Centrinis bankas
5 (100%) 1 vote

Centrinis bankas

KAUNO TECHNOLOGIJOS UNIVERSITETAS

SOCIALINIŲ MOKSLŲ FAKULTETAS

EKONOMIKOS KATEDRA

KURSINIS DARBAS

CENTRINIS BANKAS IR JO VAIDMUO EKONOMIKOJE


Priėmė: B.Mrazauskienė

Aliko : SMG-1/1gr. stud.

Žavinta Trijonytė

Lauryna Dikšaitienė

2002 11 16

KAUNAS, 2002

TURINYS

ĮVADAS……………………………………………………………………. 3

1.CENTRINIS BANKAS, JO RAIDA, TIKSLAI IR

FUNKCIJOS ………………………………………………………….….5

2.CENTRINIO BANKO VYKDOMA MONETARINĖ

POLITIKA ………………………………………………….…………..11

3.LIETUVOS CENTRINIS BANKAS ……………………………….18

4. CENTRINĖS BANKININKYSTĖS KONVERGENCIJA STOJANT Į EUROPOS SĄJUNGĄ………………………………………….. 26

IŠVADOS …………………………………………………………………31

LITERATŪRA……………………………………………………………33

Įvadas

Pirmą kartą “centrinio banko” terminą pavartojo vienas anglų žurnalistas 1873 metais, apibūdindamas banko monopolinę teisę leisti į apyvartą banknotus. Tačiau tik per pastaruosius 50 metų šis terminas tapo plačiai vartojamas. Šio amžiaus pradžioje pasaulyje buvo tik 18, o pabaigoje – 173 centriniai bankai.

Centrinio banko pirminė užduotis buvo ne vykdyti monetarinę politiką, bet finansuoti vyriausybės išlaidas. Seniausias centrinis bankas buvo įsteigtas Švedijoje 1668 metais – jis turėjo finansuoti karines išlaidas. Anglijos centrinis bankas buvo įkurtas 1694 metais – irgi šios šalies karui su Prancūzija finansuoti. XIX amžiuje jis pradėjo atlikti ir paskutinio skolintojo funkciją.

Bankų evoliucija pasaulyje suformavo teoriškai apibendrintą ir realiame gyvenime patikrintą centrinio banko ir klasikinės pinigų politikos modelį. Pinigų politikos specialistai, Vakarų šalių bankininkai pripažino centrinio banko ir jo formuojamos pinigų politikos svarbą, bei reikšmę valstybei. Garsūs bankininkystės bei pinigų teoretikai ir praktikai M.Friedmanas, G. Goodharms ir kiti neabejoja dėl “plaukiojančio” pinigų keitimo kurso pranašumo savarankiškoje šalies pinigų politikoje ir neigia fiksuoto, „pririšto“ kurso metodą, nes fiksuotas kursas, kai yra „prisirišama“ prie vienos šalies valiutos, paprasčiausiai reiškia pinigų politikos nebuvimą, ir centrinio banko virtimą, paprasta pinigų keitykla. Centrinis bankas, kuriantis ir įgyvendinantis valstybės pinigų politiką, reikalingas kontroliuoti komercinius bankus. Jie savo veikla daugina pinigų masę apyvartoje ir tuo turi įtakos pinigų pasiūlai. O pastaroji skatina infliaciją! Vadinasi, ir komerciniai bankai daro įtaką kainų lygiui, turto vertei, realioms pajamoms. Todėl būtina komercinių bankų priežiūra, kurią paprastai vykdo centrinis bankas.

Egzistuoja ne tik ekonominiai, bet ir moraliniai centrinio banko paskirties aspektai: komerciniai bankai naudojasi privataus sektoriaus, individualių asmenų pinigais kaip kreditiniais ištekliais. Privataus sektoriaus ir individo teises bei pasirinkimo laisvę investuoti ar laikyti pinigus bankų depozitinėse sąskaitose gina ne rinka, o valstybė. Valstybei atstovauja ir už indėlių saugumą atsako Vyriausybė bei šalies centrinis bankas, vykdydamas komercinių bankų priežiūrą.

Šiuolaikinis bankas yra viena iš pagrindinių šiuolaikinės ekonomikos institucijų. Tai vyriausybės institucija, palaikanti finansų sistemos veikimą ir kontroliuojanti pinigų pasiūlą. Tai greičiau “bankų bankas”, dirbanti su komerciniais bankais bei vertybinių popierių dileriais palaikant savo vykdoma plitika. Centrinis Jungtinių Amerikos Valstijų bankas yra Kongreso sukurta Federalinė rezervų sistema, atsakinga už pinigų emisiją, bankinikystės regulaivimą, dolerio vertės palaikymą bei padedanti spręsti gyventojų užimtumo klausimus. Šiame darbe smulkiau nagrinėsime Centrinio banko operacijų prigimtį ir įtaką šalies ekonomikai, taip pat pagrindines Centrinio banko vykdomos politikos problemas, Lietuvos banko veiklą ir ruošimąsi Europos Sąjungos narystei.

1. CENTRINIS BANKAS, JO RAIDA, TIKSLAI IR FUNKCIJOS

Beveik visose valstybėse, didelėse ir mažose yra centrinis bankas.

Centrinis bankas (CB) – speciali vyriausybinė ar kvazivyriausybinė institucija finansų sistemoje, reguliuojanti mainų priemones.

Bankinės sistemos raidos praktika parodė, kad jos centralizacija ir valdymas yra būtinas. CB pagrindinis tikslas – šalies pinigų ir ir bankų sistemų valdymas. Skirtingose šalyse funkcionuoja skirtingi CB. Pavyzdžiui, JAV CB – Federalinė rezervų sistema (FRS), Didžiojoje Britanijoje – Anglijos bankas, Vokietijoje – Bundesbankas, Japonijoje – Japonijos bankas, Lietuvoje – Lietuvos bankas. Mūsų laikais CB paprastai turi
išskirtinę teisę – leisti pinigus. Tačiau kai kuriose šalyse CB nėra, o jei ir yra, tai jis neturi pinigų leidimo teisės (Panamos ir Liberijos CB neturi tokios teisės – šiose dviejose šalyse atsiskaitoma JAV doleriais). Daugelyje Vakarų Afrikos šalių, kalbančių prancūziškai, nacionalinė valiuta susieta su pracūzišku franku, ir nacionalinė vyriausybė silpnai kontroliuoja pinigų pasiūlą šalyje.

Centriniai bankai atsirado dviem būdais. Vienas iš jų – lėtas evoliucijos procesas. Pirmas tokio banko pavyzdys būtų Anglijos bankas. Jis pradėjo veiklą kaip komercinis bankas, bet per ilgą laiką labai sustiprėjo, prisiėmė atsakomybę ir pamažu tapo centriniu banku. Sunku pasakyti, kada jis šiame evoliucijos procese nustojo buvęs komerciniu ir tapo centriniu banku. Kitaip negu Anglijos bankas, daugelis centrinių bankų neišsivystė evoliucijos būdu, bet, kaip, pavyzdžiui, JAV Federalinė rezervų sistema ar Lietuvos bankas, gavo centrinio banko funkcijas nuo pat pradžių. Tokie CB nuo pat pradžių yra valdomi Vyriausybės, nors gali, pavyzdžiui, kaip ir JAV Federalinė rezervų sistema, turėti ir privačių akcininkų. Kai bankas veikia kaip centrinis bankas, tai yra savo veiksmus nustato labiau remdamasis visuomenės, o ne akcininkų interesais, jis veikia kaip visuomeninė institucija net ir tada, kai akcininkai formaliai renka visus jo aukštuosius pareigūnus.

Taigi CB nėra bankai įprastine reikšme – tai finansinės institucijos, kurių svarbiausios funkcijos yra rūpintis pinigų kiekio ir palūkanų normos kontrole bei valdymu, o tikslas – užkirsti kelią didelio masto bankų bankrotams, t.y. finansinei panikai, veikiant kaip paskutiniams skolintojams (kreditoriams) kritiniu atveju bei vykdant kitus vyriausybės uždavinius. Be šių svarbiausių jie turi dar ir įprastinių funkcijų, pavyzdžiui, teikti komerciniams bankams paslaugas, leisti valiutą, teikti daug paslaugų vyriausybei ir pan. CB veikia ir kaip vyriausybės patarėjai, ypač tarptautinių finansų klausimais.Kad tai sugebėtų atlikti, CB turi daug darbuotojų dirbančių tiriamąjį darbą. Taigi ir Lietuvoje centriniu banku yra vadinamas Lietuvos bankas (LB). Tai bankininkų bankas, kuriame kiti bankai laiko savo privalomus rezervus. Be to jis kartu su šalies finansų ministerija per kredito įstaigas organizuoja Lietuvis Republikos Vyriausybės išleidžiamų vidaus ir užsienio paskolų obligacijų pardavimą, išpirkimą bei palūkanų už jas mokėjimą. CB tikslai ir funkcijos.

CB, turinčio išimtinę teisę emituoti (išleisti) pinigus, pagrindinės veiklos funkcijos yra šios:

1. CB pagrindinė funkcija – pinigų leidimas (emisija);

2. CB yra “bankų bankas”, “bankų tėvas”;

3. CB kontroliuoja pinigų pasiūlą;

4. CB veikia užsienio valiutų keitimo rinkas, kuriose parduodami skirtingų šalių pinigai.

Pirma emisijos teisė suteikiama tik vienam bankui, nes priešingu atvėju galėtų sutrikti pinigų rinkos funkcionavimas. Emisijos bankas – šalies CB, atliekantis pinigų emisijos funkciją.

Antra, CB aptarnauja bankų sistemos dalyvius, atliekant tam tikras paslaugas individualiems komerciniams bankams. Individualūs bankai turi indėlius CB. Taigi CB laikydamas didžiąją komercinių bankų rezervų dalį, veikia kaip bankininkų bankas. Tie rezervai fiziškai neegzistuoja, tai yra tik įrašai CB balanso pasyvų pusėje. Šios sąskaitos neduoda palūkanų, bet yra naudingos, atliekant daugelį sandėrių tarp individualių bankų ir CB, pavyzdžiui, atliekant čekių kliringo paslaugas ir kt.

Šios sąskaitos naudingos tuo, kad CB gali išduoti komerciniams bankams grynus pinigus, jeigu jiems jų reikia. Be to sąskaitų centriniame banke tikslas – kad jos būtų bankų rezervų indėliai. Komerciniai bankai kartais turi rezervus didesnius negu reikalaujama, kad galėtų išlyginti finansinių lėšų judėjimą. Tačiau nevalia užmiršti, kad tai kainuoja, nes CB nemoka palūkanų .

Kliringas – centralizuota atsiskaitymų negrynaisiais tarp komercinių bankų sistema, pagrįsta savitarpio mokėjimo reikalavimų ir įsipareigojimų užskaitymu, kurią vykdo centrinis bankas.

Kaip bankų bankas, CB gali teikti paskolas individualiems bankams. Tai viena svarbiausių CB funkcijų dėl dviejų pagrindinių priežaščių :

1) CB nustatyta palūkanų norma šioms paskoloms veikia rinkos palūkanų normą;

2) finansinių krizių metu CB yra paskutinis , arba kraštutinis skolintojas. Aprūpinant likvidžiais aktyvais, CB gali stabilizuoti finansinę sistemą krizės metu.

Be paslaugų komerciniams bankams, CB teikia daug paslaugų vyriausybei. Taigi jis veikia kaip vyriausybės bankas. Vyriausybė turi sąskaitą CB, išrašinėja tai sąskaitai čekius, o kai kuriose šalyse per CB pardavinėja ir vertybinius popierius.Kita paslaugų vyriausybei grupė atsiranda iš glaudžių CB ryšių su komerciniais bankais. CB paprastai atlieka komercinių bankų kontrolę. Pavyzdžiui Federalinė rezervų sisitema (FRS) kontroliuoja bankų susijungimus ir tikrina bankus FRS narius. Kai kuriuose, paprastai silpnos ekonomikos šalyse CB teikia paskolas iždui. Beje nemažai CB, pavyzdys vėl būtų Anglijos bankas – pradėjo savo veiklą kaip komerciniai bankai, teikdami paskolas vyriausybei ir naudodamiesi tam tikromis privilegijomis. Bet kai CB teikia paskolas iždui, gali kilti nfliacija, nes CB tuo atveju
naujus pinigus, o pinigų pasiūlos padidėjimas dažnai sąlygoja inflaiciją. Kad taip neatsitiktų Jungtinėse Amerikos Valstijose Federalinei rezervų sistemai neleidžiama tiesiogiai skolinti iždui. Žinoma, ko neleidžiama daryti atvirai, gali būti padaryta netiesiogiai, pasinaudojant visuomene kaip tarpininku: iždas parduoda vertybiniu popieriu gyventojams, o FRS tiek pat vyriausybės vertybinių popierių superka.

Trečia, CB veikloje labia svarbi pinigų pasiūlos kontrolė, kadangi galima daryti įtaką palūkanų normai, valiutų keitimo normai, infliacijai ir verslo ciklui. XIX amžiaus britų ekonomistas ir žurnalistas finansų klausimais Volteris Badžetas (Walter Bagehot) rašė: “Pinigai savęs nevaldo”. Kiekvienas komercinis bankas, įsigijęs rezervų, didina indėlius ir, jeigu nebūtų tam tikro kontrolės mechanizmo, rezervų apimtis, indėlai ir pagaliau pinigų kiekis galėtų didėti be galo. Vienas iš indėlių kontrolės būdų yra reikalavimas, kad bankai būtų pajėgūs padengti priimtus indėlius kokiomis nors vertybėmis, pavyzdžiui auksu. Antras būdas yra įkurti CB, kuris būtų atsakingas už rezervų laikymą ir indėlių bei pinigų pasiūlos priimtiną augimą.Yra du pagrindiniai pasiūlos kontroliavimo metodai. Laikantis metalo standarto, pinigų kainą lėmė aukso arba sidabro kaina. Nė viena šalis neturi metalo standarto, todėl pinigų pasiūla dabar yra kontroliuojama daugybe kitų priemonių, kurių svarbiausia yra vertybinių popierių pirkimas ir pardavimas.Vienas pinigų pasiūlos kontrolės tikslų yra apsisaugoti nuo bankų bankrotų, ypač jei yra palyginti daug mažų bankų. CB privalo veikti kaip paskutinis skolintojas kritiniu atveju (paskutinis kreditorius), tai yra kaip institucija, galinti ir norinti bankams paskolas krizės metu, kai kiti bankai negali arba nenori to daryti. CB sugeba teikti paskolas tokiu metu, nes jis turi galimybę sukaupti rezervus. Jungtinėse Amerikos Valstijose gynybos nuo bankų bankrotų galimybę turi Federalinė indėlių draudimo korporacija, bet Federalinė rezervų sistema paremia FIDK, veikdama kaip paskutinis skolintojas kritiniu atveju. Jeigu bankas yra ant bankroto ribos, FRS gali sueikti jam paskolą, kad palaikytų jo veiklą tol, kol FIDK galės prijungti jį prie kito banko arba kitaip išspręsti jo likimą.

Veikti kaip paskutiniam skolintojui kritiniu atveju yra labia svarbi CB funkcija. Tą labia lengva pamiršti, nes potenciali finansinė panika kyla labia retai. Tačiau CB visada yra pasiruošęs tą daryti, net jei jam tektų laikinai atsisakyti kitų tikslų, pavyzdžiui, kovos su inflaicija.

Ketvirta, CB taip pat turi įsipareigojimų išorės subjektams, ir tai veikia valiutų keitmo rinką. Šioje rinkoje valiuta parduodama kaina , išreikšta kitos šalie valiuta, vadinama valiutų keitimo mechanizmu. Valiutų keitimo sistemos gali būti fiksuota siauru svyravimo ruožu, kurį numato vyriausybė arba tarpusavio susitarimai, jos gali būti nustatomos visiškai laisvai rinkos jėgomis. Jeigu valiutų keitimo sistemos fiksuotos, CB reikalauja pirkti ir parduoti valiutą nustatytu santykiu. Jeigu jis fiksuojamas ruože, kaip buvo Europos pinigų sistemoje, CB yra įsipareigojęs pirkti ir parduoti valiutą leistinų svyravimų ruože. Jeigu valiutų keitimo ribų nėra, tai keitimo sistema nustatoma rinkos jėgomis. Perkant ir parduodant užsienio valiutą, CB gali veikti rinkos valiutų keitimo sistemą.

Didėjant finansų rinkos ir ekonomikos globalizacijai, CB išorės funkcijos darosi sudėtingesnės ir svarbesnės. Daugeliui šalių, ypač mažų ir su fiksuota valiutų keitimo sistema, ši funkcija lemia jų monetarinę politiką. Didesnės šalys turi daugiau laisvės ir galimybių manevruoti. Valiutų keitimo rinkos yra labia svarbios, sprendžiant sudėtingus ekonominius ir finansinius klausimus viršūnių lygmeniu. Kiti CB veiklos aspektai. Reikėtų dar aptarti du dalykus: CB ryšius su likusia vyriausybės dalimi ir jo sugebėjimą kurti rezervus. CB ir vyriauybės ryšiai yra kompleksiški. Nors CB yra vyriausybės dalis, tam tikrais aspektais jis skriasi nuo likusios jos dalies. Paprastai CB yra daug labiau nepriklausomi nuo vyriausybės, negu tokios vyriausybės institucijos, kaip iždo departamentas.

CB turi galią kurti rezervus. Nors CB privalo turėti aukso, sakykime, dvidešimt centų nuo kiekvieno išleisto banknoto arba indėlio, komerciniams bankams jis gali sukurti tiek rezervų, kiek nori. Juk rezervai susideda ne vien iš valiutos, bet ir tik iš keleto įrašų CB sąskaitose. Taigi, jei CB nori, kad bankai turėtų daugiau rezervų, jam pakanka pirkti iš jų vertybinius popierius ir mokėti už juos padidinant sąskaitose jų rezervus. Kanalai, kuriais veikia centriniai bankai. Šiuo atveju yra naudinga apžvelgti, kokiais kanalais naudodamiesi šiuolaikiniai CB daro įtaką ekonominės ir finansų sistemos būklei. CB veikia visą ekonomiką atlikdamas (žr. 1. schemą):

1. kreditų, skirtų verslui, vartotojams, vyriausybėms kainų pakeitimus;

2. pinigų pasiūlos ir augimo tempų pakeitimus;

3. operacijas, kurios turi įtakos investuotojų vertybinių popierių vertei, taip keisdamas jų (investuotojų) turimo turto vertę;

4. visuomenės lūkesčio dėl pinigų vertės ir kreditų gavimo sąlygų ateityje pasikeitimus.

Nemaža būdų ir priemonių leidžia CB veikti kreditų kainą (palūkanų normų dydžius), vertybinių
vertę, pinigų pasiūlą ir augimą, visuomenės lūkesčius dėl būsimų vertybinių popierių kainų, palūkanų normų ir kreditų gavimo sąlygų. JAV CB politika iš principo yra paremta atvirosios rinkos operacijomis keičiant depozitorinių institucijų privalomų rezervų dydį ir diskonto normos pakeitimais. Tai, kaip minėta, lemia kreditų paklausą. Jei besiskolinantys kreditus mano, kad kreditą imti per brangu, jie susilaiko nuo skolinimosi ir taip mažėja investicinės išlaidos bei išlaidos vartojimo prekėms. Tai pasireiškia ekonomikos augimo sulėtėjimu, ir tikriausiai infliacijos mažėjimu. Antra, jei CB mažina grynųjų pinigų pasiūlos rinkoje augimo tempus, tai galimas rezultatas yra pajamų ir gamybos augimo lėtėjimas, todėl, kad mažėja prekių ir paslaugų paklausa. Galiausiai jei CB didina palūkanų normas, tai mažina vertybinių popierių kainas, t.y. veda prie akcijų, obligacijų ir kitų vertybinių popierių, kuriuos turi visuomenė, vertės mažėjimo. Rezultatas yra investuotojų turto vertės mažėjimas, planų dėl skolinimosi ir išlaidų keitimasis, kuris labai veikia užimtumą, kainų ir ekonomikos augimo lygį. Įvairių šalių CB įgvendindami savo politiką teikia pirmumą įrankiams. Taip Anglijos bankas efektyviai naudoja paskolų diskontųo normų pakeitimus, Kanados bankas – rezervus, FRS – atvirosios rinkos operacijas.

1 schema. Centrinio banko poveikio ekonomikai politikos įgyvendinimo būdas.

Ne taip seniai ekonominiai tyrimai atskleidė ketvirtą būdą, kuriuo CB gali daryti įtaką ekonomikai – tai jo veiklos įtaka formuojant visuomenės nuomonę ir lūkesčius dėl kredito kainų, pinigų pasiūlos augimo tempų ir būsimos vertybinių popierių bei paskolų vertės. Jeigu visuomenė sureaguoja į CB operacijas, įvyksta žmonių ir verslo subjektų pasiskolinimų, išlaidų ir investicijų planų bei ketinimų pasikeitimas. O tai gali stipriai atsiliepti ekonomikos augimo lygiui, užimtumui ir infliacijai.

2. CENTRINIO BANKO VYKDOMA MONETARINĖ POLITIKA

Centrinis bankas yra svarbiausia makroekonominės politikos įgyvendinimo priemonė. Siekiant mažinti nedarbą ir infliaciją, skatinti realaus bendrojo nacionalinio produkto augimą, užtikrinti stabilius ryšius su užsieniu centrinis bankas kontroliuoja ir reguliuoja pinigų pasiūla šalyje trimis svarbiausiomis piniginės – kredito politikos priemonėmis:

1. atviros rinkos operacijomis,

2. diskonto norma,

3. rezervų reglamentavimu.

1.Atviros rinkos operacijos. Atviros rinkos operacijos – tai svarbiusia pinigų pasiūlos kontrolės priemonė.Pirkdamas ir parduodamas obligacijas, vekselius ar kitus finansinius instrumentus atvirojoje rinkoje, CB gali išplėsti arba simažinti rezervų kiekį bankų sistemoje ir smarkiai paveikti pinigų pasiūlą šalyje. Kai CB parduoda šiuos instrumentus, jis “iščiulpia” pinigus iš tos sistemos. Atvirkštinis procesas vyksta tada, kai superkami finansiniai instrumentai. Ši prekyba rinkoje, siekiant kontroliuoti pinigų pasiūlą, vadinama atvirosios rinkos operacijomis – tai ne savitikslė, o pinigų politikos įgyvendinimo priemonė. “Atvirosios rinkos” sąvoka atkeliavo iš JAV, kur ji apibrėžia Federalinės rezervų sisemos bankų laisvos bankų politikos vykdymo ribas. Anglosakų šalyse atvirosios rinkos sandoriai turi senas tradicijas, Vokietijoje juos pradėta sudarinėti 1933 metais, JAV tai buvo legalizuota 1935 metais.

Šiuo metu Jūs matote 31% šio straipsnio.
Matomi 2653 žodžiai iš 8651 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.