Centrinis bankas ir jo funkcijos
5 (100%) 1 vote

Centrinis bankas ir jo funkcijos

Turinys

Įvadas 3

Vokietijos federalinis bankas ir jo pinigų politika 6

Lietuvos bankas 11

Lietuvos respublikos Lietuvos banko įstatymas 13

Išvados 15

Literatūra 16

Įvadas

Po Antrojo pasaulinio karo JAV ir keletas kitų industrinių valstybių nusprendė, kad vyriausybė yra atsakinga už aukštą užimtumo lygį, kovą su infliacija ir ekonomikos augimo rėmimą. Tai buvo palyginti nauja idėja. Ankstesniais laikais vyriausybė skyrė daug mažiau dėmesio ekonomikai, o ir šalies piliečiai iš vyriausybės tikėdavosi kur kas mažiau. Buvo manoma, kad ekonominį stabilumą ir aukštą užimtumo lygį “automatiškai” turi užtikrinti tuometinės ekonomikos mechanizmas. Karti pamoka, kad sistema gali subyrėti, buvo 1930-ųjų metų Didžioji depresija. Tapo aišku, kad ekonominio stabilumo išsaugojimui reikalinga inovacinė ir protinga vyriausybės politika.

JAV ir daugelyje šalių centrinis bankas orientuotas į keturis pagrindinius tikslus:

1. visiškas išteklių panaudojimas;

2. bendrojo prekių ir paslaugų kainų lygio stabilumas;

3. ekonomikos stabilaus augimo rėmimas;

4. stabilus mokėjimų balansas pasaulinėse operacijose.

Veikdamas palūkanų normų ir pinigų pasiūlos augimo procesus, centrinis bankas lemia ir ekonomikos vystymąsi siekiant šių tikslų. Tačiau kaip rodo ekonominė patirtis, šių tikslų pasiekti vienu ir tuo pačiu metu yra labai sunku. Viena iš priežasčių yra tai, kad šie tikslai dažnai vienas kitam prieštarauja. Pavyzdžiui, siekimas užtikrinti stabilias kainas ir stabilų mokėjimų su užsienio valstybėmis balansą suvaržo kreditų prieinamumą. O tai gali lėtinti investicijų procesą ir didinti nedarbą. Todėl centrinio banko užduotis yra rasti kompromisus, kad šie tikslai tarp savęs nesikirstų. Pavyzdžiui, centrinis bankas gali siekti sumažinti infliacijos lygį ir stiprinti dolerį tarptautinėse rinkose, bet greičiausiai bus neišvengta nedarbo didėjimo ir ekonominio augimo lėtėjimo.

Daugumos Vakarų valstybių, tarp jų ir JAV centrinio banko sistema pritaikyta veikti pačioje rinkoje. Šiuolaikiniai centriniai bankai veikia kaip balansinis velenas, skatinantis ar stabilizuojantis piniginių masių judėjimus ten, kur jų trūksta, ir iš ten, kur jų per daug. Jie stengiasi užtikrinti tolygų ir tvarkingą judėjimą pinigų ir kapitalo rinkose, kad reikiamai būtų finansuoti vertingi investiciniai projektai. Tai, be to, reiškia, kad išvengiama panikos, jei staiga sumažėja kreditų teikimo galimybės ar krinta vertybinių popierių kainos. Tačiau dauguma operacijų, kurias vykdo centrinis bankas tvarkingam kapitalo judėjimui užtikrinti, yra diktuojamos pačios rinkos, o ne vyriausybės. Pavyzdžiui, kovojant su infliacija yra keliami kreditų palūkanų normų dydžiai siekiant sumažinti kreditų ėmimą ir pinigų kiekio didėjimą rinkoje, tačiau nedaroma jokių nuolaidų jokiems klientams. Veikdamas pagal paklausą ir pasiūlą rinkoje privatus sektorius pats sprendžia, kiek ir kas skolinasi bei investuoja esant tam tikriems palūkanų normų dydžiams.

Toliau panagrinėkime, kaip FRS (Federalinė rezervų sistema )veikia vidaus ir tarptautinę ekonomikos būklę. Šiuo atveju yra naudinga apžvelgti, kokiais kanalais naudodamiesi šiuolaikiniai centriniai bankai daro įtaką ekonominės ir finansų sistemos būklei. Centrinis bankas veikia visą ekonomiką atlikdamas (žr. 1. schemą):

1. kreditų, skirtų verslui, vartotojams, vyriausybėms kainų pakeitimus;

2. pinigų pasiūlos ir augimo tempų pakeitimus;

3. operacijas, kurios turi įtakos investuotojų vertybinių popierių vertei, taip keisdamas jų (investuotojų) turimo turto vertę;

4. visuomenės lūkesčių dėl pinigų vertės ir kreditų gavimo sąlygų ateityje pasikeitimus.

Nemaža būdų ir priemonių leidžia centriniam bankui veikti kreditų kainą (palūkanų normų dydžius), vertybinių popierių vertę, pinigų pasiūlą ir augimą, visuomenės lūkesčius dėl būsimų vertybinių popierių kainų, palūkanų normų ir kreditų gavimo sąlygų. JAV centrinio banko politika iš principo yra paremta atvirosios rinkos operacijomis (open market operations), keičiant depozitorinių institucijų privalomų rezervų dydį ir diskonto normos pakeitimais. Tai, kaip minėta, lemia kreditų paklausą. Jei besiskolinantys kreditus mato, kad kreditą imti per brangu, jie susilaiko nuo skolinimosi ir taip mažėja investicinės išlaidos bei išlaidos vartojimo prekėms. Tai pasireiškia ekonomikos augimo sulėtėjimu, ir tikriausiai infliacijos mažėjimu. Antra, jei centrinis bankas mažina grynųjų pinigų pasiūlos rinkoje augimo tempus, tai galimas rezultatas yra pajamų ir gamybos augimo lėtėjimas, todėl kad mažėja prekių ir paslaugų paklausa. Galiausiai jei centrinis bankas didina palūkanų normas, tai mažina vertybinių popierių kainas, t.y. veda prie akcijų, obligacijų ir kitų vertybinių popierių, kuriuos turi visuomenė, vertės mažėjimo. Rezultatas yra investuotojų turto vertės mažėjimas, planų dėl skolinimosi ir išlaidų keitimasis, kuris labai veikia užimtumą, kainų ir ekonomikos augimo lygį. Įvairių šalių centriniai bankai įgyvendindami savo politiką teikia pirmumą skirtingiems įrankiams. Taip Anglijos bankas efektyviai naudoja paskolų diskonto normų pakeitimus, Kanados bankas – rezervus, FRS – atvirosios rinkos operacijas.

1

schema. Centrinio banko poveikio ekonomikai politikos įgyvendinimo būdas

Ne taip seniai ekonominiai tyrimai atskleidė ketvirtą būdą, kuriuo centrinis bankas gali daryti įtaką ekonomikai – tai jo veiklos įtaka formuojant visuomenės nuomonę ir lūkesčiu dėl kredito kainų, pinigų pasiūlos augimo tempų ir būsimos vertybinių popierių bei paskolų vertės. Jeigu visuomenė sureaguoja į centrinio banko operacijas, įvyksta žmonių ir verslo subjektų pasiskolinimų, išlaidų ir investicijų planų bei ketinimų pasikeitimas. O tai gali stipriai atsiliepti ekonomikos augimo lygiui, užimtumui ir infliacijai.

Visose nepriklausomose valstybėse, didelėse ir mažose yra nuosavas centrinis bankas. Pasaulinės bankinės sistemos raidos praktika parodė, kad būtina jos centralizacija ir vyriausybės kontrolė. Centrinis bankas nėra komercinė įmonė, jo tikslas ne pelnas, bet pinigų pasiūlos reguliavimas. Jis nėra pavaldus vyriausybei, taigi gali vykdyti nepriklausomą nuo vyriausybės monetarinę politiką, ginti ne vyriausybės, bet nacionalinės ekonomikos interesus. Visa šiuolaikinė bankininkystė yra pagrįsta dalimis rezervo sudarymo principu. Tai reiškia, kad bankai negali skolinti visas turimas lėšas, turi palikti tam tikras atsargas, kad reikalui esant, galėtu atsiskaityti su depozitoriais. Atsiskaitymus gali sutrikdyti bendra finansinė panika, kai visi indėlininkai vienu metu nori iš bankų atsiimti savo indėlius.

Siekiant išvengti tokios padėties, komerciniai bankai dalį rezervo laiko centriniame banke ir reikalui esant gali iš jo skolintis. Toks centrinio banko vaidmuo padeda išsaugoti bankinės sistemos stabilumą.

Centrinis bankas turimo rezervo sąskaita gali dengti vyriausybės įsiskolinimą. Vyriausybės skolą sudaro centrinės ir vietinės valdžios biudžeto deficitas ir valstybei priklausančių įmonių nuostoliai. Tokiu būdu centrinis bankas garantuoja, kad vyriausybė būtu pajėgi vykdyti mokėjimą, kai yra biudžeto deficitas.

Centrinis bankas yra svarbiausia makroekonominės politikos įgyvendinimo priemonė. Siekiant mažinti nedarbą ir infliacija, skatinti realaus bendrojo nacionalinio produkto augimą, užtikrinti stabilius ryšius su užsieniu, centrinis bankas kontroliuoja ir reguliuoja pinigų pasiūlą šalyje trimis svarbiausiomis piniginės – kredito politikos priemonėmis: rezervų reglamentavimu, diskonto norma ir atviros rinkos operacijomis.

Dvi svarbiausios centrinio banko funkcijos yra pinigų kiekio ir palūkanų normos kontrolė, tikslas – užkirsti kelią didelio masto bankrotams. Be šių, jie turi dar ir įprastinių funkcijų. Centriniai bankai veikia ir kaip vyriausybių patarėjai, ypač tarptautinių finansų klausimais. Kad tą sugebėtų atlikti, centriniai bankai turi daug darbuotojų, dirbančių tiriamąjį darbą.

XIX amžiaus britų ekonomistas ir žurnalistas finansų klausimais Volteris Badžetas rašė: “Pinigai savęs nevaldo”. Kiekvienas komercinis bankas, įsigijęs rezervų, didina indėlius ir, jeigu nebūtu tam tikro kontrolės mechanizmo, rezervų apimtis, indėliai ir pagaliau pinigų kiekis galėtų didėti be galo. Vienas iš indėlių didėjimo kontrolės būdų yra reikalavimas, kad bankai būtu pajėgūs padengti priimtus indėlius kokiomis nors vertybėmis, pavyzdžiui auksu. Antras būdas yra įkurti centrinį banką, kuris būtu atsakingas už rezervų laikymą ir indėlių bei pinigų pasiūlos priimtiną augimą. Tai nereiškia, kad centriniai bankai visada sėkmingai nustato teisingą pinigų kiekio didėjimo formą.

Bankų bankrotų kontrolė: vienas pinigų pasiūlos kontrolės tikslų yra apsisaugoti nuo bankų bankrotų, ypač jei yra paliginti daug mažų bankų.Tai nereiškia, kad centriniai bankai yra užkirtę kelią daugybei buvusių bankų bankrotų: nėra abejonės, kad FRS to nepadarė 4 dešimtmetyje. Bet centrinis bankas privalo veikti kaip paskutinis skolintojas kritiniu atveju ( paskutinis kreditorius ), tai yra kaip institucija, galinti ir norinti teikti bankams paskolas krizės metu, kai kiti bankai negali arba nenori to daryti. Centrinis bankas sugeba teikti paskolas tokiu metu, nes jis turi galimybę sukaupti rezervus. JAV gynybos nuo bankų bankrotų galimybe, žinoma turi Federalinė indėlių draudimo korporacija, bet Federalinė rezervų sistema paremia FIDK, veikdama kaip paskutinis skolintojas kritiniu atveju. Jeigu bankas yra ant bankroto ribos, FRS gali jam suteikti paskolą, kad palaikytų jo veiklą tol, kol FIDK galės prijungti jį prie kito banko arba kitaip išspręsti jo likimą.

Veikti kaip paskutiniam skolintojui kritiniu atveju yra labai svarbi centrinio banko funkcija. Taigi kai kas nors stebi kasdieninę centrinio banko veiklą, jo, kaip paskutiniojo skolintojo kritiniu atveju, funkcija atrodo nelabai svarbi. Todėl neužmirškime, kad nors paprastai centrinis bankas ir neveikia kaip paskutini skolintojas kritiniu atveju, jis privalo būti visada pasiruošiąs tą daryti, net jai jam tektų laikinai atsisakyti kitų tikslų, pavyzdžiui, kovos su infliacija.

Viena iš įprastinių centrinio banko funkcijų yra teikti komerciniams bankams paslaugas. Taigi jis, laikydamas didžiąją komercinių bankų rezervų dalį, veikia kaip bankininkų bankas . Tie rezervai visiškai neegzistuoja, tai yra tik įrašai centrinio banko balanso pasyvų pusėja . Kadangi centrinis bankas laiko komercinių bankų rezervus , jis dažnai
bankų čekių kliringą. Be paslaugų komerciniams bankams, centrinis bankas teikia daug paslaugų vyriausybei. Taigi jis veikia kaip vyriausybės bankas. Vyriausybė turi sąskaitą centriniame banke , išrašinėja tai sąskaitai čekius, o kai kuriose šalyse per centrinį banką pardavinėja ir savo vertybinius popierius.Kita centrinio banko funkcija yra leisti valiutą. Daugelyje šalių visoje apyvartoje esantys valiutos banknotai yra išleisti centrinio banko. Bet kartais ir iždas leidžia kai kuriuos banknotus.

Centriniai bankai veikia ir kaip vyriausybės patarėjai, ypač tarptautiniais klausimais .

Vokietijos federalinis bankas ir jo pinigų politika

Vokietijos federalinis bankas – VFB ( Bundesbankas ) aktyviai padeda Vidurio ir Rytų Europos šalims kurti naują, į rinką orientuotą emisinių bankų sistemą. Tuo tikslu Frankfurte prie Maino įkurta speciali techninės pagalbos koordinavimo tarnyba, kuri su užsienio emisiniais bankais derina atitinkamas programas ir rūpinasi jų įgyvendinimu

Vokietijos federalinis bankas Lietuvos centriniam bankui tikslinę techninę pagalbą teikia jau nuo 1991 m. 1993 m. spalio 25-29 d., vadovaujantis šios pagalbos programa, suorganizuotas seminaras. Jo tikslas – supažindinti Lietuvos banko specialistus su efektyvios pinigų politikos vykdymo sąlygomis ir priemonėmis.

VFB uždaviniai. Gerai funkcionuojanti finansų sistema- tai rinkos ekonomikos pagrindas, tai tarsi centrinė jos nervų sistema. Iš jos galima spręsti apie visos ekonomikos būklę. Šiai sistemai sukurti Vokietijoje veikia speciali savarankiška institucija – Vokietijos federalinis bankas.

Šis bankas praktiškai yra nepriklausomas, jam nedaro įtakos politinės jėgos. Kaip finansų sistemos globėja, valstybė kuo mažiau kišasi į rinkos santykius ir jų neriboja. VFB praktiškai niekada nesuteikia kreditų įmonėms ar valstybei. Tai paliekama komerciniams bankams ir kapitalo rinkai.

Svarbiausias VFB uždavinys finansų srityje – nacionalinės valiutos stabilumo garantija pinigų politikos priemonėmis.

Be stabilios nacionalinės valiutos rinkos ekonomika ilgesnį laiką normaliai funkcionuoti negali. Kuo didesnė infliacija, tuo labiau pinigai praranda savo svarbiausias funkcijas – taupymo ir kaupimo, atsiskaitymų ir net mokėjimų priemonės.

Kainų kilimas priklauso nuo pinigų masės didėjimo. Pinigai šiuolaikinėje finansų sistemoje jau beveik nesiejami su tauriaisiais metalais – auksu bei sidabru. Vadinasi, išnyko natūralūs pinigų masės apribojimai. Tauriuosius metalus praktiškai pakeitė centrinių bankų leidžiami pinigai, todėl pagrindinis emisinių bankų uždavinys – riboti pinigų masę, o kartu ir infliaciją.

VFB vaidina aktyvų vaidmenį ir pinigų apyvartoje: leidžia naujus banknotus, keičia susidėvėjusius, plečia atsiskaitymus negrynaisiais pinigais.

Užsienio ekonomikos srityje VFB tenka svarbus vaidmuo tvarkant nacionalinės valiutos rezervus. Tačiau tai nereiškia, kad su užsieniu atsiskaitoma tik per VFB. Dviejų pakopų bankų sistemoje tai yra komercinių bankų ir valiutų rinkos uždavinys.Valiutos rezervai Bundesbanke susidaro dėl eksporto perviršio bei kapitalo įplaukų. Jų paskirtis – didinti pasitikėjimą nacionaline valiuta ir daryti poveikį keitimo kursui intervencijomis valiutų rinkose.

Svarbi tvirtos pinigų ir finansų sistemos sudedamoji dalis yra stabili komercinių bankų sistema. Stabilumas yra bankų priežiūros tikslas. Vokietijoje už stabilią bankų sistemą atsakinga Federalinė kredito įstaigų priežiūros žinyba, tačiau didelę praktinę pagalbą jai teikia ir VFB.

Bundesbankas atlieka ne tik federalinio banko, bet ir atskirų Vokietijos žemių centrinių bankų vaidmenį. Per jį vykdoma didelė dalis Vokietijos ir atskirų jos žemių atsiskaitymų negrynaisiais pinigais, jis koordinuoja Vokietijos Federacijos ir atskirų žemių pinigų paskolas kapitalo rinkoje.

Šiuo metu Jūs matote 30% šio straipsnio.
Matomi 2114 žodžiai iš 6942 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.