Centrinis bankas ir jo funkcijos
5 (100%) 1 vote

Centrinis bankas ir jo funkcijos

CENTRINIS BANKAS, JO FUNKCIJOS

ĮVADAS

Žodis „bankas“ yra kilęs iš italų kalbos žodžio „banco“, reiškusio

stalą, prie kurio viduramžiais sėdėdavo žmonės, versdavosi pinigų mainymu

ir panašiomis operacijomis. Senovės Graikijoje nuo šių stalų pavadinimo

(graikų kalba – trappeza), prie kurių sėdėdavo pinigų keitėjai, davė ir

jiems patiems vardą, kuris amžiams prigijo: tai yra stalininkai, arba mūsų

laikais – bankininkai. Bankų steigimo istorija taip pat yra sena.

Lietuvos bankas yra Lietuvos Respublikos centrinis bankas, kurio

pagrindinis tikslas – siekti kainų stabilumo. Siekdamas šio tikslo Lietuvos

bankas yra nepriklausomas nuo Lietuvos Respublikos Vyriausybės bei kitų

valstybės įstaigų.

Lietuvos bankas, įgyvendindamas pagrindinį tikslą atlieka funkcijas:

vykdo Lietuvos Respublikos pinigų emisiją; formuoja ir vykdo pinigų

politiką; nustato lito kurso reguliavimo sistemą ir skelbia oficialų lito

kursą; atlieka valstybės iždo agento funkcijas ir kitas funkcijas, kurias

minėsime savo referate.

Lietuvos bankas atsovauja Lietuvos valstybei užsienio valstybių

centriniuose bankuose, tarptautiniuose bankuose ir kitose tarptautinėse

finansinėse institucijose, taip pat tarptautiniuose valstybiniuose

pasitarimuose (tarybose) pinigų, valiutos ir kredito politikos klausimais.

Gali būti tarptautinių ir užsienio institucijų akcininkas, jei tai susiję

su nacionalinės valiutos, tarptautinių kreditų ir atsiskaitymų politikos

tobulinimu, ir siekiant įgyvendinti Lietuvos banko tikslus.

1.CENTRINIS BANKAS, JO KILMĖ

Centriniai bankai išsirutuliojo dviem būdais. Vienas iš tų būdų –

lėtas evoliucijos procesas. Pirmutinis tokio banko pavyzdys būtų Anglijos

bankas. Jis pradėjo veiklą kaip komercinis bankas, bet per ilgą laiką labai

sustiprėjo, prisiėmė atsakomybę ir pamažu tapo centriniu banku. Sunku

pasakyti, kada jis šiame evoliucijos procese nustojo buvęs komerciniu ir

tapo centriniu banku. Kitaip negu Anglijos bankas, daugelis centrinių bankų

ne išsirutuliojo evoliucijos būdų, bet, kaip Federalinė rezervų sistema,

gavo centrinio banko funkcijas nuo pat pradžių. Tokie centriniai bankai iš

tikrųjų nuo pat pradžių yra valdomi vyriausybės, nors gali, kaip ir

Federalinė rezervų sistema, turėti ir privačių akcininkų. Kai bankas veikia

kaip centrinis bankas, tai yra savo veiksmus nustato labiau remdamasis

visuomenės, o ne akcininkų interesais, jis veikia kaip visuomeninė

institucija net ir tada, kai akcininkai formaliai renka visus jo

aukštuosius pareigūnus.

Lietuvos bankas yra juridinis asmuo, kuris, siekdamas nustatytų tikslų

ir įgyvendindamas įstatymo numatytas funkcijas., vadovaujasi Lietuvos

Respublikos Konstitucija, įstatymais ir yra atskaitingas Lietuvos

Respublikos Seimui.

Lietuvos Respublikoje centrinis bankas yra Lietuvos bankas, kuris

pagal nuosavybės teisę priklauso Lietuvos valstybei. Jį steigia ir

likviduoja Lietuvos Respublikos Seimas. Taip pat Lietuvos bankas turi

anstpaudą, kuriame yra Lietuvos valstybės herbas ir žodžiai „Lietuvos

bankas“. Lietuvos banko buveinė yra Vilniuje, bet savo funkcijoms atlikti

turi teisę kituose miestuose steigti skyrius bei filialus.

Lietuvos bankas buvo įsteigtas 1990m. kovo 1 dieną. 1996m. pradžioje

Lietuvos banke buvo įregistruoti 27 bankai.

Lietuvos bankas atstovauja Lietuvos valstybei užsienio valstybių

centrinuose bankuose, tarptautiniuose bankuose ir kitose tarptautinėse

finansinėse institucijose, taip pat tarptautiniuose valstybiniuose

pasitarimuose (tarybose) pinigų, valiutos ir kredito politikos klausimais.

Gali būti tarptautinių ir užsienio institucijų akcininkas, jei tai susiję

su nacionalinės valiutos, tarptautinių kreditų ir atsiskaitymų politikos

tobulinimu, ir siekiant įgyvendinti Lietuvos banko tikslus.

Centrinio banko funkcijos yra šios:

Monetarinės politikos vidinio ir išorinio stabilumo kantrolė.

Centrinis bankas kontroliuoja, kaip kinta pinigų kiekis – cirkuliuojantis

pinigų kiekis per tam tikrą laiko tarpą, kokie yra kroditų pasiūlos

pasikeitimai.

Valstybės bankas. Vyriausybė gali savo biudžeto sąskaitos tvarkymą

pavesti centriniams bankui ir apmokėti savo sąskaitas centrinio banko

čekiais. Tuomet centrinio banko padėtis tampa nepatogi, čia susiduria

šalies finansinė ir monetarinė politika. Vyriausybės paskolų dydis ir rūšys

lemia pinigų kiekio didėjimą. Taigi centrinis bankas susiduria su sudėtinga

užduotimi: privalo kontroliuoti pinigų kiekio didėjimą, bet tuo pat metu

stengiasi finansuoti visuomeninį sektorių.

Bankų priežiūra. Centriniam bankui įstatymų nustatyta tvarka yra

suteikta teisė išduoti ir atšaukti išduotas licencijas Lietuvos Respublikos

ir užsienio bankams bei kitoms kredito institucijoms, kontroliuoti jų

veiklą. Šiam darbui atlikti Lietuvos bankas turi specialų padalinį –

Kredito įstaigų priežiūros departamentą.

Bankų bankas. Centrinis bankas
priima indėlius iš komercinių bankų ir

skolina jiems pinigus. Ši funkcija iš dalies susijusi su monetarine

politika, bet taip pat ji turi vieną specifinį bruožą: centrinis bankas

veikia kaip „skolintojas paskutiniu atveju“.

Valiutos emisija. Centrinis bankas užsiima banknotų kūrimu,

spausdinimu, išleidimu bei išėmimu iš apyvartos. Pinigų emisiją Lietuvos

bankas įgyvendina šitaip:

• Nustato Lietuvos Respublikos pinigų nominalus, formą, skiriamuosius,

apsaugos ir mokumo požymius, organizuoja pinigų spausdinimą, pervežimą

bei jų saugojimą, nustato susidėvėjusių ir sugadintų pinigų išėmimo iš

apyvartos, jų pakeitimo bei sunaikinimo tvarką, sudaro atsarginius

piniginių ženklų fondus, nustato pinigų ekspertizės tvarką;

• Įstatymo nustatyta tvarka išleidžia į apyvartą ir išima iš apyvartos

pinigus. Lietuvos bankas taip pat gali išimti iš apyvartos banknotus ir

monetas, pakeisdamas juos kitais. Pakeitimo tvarką nustato ir paskelbia

Lietuvos bankas.

Užsienio valiutų rezervo tvarkymas. Centrinis bankas užsienio atsargas

laiko dėl dviejų pagrindinių priežasčių – siekdamas tenkinti trumpalaikį

užsienio valiutos poreikį tvarkant tarptautinius mokėjimus ir remti

nacionalinės valiutos kursą.

Lietuvos bankui vadovauja Banko valdyba, kurią sudaro pirmininkas,

trys jo pavaduotojai ir dešimt narių. Lietuvos banko valdybos pirmininku,

jo pavaduotojais ir nariais gali būti tik Lietuvos Respublikos piliečiai (

negali būti Respublikos Prezidentas, Lietuvos Respublikos Seimo ir

Vyriausybės nariai, kitų kredito įstaigų tarybų ir valdybų nariai).

Lietuvos banko valdyba, išskyrus pirmininką ir vieną pirmininko

pavaduotoją, kas treji metai yra atnaujinama trečdaliu (nustatyta tvarka

netaikoma valdybos pirmininko pavaduotojams ir valdybos nariams, kurie yra

paskirti iki šio įstatymo įsigaliojimo).Centriniai bankai veikia ir kaip vyriausybių patarėjai, ypač

tarptautinių finansų klausimais. Kad tą sugebėtų atlikti, centriniai bankai

turi daug darbuotojų, dirbančių tiriamąjį darbą.

Pinigų pasiūlos kontrolė. XIX amžiaus britų ekonomistas ir žurnalistas

finansų klausimais Volteris Badžetas rašė: „Pinigai savęs nevaldo“.

Kiekvienas komercinis bankas, įsigijęs rezervų, didina indėlius ir, jeigu

nebūtų tam tikro kontolės mechanizmo, rezervų apimtis, indėliai ir pagaliau

pinigų kiekis galėtų didėti be galo. Vienas iš indėlių didėjimo kontrolės

būdų yra reikalavimas, kad bankai būtų pajėgūs padengti priimtus indėlius

kokiomis nors vetrybėmis, pvyzdžiui, auksu. Antras būdas yra įkurti

centrinį banką, kuris būtų atsakingas už rezervų laikymą indėlių bei pinigų

pasiūlos priimtiną augimą. Tai nereiškia, kad centriniai bankai visada

sėkmingai nustato teisingą pinigų kiekio didėjimo normą. Federalinių

rezervų politikos istorija palieka atvirą klausimą, ar iš viso Federalinė

rezervų sistema padarė daugiau gero ar blogo.

Bankų bankrotų kontrolė. Vienas pinigų pasiūlos kontrolės tikslų yra

apsisaugoti nuo bankų bankrotų, ypač jei yra palyginti daug mažų bankų. Tai

nereiškia, kad centriniai bankai yra užkirtę kelią daugybei buvusių bankų

bankrotų: nėra abejonės, kad FRS to nepadarė 4 dešimtmetyje. Bet centrinis

bankas privalo veikti kaip paskutinis skolintojas kritiniu atveju

(paskutinis kreditorius), tai yra kaip institucija, galinti ir norinti

teikti bankams paskolas krizės metu, kai kiti bankai negali arba nenori to

daryti. Centrinis bankas sugeba teikti paskolas tokiu metu , nes jis turi

galimybę sukaupti rezervus. Jungtinėse Amerikos Valstijose gynybos nuo

bankų bankrotų galimybę, žinoma turi Federalinė indėlių draudimo

korporacija, bet Federalinė rezervų sistema paremia FIDK, veikdama kaip

paskutinis skolintojas kritiniu atveju. Jeigu bankas yra ant bankroto

ribos, FRS gali jam suteikti paskolą, kad palaikytų jo veiklą tol, kol FIDK

galės prijungti jį prie kito banko arba kitaip išspręsti jo likimą.

Veikti kaip paskutiniam skolintojui kritiniu atveju yra labai svarbi

centrinio banko funkcija. Ta labai lengva pamiršti, nes potenciali

finansinė panika kyla labai retai. Taigi kai kas nors stebi kasdieninę

centrinio banko veiklą, jo, kaip paskutinio skolintojo kritiniu atveju,

funkcija atrodo nelabai svarbi. Bet tą patį galima pasakyti ir apie

ugniagesius! Todėl neužmirškime, kad nors paprastai centrinis bankas ir

neveikia kaip paskutinis skolintojas kritiniu atveju, jis privalo būti

visada pasiruošęs tą daryti, net jei jam tektų laikinai atsisakyti kitų

tikslų, pavyzdžiui, kovos su infliacija.

Įprastinės funkcijos. Viena iš įprastinių centrinio banko funkcijų yra

teikti komerciniams bankams paslaugas. Taigi jis, laikydamas didžiąją

komercinių bankų rezervų dalį, veikia kaip bankininkų bankas. Tie rezervai

fiziškai neegzistuoja; tai yra tik įrašai centrinio banko balanso pasyvų

pusėje. Kadangi centrinis bankas laiko komercinių bankų rezervus, jis

dažnai atlieka bankų čekių kliringą.

Be paslaugų
komerciniams bankams, centrinis bankas teikia daug

paslaugų vyriausybei. Taigi jis veikia kaip vyriausybės bankas. Vyriausybė

turi sąskaitą centriniame banke, išrašinėja tai sąskaitai čekius, o kai

kuriose šalyse per centrinį banką pardavinėja ir savo vertybinius

popierius.

Kita paslaugų vyriausybei grupė atsiranda iš glaudžių centrinio banko

ryšių su komerciniais bankais. Centrinis bankas paprastai atlieka tam tikrą

komercinių bankų kontrolę. Pavyzdžiui, FRS kontroliuoja bankų susijungimus

ir tikrina bankus FRS narius.

Kai kuriose, paprastai silpnos ekonomikos šalyse centrinis bankas

teikia paskolas iždui. Beje, nemažai centrinių bankų – pirmutinis pavyzdys

vėl būtų Anglijos bankas – pradėjo savo veiklą kaip komerciniai bankai,

teikdami paskolas vyriausybei ir naudodamiesi tam tikromis privilegijomis.

Bet kai centrinis bankas teikia paskolas iždui, gali kilti infliacija, nes

centrinis bankas tuo atveju leidžia naujus pinigus, o pinigų pasiūlos

padidėjimas dažnai ir sąlygoja infliaciją. Kad tai neatsitiktų, Jungtinėse

Amerikos Valstijose Federalinei rezervų sistemai neleidžiama tiesiogiai

skolinti Iždui. Žinoma, ko neleidžiama daryti atvirai, gali būti padaryta

netiesiogiai, pasinaudojant visuomene kaip tarpininku: Iždas parduoda

vertybinius popierius gyventojams, o FRS tiek pat vyriausybės vertybinių

popierių iš gyventojų superka.

Kita centrinio banko funkcija yra leisti valiutą. Daugelyje šalių visi

apyvartoje esantys valiutos banknotai yra išleisti centrinio banko. Bet

kartais ir iždas leidžia kai kuriuos banknotus.

Kiti centrinio banko veiklos aspektai:

Prieš baigiant apžvelgti centrinių bankų veiklą, dar reikėtų aptarti

du dalykus: centrinio banko ryšius ir likusia vyriausybės dalimi ir jo

sugebėjimą kurti rezervus.

Centrinio banko ir vyriausybės ryšiai yra kompleksiški. Nors

centrinis bankas yra vyriausybės dalis, tam tikrais aspektais jis skiriasi

nuo likusios jos dalies. Paprastai centriniai bankai yra daug labiau

nepriklausomi nuo vyriausybės, negu tokios vyriausybinės institucijos, kaip

iždo departamentais.

Centriniai bankai turi galią kurti rezervus. Nors centrinis bankas

privalo turėti aukso, sakykime, dvidešimt centų nuo kiekvieno išleisto

banknoto arba indėlio, komerciniams bankams jis gali sukurti tiek rezervų,

kiek nori. Juk rezervai susiedad ne vien iš valiutos, bet ir tik iš keleto

įrašų centrinio banko sąskaitose. Taigi, jeigu centrinis bankas nori, kad

bankai turėtų daugiau rezervų, jam pakanka pirkti iš jų vertybinius

popierius ir mokėti už juos padidinant sąskaitose jų rezervus.

Lietuvos bankui vadovauja banko valdyba, kurią sudaro pirmininkas,

trys jo pavaduotojai ir septyni nariai.

Lietuvos banko darbą organizuoja valdybos pirmininkas. Lietuvos banko

valdybos pirmininką penkeriems metams skiria Seimas Prezidento teikimu.

Lietuvos banko valdybos pirmininko pavaduotojus ir valdybos narius

devyneriems metams skiria Prezidentas Lietuvos banko baldybos pirmininko

teikimu. Lietuvos banko valdyba, išskyrus pirmininką ir vieną pirmininko

pavaduotoją, atnaujinama trečdaliu kas treji metai.

Einamuosius Lietuvos banko reikalus tvarko vienuolika departamentų:

– Rinkos operacijų departamentas valdo šalies užsienio atsargas.

– Kredito įstaigų priežiūros departamentas išduoda licencijas

kredito įstaigoms, prižiūri ar jos vykdo riziką ribojančius

normatyvus.

– Tarptautinių ryšių departamentas atstovauja Lietuvos bankui

tarptautinėse institucijose.

– Kasos departamentas išleidžia grynuosius pinigus į apyvartą ir

išima iš apyvartos susidėvėjusius banknotus ir monetas.

– Informacinių technologijų departamentas rengia ir įgyvendina

banko informacinių technologijų strategiją, administruoja banko

informacines sistemas.

– Ūkio departamentas atsakingas už optimalių darbo sąlygų sudarymą

darbuotojams, taip pat prižiūri ilgalaikio materialiojo turto

techninę būklę bei jo panaudojimą.

– Mokėjimo sistemų departamentas užtikrina tarpbankinės sistemos

funkcionavimą.

– Ekonomikos departamentas

– Statistikos departamentas

– Vindikacijos departamentas

– Apskaitos departamentas

Lietuvos banko skyriai:

• Vidaus audito skyrius audituoja Lietuvos banko veiklą, teikia

rekomendacijas dėl veiklos tobulinimo ir vidaus kontrolės

veiksmingumo.

• Juridinis skyrius teisinėmis priemonėmis padeda vykdyti ir

įgyvendinti Lietuvos banko funkcijas ir teises.

• Organizacijos ir personalo skyrius įgyvendina personalo

valdymo politiką ir koordinuoja strateginį planavimą banke.

• Bendrasis skyrius organizuoja ir tvarko raštvedyba ir

bendruosius banko reikalus.

• Ryšių su visuomene skyrius teikia informaciją visuomenei ir

žiniasklaidai apie Lietuvos banko veiklą.

Lietuvos bankas turi Kauno ir Klaipėdos

kurios aptarnauja

joms priskirtų zonų komercinių bankų kasas.Lietuvos bankas savo veikloje vadovaujasi atskaitomybės prieš visuomenę

skaidrumo principais. Platesnis įvairios infoermacijos apie savo veiklą, o

taip pat ir kitų finansinių bei ekonominių duomenų atskleidimas padeda

užtikrinti ne tik Lietuvos banko veiklos, bet ir bendrą šalies skaidrumą.

Tai savo ruožtu lemia nuolat augančio šalies ekonominio ir finansinių

sektorių funkcionavimo patikimumą.

Laikydamasis skaidrumo praktikos, kiekvienais metais Lietuvos bankas

skelbia metinę finansinę ataskaitą kartu su auditoriaus išvada. Taip pat

viešai skelbia ir leidžia atskiru leidiniu metinę ataskaitą, kurioje

pateikia informaciją apie pagrindinius pinigų politikos uždavinius ir jų

vykdymą, pinigų politikos operacijas, veiklą vykdant kredito įstaigų

priežiūrą ir kitas įstatymų numatytas funkcijas bei apie vykdant kredito

įstaigų priežiūrą ir kitas įstatymų numatytas funkcijas bei apie šalies

makroekonominę padėtį – pokyčių šalies ekonomikoje ir finansų rinkose

analizę, taip pat apie banko finansinę būklę ir veiklos rezultatus.

Lietuvos bankas leidžia mėnesinius ir ketvirtinius biuletenius, kuriuose

pateikiama informacija ne tik apie savo veiklą, bet ir platus spektras

finansinės bei makroekonominės informacijos. Taip pat informacija skelbiama

Lietuvos banko interneto tinklapyje. Laikydamasis principo, kad tokia

informacija turi būti skelbiama periodiškai ir iš anksto žinomu laiku,

Lietuvos bankas yra prisijungęs prie tarptautinių Duomenų platinimo

specialiųjų standartų ir užtikrina jų taikymą Lietuvoje. Taip pat Lietuvos

bankas du kartus per metus informuoja Lietuvos Respublikos Seimą apie

pagrindinio tikslo įgyvendinimą.

1pav.Lietuvos banko struktūra

Lietuvos banko valdybos funkcijos:

1. Valdyba nustato ir tvirtina Lietuvos Respublikos pinigų politikos

formas, metodus ir tvarką, įskaitant Lietuvos banko atliekamų operacijų

atviroje rinkoje uždavinius, rediskonto ir Lietuvos banko paskolų ir

palūkanų bei komerciniams bankams – privalomųjų atsargų normas, paskolų ir

palūkanų bei komerciniams bankams – privalomųjų atsargų normas, paskolų ir

depozitų aukcionų rengimo bei specialios paskirties paskolų teikimo tvarką;

2. Sprendžia klausimus dėl Lietuvos banko dalyvavimo užsienio ir

tarptautinėse organizacijose;

3. Steigia ir likviduoja Lietuvos banko skyrius, filialus, kitas

įstaigas ir įmones savo funkcijoms atlikti;

4. Tvirtina Lietuvos banko etatų sąrašą, struktūrą ir valdybos darbo

reglamentą;

5. Sprendžia Lietuvos banko turto ir lėšų naudojimo klausimus;

6. Tvirtina iš tarptautinių finansinių institucijų Lietuvos banko

vardu gaunamų užsienio paskolų sąlygas ir terminus;

7. Išduoda ir atšaukia išduotas licencijas bankams ir kitoms kredito

įstaigoms;

8. Rengia ir teikia Lietuvos Respublikos Seimui tvirtinti Lietuvos

banko ūkinių bei bendrųjų valdymo išlaidų ir pajamų metinę sąmatą ir kt.Lietuvos banko kapitalas, pajamos ir išlaidos

Lietuvos banko kapitalą sudaro įstatinis kapitalas, atsargos kapitalas,

rezervai ir nepaskirstytas pelnas arba nuostolis. Įstatinis kapitalas yra

100 mln. litų, jis sudaromas iš Lietuvos valstybės lėšų ir Lietuvos banko

pelno ir yra ne mažesnis kaip 10 proc. Lietuvos banko įsipareigojimų

litais. Lietuvos banko rezervų sudarymo ir naudojimo tvarką nustato

Lietuvos banko valdyba. Lietuvos banko išlaidos padengiamos iš Lietuvos

banko pajamų, o finansinių metų pelnas (nuostolis) skaičiuojamas iš pajamų

atimant išlaidas. Finansinių metų pelnas skirstomas taip:

▪ 50 proc. – įstatiniam kapitalui sudaryti;

▪ 50 proc. – atsargos kapitalui sudaryti.

Pelnas skiriamas įstatiniam kapitalui sudaryti, kol įstatinio kapitalo

suma pasieks 100 mln.lt. Pelnas skiriamas atsargos kapitalui sudaryti, kol

atsargos kapitalas bus lygus 10 proc. Lietuvos banko įsipareigojimų litais.

Šiuo metu Jūs matote 30% šio straipsnio.
Matomi 2580 žodžiai iš 8587 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.