Įvadas 3
I. Lietuvos centrinio banko veiklos principai ir vaidmuo ekonomikoje
4
1. Bendra informacija 4
1.1 Tikslas 4
1.2 Funkcijos 4
1.3 Valdymas ir struktūra 5
1.4 Departamentai 5
1.5 Savarankiški skyriai 6
1.6 Lietuvos banko struktūra (schema) 7
1.7 Atskaitomybė ir informavimas apie veiklą 7
2. Pinigų politika 8
3. Užsienio atsargų valdymas 8
3.1 Užsienio atsargų valdymo principai 9
4. Iždo agento veikla 9
4.1 Dalyvavimas VVP aukcionuose 9
5. Kredito įstaigų priežiūra 10
4.1 Bankų veiklos riziką ribojantys normatyvai ir reikalavimai 10
6. Pinigų išleidimas ir išėmimas iš apyvartos 11
7. Tarpbankinė lėšų pervedimo sistema 11
7.1 Tarpbankinė lėšų pervedimo sistema 12
7.2 Dalyvavimas sistemoje TARPBANK 13
7.3 Sistemos TARPBANK veikimo tvarka 13
7.4 Rizikos valdymas 14
7.5 Sistemos TARPBANK rodikliai 15
8. Tarptautiniai ryšiai 15
9. Pagrindinio tikslo įgyvendinimas 15
10. Istorija 16
10.1 Lietuvos banko atkūrimas 1990 m. ir veikla iki šių dienų 16
10.2 Lietuvos bankas 1922-1940 m. 17
10.3 Lietuvos centrinės bankininkystės ištakos 18
II. Užsienio centrinių bankų veiklos principai ir vaidmuo ekonomikoje
18
1. Centrinio banko vaidmuo ekonomikoje 18
1.1.Pinigų pasiūlos kontrolė 19
1.2.Pinigų ir kapitalo rinkų stabilizavimas 20
1.3. Paskutinis išteklių šaltinis 20
1.4.Mokėjimų mechanizmo palaikymas ir tobulinimas 21
2. Centrinio banko tikslai ir veiklos kanalai 21
2.1. Kanalai, kuriais veikia centriniai bankai 22
Išvados 25
Naudota literatūra (šaltiniai) 26
Įvadas
Lietuvos banko misija – leisti Lietuvos Respublikos pinigus ir siekti
jų stabilumo, vykdant visas centrinio banko funkcijas ir naudojant įvairias
pinigų politikos priemones; užtikrinti efektyvų bei patikimą pinigų,
kredito ir atsiskaitymų sistemos funkcionavimą. Lietuvos bankas turi
atlikti aktyvų ir autoritetingą vaidmenį, vykdant šalies ekonominę
politiką, remdamas Vyriausybės veiksmus tiek, kiek tai neprieštarauja jo
pagrindiniam tikslui.
Šią temą pasirinkau todėl, kad norėjau įsitikinti prieš tai paminėto
teiginio tikslumu.
I. Lietuvos centrinio banko veiklos principai ir vaidmuo ekonomikoje
1. Bendra informacija
1.1 Tikslas
Lietuvos bankas yra Lietuvos Respublikos centrinis bankas, kurio
pagrindinis tikslas – siekti kainų stabilumo. Siekdamas šio tikslo Lietuvos
bankas yra nepriklausomas nuo Lietuvos Respublikos Vyriausybės bei kitų
valstybės įstaigų. (JAV centrinis bankas – tai Vyriausybės institucija.)
1.2 Funkcijos
Lietuvos bankas, įgyvendindamas pagrindinį tikslą atlieka šias
funkcijas:
– vykdo Lietuvos Respublikos pinigų emisiją;
– formuoja ir vykdo pinigų politiką;
– nustato lito kurso reguliavimo sistemą ir skelbia oficialų lito kursą;
– valdo, naudoja Lietuvos banko užsienio atsargas ir jomis disponuoja;
– atlieka valstybės iždo agento funkcijas;
– išduoda bei atšaukia licencijas Lietuvos Respublikos kredito įstaigoms ir
leidimus užsienio valstybių kredito įstaigų skyrių bei atstovybių
steigimui, prižiūri jų veiklą ir nustato jų finansinės apskaitos principus
ir atskaitomybės tvarką;
– kuria ir valdo tarpbankinę lėšų pervedimo sistemą ir nustato reikalavimus
tarpbankinės lėšų pervedimo sistemos dalyviams;
– renka pinigų ir bankų, mokėjimo balanso, Lietuvos finansinės ir su ja
susijusios statistikos duomenis, diegia šios statistikos surinkimo,
atskaitomybės, jos skelbimo standartus, sudaro Lietuvos Respublikos
mokėjimų balansą.
1.3 Valdymas ir struktūra
Lietuvos bankui vadovauja banko valdyba, kurią sudaro pirmininkas,
trys jo pavaduotojai ir septyni nariai.
Lietuvos banko darbą organizuoja valdybos pirmininkas. Lietuvos banko
valdybos pirmininką penkeriems metams skiria Seimas Prezidento teikimu.
Lietuvos banko valdybos pirmininko pavaduotojus ir valdybos narius
devyneriems metams skiria Prezidentas Lietuvos banko valdybos pirmininko
teikimu. Lietuvos banko valdyba, išskyrus pirmininką ir vieną pirmininko
pavaduotoją, atnaujinama trečdaliu kas treji metai.
Einamuosius Lietuvos banko reikalus tvarko dešimt departamentų: Pinigų
politikos, Rinkos operacijų, Kredito įstaigų priežiūros, Tarptautinių
ryšių, Atsiskaitymų centras, Kasos, Apskaitos, Informacinių technologijų,
Ūkio, Vindikacijos.; penki savarankiški skyriai (Vidaus audito, Juridinis,
Organizacijos ir personalo, Bendrasis, Ryšių su visuomene) ir Lietuvos
banko įstaigos Kaune ir Klaipėdoje.
1.4 Departamentai
• Pinigų politikos – formuoja Lietuvos banko pinigų politikos
strategiją, kuria ir tobulina Lietuvos banko pinigų politikos
priemones bei jų taikymą.
• Rinkos operacijų – valdo
šalies oficialiąsias tarptautines atsargas.
• Kredito įstaigų priežiūros – prižiūri, ar kredito įstaigos vykdo
įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytus bei tarptautinius
rekomenduojamus saugios ir patikimos bankininkystės standartus.
• Tarptautinių ryšių – užtikrina Lietuvos banko dalyvavimą Lietuvos
pasirengimo narystei Europos Sąjungos procesuose, Lietuvos banko
atstovavimą tarptautinėse institucijose.
• Atsiskaitymų centras – užtikrina tarpbankinės lėšų pervedimo bei
atsiskaitymų sistemos funkcionavimą, nuolatinį jos tobulinimą.
• Kasos – užtikrina kokybiškų ir saugių grynųjų pinigų išleidimą ir
susidėvėjusių išėmimą iš apyvartos, komercinių bankų kasinio
aptarnavimo vykdymą.
• Apskaitos – tvarko apskaitą, rengia finansinę atskaitomybę.
• Informacinių technologijų – rengia ir įgyvendina banko informacinių
technologijų strategiją, administruoja banko informacines sistemas.
• Ūkio – sudaro optimalias darbo sąlygas darbuotojams, užtikrina
ilgalaikio materialaus turto reikiamą techninę būklę ir eksploatavimą.
• Vindikacijos – užtikrina kompleksinę Lietuvos banko turto, saugomų
vertybių, darbuotojų ir informacijos apsaugą;
1.5 Savarankiški skyriai
Vidaus audito – audituoja visą banko veiklą, teikia rekomendacijas dėl
veiklos tobulinimo bei vidaus kontrolės sistemos efektyvumo.
Juridinis – teisinėmis priemonėmis padeda vykdyti ir realizuoti
Lietuvos banko funkcijas ir teises.
Organizacijos ir personalo – įgyvendina Lietuvos banko personalo ir
organizacijos valdymo politiką, koordinuoja strateginį veiklos planavimą
banke.
Bendrasis skyrius – organizuoja visus su raštvedyba susijusius
reikalus bei bendrųjų reikalų tvarkymą.
Ryšių su visuomene – teikia informaciją visuomenei bei žiniasklaidai
apie Lietuvos banko veiklą.
Skyriai Kaune ir Klaipėdoje – aptarnauja jiems priskirtų šalies zonų
komercinius bankus, jų skyrius grynaisiais pinigais.
1.6 Lietuvos banko struktūra (schema)
[pic]
1.7 Atskaitomybė ir informavimas apie veiklą
Lietuvos bankas savo veikloje vadovaujasi atskaitomybės prieš
visuomenę ir skaidrumo principais. Platesnis įvairios informacijos apie
savo veiklą, o taip pat ir kitų finansinių bei ekonominių duomenų
atskleidimas padeda užtikrinti ne tik Lietuvos banko veiklos, bet ir bendrą
šalies skaidrumą. Tai savo ruožtu lemia nuolat augančio šalies ekonominio
ir finansinių sektorių funkcionavimo patikimumą.
Laikydamasis skaidrumo praktikos, kiekvienais metais Lietuvos bankas
skelbia metinę finansinę ataskaitą kartu su auditoriaus išvada. Taip pat
viešai skelbia ir leidžia atskiru leidiniu metinę ataskaitą, kurioje
pateikia informaciją apie pagrindinius pinigų politikos uždavinius ir jų
vykdymą, pinigų politikos operacijas, veiklą vykdant kredito įstaigų
priežiūrą ir kitas įstatymų numatytas funkcijas bei apie šalies
makroekonominę padėtį – pokyčių šalies ekonomikoje ir finansų rinkose
analizę, taip pat apie banko finansinę būklę ir veiklos rezultatus.
Lietuvos bankas leidžia mėnesinius ir ketvirtinius biuletenius,
kuriuose pateikiama informacija ne tik apie savo veiklą, bet ir platus
spektras finansinės bei makroekonominės informacijos.
Laikydamasis principo, kad tokia informacija turi būti skelbiama
periodiškai ir iš anksto žinomu laiku, Lietuvos bankas yra prisijungęs prie
tarptautinių Duomenų platinimo specialiųjų standartų ir užtikrina jų
taikymą Lietuvoje.
Taip pat Lietuvos bankas du kartus per metus informuoja Lietuvos
Respublikos Seimą apie pagrindinio tikslo įgyvendinimą.
2. Pinigų politika
Svarbiausias pinigų politikos tikslas – siekti Lietuvos Respublikos
kainų stabilumo, kuris įgyvendinamas įstatymų nustatyta tvarka pasirenkant
bazinę valiutą ir išlaikant fiksuotą lito kursą. Fiksuotas kursas tokioje
mažoje ir atviroje šalyje kaip Lietuva, leidžia pasiekti santykinį kainų
stabilumą ilguoju laikotarpiu, sudarant neinfliacines sąlygas ekonomikai
augti. Priimti sprendimai dėl lito susiejimo su euru ne tik leis pasiekti
infliaciją, artimą Ekonominei ir pinigų sąjungai, bet ir spartins
integraciją ir konvergenciją su Europos Sąjunga.
Lietuvos banko pinigų politiką ir jos priemonių naudojimą lemia
fiksuoto lito kurso režimas ir Lietuvos banko neribotu mastu atliekamas
litų keitimas į bazinę valiutą ir bazinės valiutos į litus bei Lietuvos
banko įsipareigojimų litais visiško padengimo Lietuvos banko laikomomis
aukso ir konvertuojamosios užsienio valiutos atsargomis principas.
Lietuvos banko pinigų politikos strategiją, jos principus, tarp jų
pinigų politikos priemonių naudojimą, nusako Lietuvos banko 1999 metais
liepos 1 dieną priimtos Lietuvos banko „Pinigų politikos priemonių taikymo
kryptys“.
3. Užsienio atsargų valdymas
Lietuvos bankas valdo užsienio atsargas įgyvendindamas LB
ir užtikrindamas lito kurso reguliavimo sistemos patikimumą:
Lietuvos banko išleisti į apyvartą litai turi būti visiškai padengti aukso
ir konvertuojamosios valiutos atsargomis. Lietuvos Respublikos užsienio
atsargas sudaro: auksas, užsienio valiuta, turtas užsienio valiuta
užsienyje, specialiosios skolinimosi teisės (SST) ir atsargos
Tarptautiniame valiutos fonde, kitos visuotinai pripažįstamos užsienio
atsargos.
3.1 Užsienio atsargų valdymo principai
Lietuvos banko valdyba, siekdama užtikrinti užsienio atsargų saugumą,
likvidumą ir pelningumą, nustato pagrindinius užsienio atsargų investavimo
principus, riziką ribojančius normatyvus (ribodama kredito, valiutų kursų
ir palūkanų normų riziką), atsakomybę ir kompetencijos pasidalijimą
investuojant užsienio atsargas. Lietuvos bankas investuoja užsienio
atsargas, sudarydamas sandorius su užsienio ir tarptautinėmis finansų ir
kredito institucijomis. Didžioji dalis užsienio atsargų investuojama
įsigyjant Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) šalių
centrinių vyriausybių, vyriausybinių agentūrų ir tarptautinių finansinių
institucijų išleistus vertybinius popierius. Užsienio atsargos
investuojamos ir į terminuotuosius indėlius šių šalių komerciniuose
bankuose. Lietuvos bankas, investuodamas Lietuvos užsienio atsargas,
vadovaujasi susiklosčiusia tarptautine centrinių bankų užsienio atsargų
investavimo praktika bei Lietuvos banko valdybos patvirtintomis
taisyklėmis.
4. Iždo agento veikla
Lietuvos bankas, vykdydamas valstybės iždo agento funkcijas,
organizuoja Finansų ministerijos šalies viduje išleidžiamų Lietuvos
Respublikos Vyriausybės vertybinių popierių (toliau – VVP) pardavimo
aukcionus, išpirkimus ir palūkanų už juos išmokėjimus. Aukcionai vykdomi
vadovaujantis Lietuvos banko valdybos patvirtintais Lietuvos Respublikos
Vyriausybės vertybinių popierių aukciono nuostatais.
4.1 Dalyvavimas VVP aukcionuose
Aukciono dalyviais gali būti Lietuvos banko valdybos patvirtintuose
Reikalavimuose Lietuvos Respublikos Vyriausybės vertybinių popierių
aukciono dalyviams išdėstytus reikalavimus ir kriterijus atitinkantys ir su
Lietuvos banku sudarę Aukciono dalyvio sutartį:
– Lietuvos Respublikos komerciniai bankai ir užsienio bankų filialai
(skyriai), veikiantys Lietuvos Respublikoje;
– Lietuvos Respublikos finansų maklerio įmonės, turinčios Vertybinių
popierių komisijos suteiktą „A“ kategoriją;
– užsienio šalių finansų ir kredito įstaigos.
5. Kredito įstaigų priežiūra
Kredito įstaigų priežiūros tikslas – stebėti ar kredito įstaigos vykdo
įstatymų ir Lietuvos banko teisės aktų nustatytus, bei Tarptautinių
apskaitos standartų (TAS) ir Bazelio komiteto sprendimų rekomenduojamus
saugios ir patikimos bankininkystės standartus.
5.1 Bankų veiklos riziką ribojantys normatyvai ir reikalavimai
Lietuvos Respublikos komercinių bankų įstatyme yra nustatyti bankų
veiklos riziką ribojantys normatyvai, kuriuos privalo vykdyti visi Lietuvos
komerciniai bankai. Normatyvų dydžius ir jų apskaičiavimo metodiką nustato
Lietuvos bankas. Yra nustatyti šie veiklos riziką ribojantys normatyvai:
kapitalo pakankamumo, likvidumo, maksimalios atviros pozicijos užsienio
valiuta ir tauriaisiais metalais, maksimalios paskolos sumos vienam
skolininkui ir didelių paskolų normatyvai. Lietuvos bankas teisės aktais
gali nustatyti kitus normatyvus, neprieštaraujančius Bazelio bankų
priežiūros komiteto rekomendacijoms ir Europos Sąjungos direktyvoms.
– Kapitalo pakankamumo normatyvas – banko skaičiuotino kapitalo ir turto
(aktyvų) bei nebalansinių įsipareigojimų, įvertintų pagal riziką santykis,
turi būti ne mažesnis kaip 10 procentų.
– Likvidumo normatyvas – banko likvidaus turto santykis su einamaisiais
įsipareigojimais negali būti mažesnis negu 30 procentų.
– Maksimalios atviros pozicijos užsienio valiuta ir tauriaisiais metalais
normatyvas – leidžiamas bendrosios atviros pozicijos dydis – ne daugiau
kaip 25 procentų banko kapitalo, o vienos valiutos ar tauriųjų metalų
atviros pozicijos dydis – ne daugiau kaip 15 procentų banko kapitalo.
– Maksimalios paskolos sumos vienam skolininkui normatyvas – paskolų suma
vienam skolininkui neturi viršyti 25 procentų banko kapitalo.
– Didelių paskolų normatyvas – banko suteiktų didelių paskolų bendroji suma
neturi viršyti 800 procentų banko kapitalo.
Taip pat Lietuvos Respublikos komercinių bankų įstatyme nustatyta, kad
bendra banko investicijų į kitų įmonių akcijas ar kapitalą suma negali būti
didesnė kaip 40 procentų banko kapitalo, o banko investicijų į vienos
įmonės akcijas ar kapitalą suma negali būti didesnė kaip 10 procentų banko
kapitalo. Šios nuostatos netaikomos banko investicijoms į įmonių, kurios
pagal Lietuvos Respublikos įstatymus ir Lietuvos banko teisės aktus
priskirtos kreditine ir finansine veikla besiverčiančioms įmonėms, akcijas
ar kapitalą. Bankui
draudžiama įsigyti įmonės, kuri valdo šio banko akcijų