valgis, kur kalmarai ir žuvis patiekiami su citrinos skiltelėmis. Fideos a la malaguena, tai paella, pagaminta su vietiniais spageti, moliuskais ir pipirais. Habas a la rondena, pupos su vytintu kumpiu taip gerai žinomos, kad net vadinamos “ispaniškojo stiliaus” pupomis. Rabo de toro, su daržovėmis ir raudonuoju vynu troškinta buliaus uodega, vienas skaniausių patiekalų iš buliaus mėsos. Ternera con alcachofas, tai tradicinis kordobiečių valgis iš veršienos ir artišokų Mantilla vyno padaže. Huevos a la flamenco, paprastas čigonų patiekalas: nedideliame inde su daržovėmis kepti kiaušiniai. Dažnai dar įdedama chorizo dešros. Tocino de cielo, skaniausias iš kiaušinių ir karamelės desertų. Pavadinimas reiškia “dieviškas bekonas”. (Kelionių vadovas, Ispanija, 2001m).

2.3. Centrinės Ispanijos vynai- gaminami arba nedideliuose kokybiškuose šiaurės vakarų Kastilijos ir Leono rajonuose, arba plačiose vynuoges auginančiuose La Mančos ir Valdepenas lygumose. Ribera del Duero tapo madingiausiu Ispanijos raudonojo vyno regionu, kur aromatingi, stiprūs, bet skanūs vynai gaminami iš Tinto Fino vynuogių. Pastaruoju metu pradėti gaminti silpnesni vynai. Rueda gamina gerą baltąjį vyną iš Verdejo vynuogių.

Vynuogių rūšys, Iš Tempranillo vynuogių, dar vadinamų Tinto Fino del Toro ir Cencibel, gaminami visi geriausi Centrinės Ispanijos raudonieji
Cabernet Sauvignon pridedama į kai kuriuos Ribera de Duero vynus, o kartais iš jų daromas atskiros rūšies vynas, pvz., markizo de Grinono dvare Mentridoje. Verdejo, Viura ir Sauvignon Blance rūšys tinka baltąjam Rueda vynui. Baltos Airen vynuogės vyrauja Valdepenaso ir La Mančos vynuogynuose.

Geriausi vyno gamintojai- Toro, Farina. Rueda, Los Curros. Ribera del Duero, Alejandro Fernandez. Mentrida, Marques de Grinon. La Mancha, Vinicola de Castilla. Valdepenas, Casa de la Vina.

Vynadarystės rajonai- Ribera del Duero, Toro ir Rueda vyndarystės rajonai išsidėstę ant nuošalių aukštų plokščiakalnių palei Rio Duero upę. Šiaurės rytuose plyti atsiskyręs Bierzo rajonas, kurio vynai panašūs į kaimyninio Galisijos Valdeorraso rajono vynus. Vynas gaminamas ir aplink Madridą, į vakarus esančiame nežymiame Mentridos rajone. Dauguma Centrinės Ispanijos vynų gaminami La Mančoje, didžiausiame pasaulio vyndarystės rajone ir mažesniame Valdepenaso ankalve, pasižyminčiame aukščiausios rūšies vynais. (Kelionių vadovas, Ispanija, 2001m).

2.4. Pietinės Ispanijos vynai- Andalūzija spirituotų vynų kraštas. Geriausias iš jų Jerez. Andalūziečiai geria šviesų, sausą fino ir manzanillos chereso atmainas, visada atšaldyta prie tapas.

Kaip daromas Jerez. Jerez tai dviejų pagrindinių vynuogių veislių mišinys: iš Polomino gaunamas sausesnis, šviesesnis Jerez, Perdro Ximenez daro vyną sodresnį ir saldesnį.

Geriausi gamintojai- Jerez, Barbadillo, Blazquez, Caballero. Montilla-Moriles, Alvear, Perez Barquero, Tomas Garcia. Malaga, Scholtz Hermano, Lopez Hermanos.

Vyndarystės rajonai. Jerezo vyndarystės rajonas apima kreidines žemumas tarp Jerezo, Sanlucaro ir El Puerto de Santa Maria miestų. Į pietus nuo Montila-Morileso regiono driekiasi Malagos vynuogynai, kurių plotus sumažino miestų plėtra. (Kelionių vadovas, Ispanija, 2001m).

2.5. Etiketas- Ispanai yra nepaprastai mandagūs ir formalūs. Užuot tiesiogiai pareiškę savo požiūrį ar nuomonę, jie gali pasakyti keletą užuominų, palikdami kitai pusei pačiai atskleisti jų prasmę.

Vengia sakyti “ne”. Ispanai nepakenčia tiesioginės konfrontacijos. Tokį elgesį jie laiko asmens orumo įžeidimu. Todėl jie vengia prieštarauti arba kritikuoti bet kuriuos asmenis, išskyrus savo pavaldinius, vengia atvirai reikšti nesutikimą ir sakyti “ne”.

Tyli- kai kuriuose tautose tylėti gali reikšti sutikimą, neutralumą ar net nešališkumą. Ispanai dažnai patyli, bijodami, kad nepasitenkinimo ar nepritarimo pareiškimas gali būti suprastas kaip kritika, kuri sutrikdytų kitą pusę. Be to, ispanams rūpi, kad, pasirinkę netinkamą momentą savo nuomonei išsakyti, nepasirodytų kvaili arba kad kolegos nepatektų į kvailą padėtį.

Emociškai nepastovūs, ispanai nemėgsta planų nenumatytiems atvejams- alternatyvių veikimo būdų, sumanytų iš anksto tam atvejui, jei reikalai klotųsi ne taip, kaip buvo numatyta. Jų manymu, per didelį planavimą prarandama galimybė veikti savaimingai. Todėl, kai planai žlunga, ispanai linkę į audringus jausmų protrūkius. Tačiau jie retai praranda savitvardą dalykinėje aplinkoje ir tokios pat savitvardos tikisi iš kitų. (Himilice Novas ir Rosemary E. Silva, Prieš jus Ispanija, 2000m.).

2.6. Papročiai- Meilė ir santuoka, Franco valdymo metais, viešas vyro ir moters glamonėjimasis ar panašus meilės jausmo reiškimas buvo laikomas skandalingu elgesiu, už kurį grėsė suėmimas, bet šiais laikais jauni įsimylėjėliai neslepia savo jausmų. Jaunimas pasimatymus skiria pagal panašias taisykles kaip bet kur Vakaruose, nors diduma siekia tėvų pritarimo, o kai kuriuose kaimo vietovėse poros susitikinėja tik tada, kai planuoja tuoktis. Susižadėjimo laikotarpis būna gana ilgas, kadangi sužadėtiniai dažniausiai dirba, norėdami iki vestuvių susitaupyti pinigų butui ir baldamas. Tradiciškai ispanai merginimo laikotarpiu būna nepaprastai romantiški ir įsimylėję iki galvos praradimo, nors, įvykus oficialiems įžadams, jų elgesys dažnai pasikeičia. Tačiau šiandien, kai vis daugiau moterų imasi profesinės veiklos arba mokslinio darbo, vyrų vadovaujantis vaidmuo šeimoje mažėja, ypač miesto rajonuose. Santuoka paprastai vyksta katalikų bažnyčioje net tuomet, kai jaunoji ar jaunikis nėra nuolatiniai bažnyčios lankytojai. Santuokiniai žiedai mūvimi ant dešinės rankos, bet ne ant kairės rankos, kaip daugelyje kitų tautų.

Šiuo metu Jūs matote 31% šio straipsnio.
Matomi 2686 žodžiai iš 8746 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.