Centrinis bankas
5 (100%) 1 vote

Centrinis bankas

Centrinis bankas, finansų ir kredito svarbiausia institucija, atsakanti už valstybės finansus ir nacionalinės valiutos stabilumą, pinigų rinkos, kredito ir atsiskaitymų sistemų patikrinimą ir funkcionavimą. Centrinis bankas įgivendina valstybės (kartais valstybių grupės) pinigų politiką, prižiūri valstybės komercinių bankų ir kitų kredito instituciją, saugo ir valdo valstybės oficialiąsias aukso ir kitų tauriųjų metalų ir užsienio valiutos atsargas, atlieka pinigų emisiją, reguliuoja pinigų apyvartą, teikia fin., banko paslaugas vyriausybei ir komerciniams bankams, atlika kitas funkcijas. Įvairiose valstybėse jos gali skirtis. Atlikdamas pagrindinę – pinigų politikos įgivendinimo funkciją centrinis bankas leidžia į apyvartą grynuosius pinigus arba juos išima iš apyvartos, atlieka atvirosios rinkos operacijas, vykdo diskonto poitiką, nustato komercinių bankų privalomųjų atsagų normas, teikia direktyvas bankams ir kitoms finansinėms institucijoms dėl skolinimosi politikos. Išleisdamas į apyvartą grynuosius pinicus centrinis bankas didina pinigų pasiūlą, išimdamas iš apyvartos – ją mažina. Padidėjusi pinigų pasiūla mažina palūkanų normą, skatina investicijas ir vartojimą. Ši priemonė teigiamai veikia ekonomikos plėtrą, tačiau dėl infiacijos pavojaus naudojama retai. Centrinis bankas dažnai atlieka atvirosios rinkos operacijas – organizuoja vyriausybės leidžiamų vidaus ir užsienio pasolų ir obligacijų pardavimą, išpirkimą ir palūkanų už jas mokėjimą. Pirkdamas vyriausybės vertybinius popierius iš komercinių bankų, jurid. ar fiz. asmenų, centrinis bankas didina pinigų pasiūlą, mažina valstybės skolą. Kai kurių šalių centriniai bankai gali pirkti ne tik vyriausybės, bet ir kitokius vertybinius popierius, t.y. atlikti rediskonto operacijas. Kai kur centrinis bankas turi teisę teikti paskolas komerciniams bankams už palūkanas. Keisdamas palūkanų normą (diskonto normą), centrinis bankas gali reguliuoti komercinių bankų skolinimosi politiką ir kartu pinigų pinigų pasiūlą. Komerūinių bankų privalomųjų atsargų, laikomų tam tikroje centrinio banko sąskaitoje, dydis veikia kreditinių išteklių pasiūlą. Norėdamas padidinti pinigų pasiūlą centrinis bankas mažina privalomųjų atsargų normą, norėdamas sumažinti – didina. Stiprindamas šalies finansų sistemą centrinis bankas taiko direktyvinio pobūdžio priemones, rekomendacijas, koriomis siekia, kad komerciniai bankai atsisakytų vienų arba imtųsi kitų veiksmų. Pvz. centrinis bankas skatina komercinius bankus didinti nuosavą kapitalą nustatydamas tam tikrą kapitalo pakankamumo rodiklį, siūlo nukreipti lėšas į kurį nors ekonomikos sektorių. Disponuodamas valstybės aukso, užsienio valiutos atsargomis, centrinis bankas palaiko daugiau ar mažiau stabilų nacionalinės valiutos kursą kitų valiutų atžvilgiu. Krintant nac. valiutos kursui centrinis bankas ją superka už užsienio valiutos atsargas, taip didindamas nacionalinės valiutos paklausą ir pakeldamas kursą. Jei nacionalinės valiutos kursas per didelis, centrinis bankas ją parduoda ir gauta užsienio valiuta papildo valstybės atsargas. Centrinis bankas yra vadinamas vyriausybės banku, nes jame vyriausybė turi sąskaitą, į kurią suplaukia vyriausybės pajamos iš mokeščių, valstybės nuosavybės ir kitų šaltinių, iš jos vyriausybė finansuoja švietimą, sveikatos apsaugą, teisėtvarką, krašto apsaugą, valstybės valdymą ir kita. Praktiškai šios lėšos perskirstomos komerciniuose bankuose, kuriuose savo sąskaitas turi asignavimus gaunančios institucijos. Centrinis bankas taip pat konsultuoja vyriausybę pinigų rinkos, kredito ir atsiskaitymų klausimais, renka ir skelbia pinigų bei finansų statistiką, sudaro ekonominias prognozes, atstovauja valstybės finansų ir bankų sistemai. Didelę nacionalinę skolą turinčių valstybinių centrinių bankų esmine funkcija tampa nacionlinės skolos administravimas ir valdymas. Centrinis bankas vadinamas bankų banku, nes aptarnauja ne tik vyriausybę, bet ir šalyje veikiančius komercinius bankus, kai kuriose valstybėse – ir valstybines institucijas. Komerciniai bankai centriniame banke paprastai turi ne tik privalomųjų atsargų sąskaitas, bet ir korespondencines sąskaitas, per kurias atsiskaito su vyriausybe ir trpusavyje. Financiniai sistemai svarbus centrinio banko kaip paskutinio skolintojo, arba paskutinio likvidumo šaltinio, vaidmuo. Jei kuriam komerciniam bankui iškilus bankroto grėsmei kiti komerciniai bankai atsisako skolinti pinigų arba mokumo problemų turi visi komerciniai bankai centrinis bankas, siekdamas išvengti bankų bankroto ir išlaikyti visuomenės pasitikėjimą bankais, suteikia jam paskolą. Daugelio šalių centrinis bankas prižiūri komercinius bankus ir kitas finansines institucijas: išduoda licenzijas verstis bankine veikla, nustato komerciniams bankams tam tikrus normatyvus (likvidumo, kapitalo pakankamumo, ir kt.) ir kontroliuoja jų laikimąsi, taiko sankcijas už normatyvų nesilaikymą.