Centrinio banko vaidmuo ekonomikoje
5 (100%) 1 vote

Centrinio banko vaidmuo ekonomikoje

Įvadas

Centrinis bankas yra viena iš pagrindinių šiuolaikinės ekonomikos

institucijų, kuri palaiko finansų sistemos veikimą ir kontroliuoja pinigų

pasiūlą. Tai greičiau “bankų bankas”, dirbantis su komerciniais bankais bei

vertybinių popierių dileriais, palaikant savo vykdoma politika. Nors taip

ir vadinami, centriniai bankai nėra bankai ta prasme, kaip komerciniai

bankai. Jų tikslas – rūpintis visa ekonomika, pavyzdžiui, užkirsti kelią

komercinių bankų bankrotams, stabdyti nedarbo didėjimą ir panašiai.

Centriniai bankai, nors formaliai būtų ir privačių akcininkų nuosavybė,

atlieka vyriausybės funkcijas, taigi yra vyriausybės dalis.

Centriniai bankai išsirutuliojo dviem būdais. Vienas iš tų būdų –

lėtas evoliucijos procesas. Pirmutinis tokio banko pavyzdys būtų Anglijos

bankas. Jis pradėjo veiklą kaip komercinis bankas, bet per ilgą laiką labai

sustiprėjo, prisiėmė atsakomybę ir pamažu tapo centriniu banku. Sunku

pasakyti, kada jis šiame evoliucijos procese nustojo buvęs komerciniu ir

tapo centriniu banku. Kitaip negu Anglijos bankas, daugelis centrinių bankų

ne išsirutuliojo evoliucijos būdu, bet, kaip Federalinė rezervų sistema,

gavo centrinio banko funkcijas nuo pat pradžių. Tokie centriniai bankai iš

tikrųjų nuo pat pradžių yra valdomi vyriausybės, nors gali, kaip ir

Federalinė rezervų sistema, turėti ir privačių akcininkų. Kai bankas veikia

kaip centrinis bankas, tai yra savo veiksmus nustato labiau remdamasis

visuomenės, o ne akcininkų interesais, jis veikia kaip visuomeninė

institucija net ir tada, kai akcininkai formaliai renka visus jo

aukštuosius pareigūnus.

Centriniai bankai nėra bankai įprastine reikšme: jie yra

institucijos, kurių uždaviniai yra rūpintis pinigų kiekio valdymu, užkirsti

kelią finansinei panikai, veikiant kaip paskutiniams skolintojams kritiniu

atveju bei vykdant kitus vyriausybės uždavinius. Centriniai bankai teikia

tokias paslaugas, kaip rezervų laikymas ir čekių kliringas bankams, taip

pat veikia kaip vyriausybės bankai, atliekantys tokią funkciją, kaip

valiutos leidimas. Centriniai bankai gali sukurti rezervų bankų sistemai.

Darbo aktualumas tas, kad besikeičiantis centrinio banko vaidmuo

turi didžiulę reikšmę ekonomikai.

Problema – daugybė problemų šalies ekonomikoje.

Referato tikslai:

1. Išsiaiškinti centrinio banko vaidmenį ekonomikoje.

2. Išanalizuoti centrinio banko tikslus ir funkcijas.

3. Susipažinti su Lietuvos bei kitų šalių centriniais bankais.

1. CENTRINIO BANKO TIKSLAI IR FUNKCIJOS

1. Pinigų pasiūlos kontrolė

Dvi svarbiausios centrinio banko funkcijos yra pinigų kiekio ir

palūkanų normos kontrolė; Tikslas — užkirsti kelią didelio mąsto bankų

bankrotams. Be šių, jie turi dar ir įprastinių funkcijų.

XIX amžiaus britų ekonomistas ir žurnalistas finansų klausimais

Volteris Badžetas (Walter Bagehot) rašė: „Pinigai savęs nevaldo“.

Kiekvienas komercinis bankas, įsigijęs rezervų, didina indėlius ir jeigu

nebūtų tam tikro kontrolės mechanizmo, rezervų apimtis, indėliai ir

pagaliau pinigų kiekis galėtų didėti be galo. Vienas iš indėlių didėjimų

kontrolės būdų yra reikalavimas, kad bankai būtų pajėgūs padengti priimtus

indėlius kokiomis nors vertybėmis, pavyzdžiui, auksu. Antras būdas yra

įkurti centrinį banką, kuris būtų atsakingas už rezervų laikymą ir indėlių

bei pinigų pasiūlos priimtiną augimą. Tačiau centriniai bankai ne visada

sėkmingai nustato teisingą pinigų kiekio didėjimo normą.

Centriniai bankai, įskaitant ir Federalinę rezervų sistemą (FRS),

atlieka nemažai svarbių funkcijų. Pirmoji ir pati svarbiausia funkcija yra

pinigų pasiūlos kontrolė. Pinigai, visų pirma, yra mainų priemonė,

naudojama perkant prekes ir paslaugas. Pinigai, kaip žinoma, atlieka ir

kitas svarbias vertės išsaugojimo ir panašias funkcijas. Pinigai yra

finansinis turtas, išsaugojantis perkamąją galią tiek laiko, kiek reikia jų

savininkui.

Jai apibrėžtume pinigus tik kaip mainų priemonę, tai pinigų pasiūlą

sudarytų visuomenės turima valiuta ir monetos, čekinės sąskaitos ir

įsakomieji indėliai. Jei, kita vertus, pinigus apibrėžtume, kaip vertės

išsaugojimo priemonę, svarbiausiu pinigų pasiūlos komponentu būtų galima

laikyti taupomuosius indėlius ir terminuotąsias sąskaitas komerciniuose

bankuose ir kitose nebankinėse finansų institucijose, tokiose kaip kreditų

sąjungos ir taupomieji bankai. Pagal pinigų pasiūlos supratimą, keičiasi ir

centrinio banko elgsena, vykdant minėtą jo funkciją.

Teisę reguliuoti pinigų kiekį ir vertę šio šimtmečio pradžioje

Kongresas suteikė FRS. FRS tapo ne tik pagrindiniu visuomenės naudojamų

grynųjų pinigų ir monetų šaltiniu, bet ir pagrindine vyriausybės

institucija, atsakinga už dolerio vertės stabilizavimą ir jo integraciją į

tarptautinę valiutų rinką. Pinigų pasiūlos
kontrolė yra labai svarbi todėl,

kad piniginių atsargų kiekio pakitimai yra artimai susiję su ekonomikos

pakitimais. Tyrimai įrodė, kad jei centrinis bankas kontroliuoja pinigų

augimą, tai gali turėti įtakos visai šalies ekonomikai.

Kita svarbi pinigų kontrolės priežastis yra ta, kad pinigų masė

banknotų ir bankų depozitų pavidalu gali nelimituotai padidėti. Naujų

piniginių vienetų pagaminimo ir išleidimo į apyvartą ribiniai kaštai yra

artimi nuliui. Tokiu būdu, vyriausybė gali nesunkiai padidinti grynųjų

pinigų pasiūlą, neatsižvelgdama į ekonomikos galimybes gaminti prekes ir

teikti paslaugas. Kadangi tai sukeltų infliaciją, suardytų mokėjimų

mechanizmą ir stabdytų viso verslo veiklą, suprantama, kad šiuolaikinėms

vyriausybėms centriniai bankai reikalingi kaip pinigų kiekio bei vertės

reguliatoriai ir saugotojai. Taigi FRS nuolatos veikia šalies vidaus

finansų rinkas, siekdama palaikyti dolerio perkamąją galią šalyje ir laikas

nuo laiko įsiterpdama į užsienio valiutų rinkas.

2. Pinigų ir kapitalo rinkų stabilizavimas

Tai pat labai svarbi centrinio banko funkcija yra pinigų ir kapitalo

rinkų stabilizavimas. Kad ekonomika augtų, finansų sistema santaupas turi

pasiūlyti tiems, kuriems jų reikia investavimui. Kad pinigų ir kapitalo

sistema veiktų efektyviai, visuomenė turi pasitikėti finansų institucijomis

ir aptikėti joms savo santaupas. Jei finansų rinkos yra nestabilios,

palūkanų normos ir vertybinių popierių kainos stipriai svyruoja, o finansų

institucijos dažnai bankrutuoja, visuomenės pasitikėjimas finansų sistema

gali būti prarastas. Kapitalo judėjimas sumažėja, lėtindamas ekonomikos

augimą ir didindamas nedarbą. Todėl centrinis bankas turi imtis ryžtingų

veiksmų reguliuojant finansų rinkų būklę ir užtikrinant stabilų pinigų

judėjimą tose rinkose.

Siekdama šio tikslo FRS laikas nuo laiko suteikia lėšų pagrindiniams

vertybinių popierių dileriams, kad jie galėtų palaikyti popierių rinkos

likvidumą. Kai pinigų kiekis ar palūkanų norma didėja ar mažėja greičiau

nei tai reikalinga ekonomikos stabilumui čia vėl įsikiša FRS. Tai gi

centrinis bankas gali keisti palūkanų normų dydį, kurią jam moka kiti

bankai, suaktyvinti vertybinių popierių prekybą, kad būtų stabilizuota

pinigų ir kapitalo rinkos būklė.

3. Paskutinis išteklių šaltinis

Dar viena svarbi centrinio banko funkcija — būti paskutiniu resursų

šaltiniu. Tai reiškia aprūpinti fondais finansų institucijas, kurių kiti

skolinimosi šaltiniai jau yra išsekę. Pavyzdžiui, FRS vadinamojo „diskonto

lango“ pagalba gali aprūpinti fondais tam tikras finansų institucijas, kad

jos galėtų padengti trumpalaikį grynųjų pinigų trūkumą. Prieš FRS sukūrimą

viena iš silpnų JAV finansų sistemos vietų buvo paskutinio išteklių

šaltinio nebuvimas, galinčio padėti laikinų sunkumų prislėgtoms finansų

institucijoms.

4. Mokėjimų mechanizmo palaikymas ir tobulinimas

Yra dar vienas centrinio banko vaidmuo — mokėjimų mechanizmų veikimo

užtikrinimas ir jo tobulinimas. Tai apima čekių sistemos tvarkymą, reikiamą

grynųjų pinigų kiekio palaikymą, piniginių lėšų kompiuterinį perdavimą ir

visuomenės pasitikėjimo pagrindiniu piniginiu vienetu palaikymą. Patikimas

ir gerai funkcionuojantis mokėjimų mechanizmas yra labai svarbi verslo ir

komercijos plėtros prielaida. Jei, čekių kliringas neatliekamas laiku arba

verslo objektas negali gauti grynųjų pinigų operacijoms atlikti, verslas

gali sustoti. Dėl to, gali padidėti nedarbas, mažėti investicijos,

ekonomikos augimas.

5. Bankų bankrotų kontrolė

Vienas pinigų pasiūlos kontrolės tikslų yra apsaugoti nuo bankų

bankrotų, ypač jei yra palyginti daug mažų bankų. Tačiau tai nereiškia, kad

centriniai bankai yra užkirtę kelią daugybei buvusių bankų bankrotų.

Centrinis bankas privalo veikti kaip paskutinis skolintojas kritiniu atveju

(paskutinis kreditorius), tai yra kaip institucija, galinti ir norinti

teikti bankams paskolas krizės metu, kai kiti bankai negali arba nenori to

daryti. Centrinis bankas sugeba teikti paskolas tokiu metu, nes jis turi

galimybę sukaupti rezervus. Jungtinėse Amerikos Valstijose gynybos nuo

bankų bankrotų galimybę, žinoma, turi Federalinė indėlių draudimo

korporacija, bet Federalinė rezervų sistema paremia Federalinę indėlių

draudimo korporaciją, veikdama kaip paskutinis skolintojas kritiniu atveju.

Jei bakas yra ant bankroto ribos, Federalinė rezervų sistema gali jam

suteikti paskolą, kad palaikytų jo veiklą tol, kol Federalinė indėlių

draudimo korporacija galės prijungti jį prie kito banko arba kitaip

išspręsti jo likimą.

Veikti kaip paskutiniam skolintojui kritiniu atveju yra labai svarbi

centrinio banko funkcija. Potenciali finansinė panika kyla labai retai, tai

gi kai kas nors stebi kasdieninę centrinio banko veiklą, jo kaip paskutinio

skolintojo kritiniu atveju,
atrodo nelabai svarbi. Tačiau

centrinis bankas privalo visada būti pasiruošęs veikti kaip paskutinis

skolintojas, net jei jam tektų laikinai atsisakyti kitų tikslų, pavyzdžiui,

kovos su infliacija.

6. Įprastinės funkcijos

Viena iš įprastinių centrinio banko funkcijų yra teikti komerciniams

bankams paslaugas. Tai gi jis, laikydamas didžiąją komercinių bankų rezervų

dalį, veikia kaip bankų bankas. Tie rezervai fiziškai neegzistuoja; tai yra

tik įrašai centrinio banko balanso pasyvų pusėje. Kadangi centrinis bankas

laiko komercinių bankų rezervus, jis dažnai atlieka bankų čekių kliringą.

Be paslaugų komerciniams bankams centrinis bankas teikia daug paslaugų

vyriausybei. Tai gi jis veikia kaip vyriausybės bankas. Vyriausybė turi

Šiuo metu Jūs matote 30% šio straipsnio.
Matomi 1529 žodžiai iš 5078 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.