Centrinis bankas ir jo vaidmuo ekonomikoje
5 (100%) 1 vote

Centrinis bankas ir jo vaidmuo ekonomikoje

TURINYS

ĮVADAS 3

1. TRUMPA CENTRINIO BANKO – LIETUVOS BANKO ISTORIJA 4

2. CENTRINIO BANKO – LIETUVOS BANKO TIKSLAS IR FUNKCIJOS 7

3. CENTRINIO BANKO – LIETUVOS BANKO TEISĖS, VALDYMAS IR STRUKTŪRA

10

4. CENTRINIO BANKO – LIETUVOS BANKO KAPITALAS IR FINANSINĖ APSKAITA IR ATSKAITOMYBĖ

15

5. CENTRINIO BANKO – LIETUVOS BANKO NEPRIKLAUSOMUMAS IR VEIKLOS SKAIDRUMAS

17

6. CENTRINIO BANKO – LIETUVOS BANKO VAIDMUO EKONOMIKOJE 20

IŠVADOS 23

LITERATŪROS SĄRAŠAS 24

ĮVADAS

Visų pirma, pabandykime išsiaiškinti, kas yra centrinis bankas, ką jis veikia.

Centrinis bankas yra viena iš pagrindinių šiuolaikinės ekonomikos institucijų. Tai vyriausybės institucija, palaikanti finansų sistemos veikimą ir kontroliuojanti pinigų pasiūlą. Tai greičiau „bankų bankas“, dirbantis su komerciniais bankais bei vertybinių popierių dileriais ir šitaip palaikantis savo vykdomą politiką. (A. V. Rutkauskas „Finansų rinkos ir institucijos“)

Lietuvos bankas yra šalies centrinis bankas, kuris vienintelis išleidžia į apyvartą ir išima iš apyvartos Lietuvos Respublikos pinigus.

Centrinis bankas – tai vyriausybinė įstaiga, besirūpinanti savo pelno maksimizavimu. (T. Mayer, J. S. Duesenberry, R. Z. Aliber „Pinigai, bankai ir ekonomika“)

Centrinis bankas yra ypatingas bankų sistemos elementas. Paprastai jis neaptarnauja atskirų piliečių, įmonių ir organizacijų. Jo klientai – komerciniai bankai ir vyriausybė. (G. Davulis „Ekonomikos teorija“)

Pagal Lietuvos banko įstatymą Lietuvos bankas yra juridinis asmuo, turintis savo statusą bei antspaudą, ir tai yra Lietuvos Respublikos centrinis bankas, nuosavybės teise priklausantis Lietuvos valstybei ir tiesiogiai pavaldus Respublikos Seimui. (G. Dubauskas „Tarptautiniai finansai“)

Taigi, centrinis bankas – tai vyriausybės institucija, pavaldi Respublikos Seimui, kontroliuojanti Lietuvos Respublikos pinigų pasiūlą, kurios klientai yra komerciniai bankai ir vyriausybė.

Darbo tikslas – susipažinti su Centrinio banko – Lietuvos banko istorija, išsiaiškinti koks jo tikslas, funkcijos, teisės, valdymas, struktūra, kapitalas, nepriklausomumas bei veiklos skraidumas, vaidmuo ekonomikoje.

1. TRUMPA CENTRINIO BANKO – LIETUVOS BANKO ISTORIJA

Trumpai apžvelkime Lietuvos banko istoriją.

1918 m. nepriklausomybę atkūrusi Lietuva kelerius metus neturėjo savo emisijos banko. Po Pirmojo pasaulinio karo cirkuliavo svetimų valstybių pinigai. Visą kredito sistemą reikėjo kurti iš naujo. Pagal sutartį su Vokietijos Rytų skolinamąja kasa (Darlehnskasse Ost) iki emisijos banko įkūrimo Lietuvoje atsiskaitymo priemonė buvo markė. 1922 m. viduryje markės vertė ėmė katastrofiškai kristi. Dėl hiperinfliacijos Lietuvoje sutriko prekyba, finansų ir kredito veikla. Lietuvos Seimas skubiai priėmė įstatymus dėl Lietuvos piniginio vieneto – lito – įvedimo ir Lietuvos banko įkūrimo.

Lietuvos bankas 1922 – 1940 m.

Pirmasis Lietuvos centrinis bankas pradėjo savo darbą 1922 metų spalio 2 d. Lietuvos bankas buvo akcinė bendrovė, jos kapitalą sudarė 12 mln. litų, 80 proc. akcijų priklausė valstybės iždui. Banko akcininkai galėjo būti valstybė, savivaldybės, bendrovės, draugijos ir pavieniai asmenys. Užsieniečiams buvo leista turėti ne daugiau kaip trečdalį pagrindinio kapitalo, tačiau visos akcijos priklausė Lietuvai. Lietuvos bankui buvo leista turėti savo skyrius ir agentūras. Svarbiausias banko uždavinys – „reguliuoti pinigų apyvartą Lietuvoje, lengvinti pinigų išmokėjimus krašte ir užsienyje, įgyvendinti pastovią pinigų sistemą Lietuvos Respublikoje” ir skatinti žemės ūkio, pramonės ir prekybos kilimą.

Nors Vyriausybė ir buvo didžiausias banko akcininkas, tačiau Lietuvos bankas visada išliko gana savarankiškas, sugebėdavo palenkti Vyriausybės finansų politiką lito stabilumui. Lietuvos bankas ypač stengėsi palaikyti aktyvų užsienio prekybos balansą, pirmiau kredituodamas ir lengvatas teikdamas eksporto pramonei, laikydamasis nuostatos: negaivinti tų, kuriems jau aiškiai skirta mirti.

Tvirta pinigų politika lėmė pastovų litą net pasaulio ekonomikos krizės metu.

1940 m. birželio 15 d. Sovietų Sąjunga okupavo Lietuvą ir pradėjo Lietuvos ūkio inkorporavimo procesą į sovietinę komandinio ūkininkavimo sistemą. Praėjus tik vienam mėnesiui nuo okupacijos pradžios, t. y. 1940 m. liepos 23 d. vadinamas Liaudies seimas priėmė deklaraciją dėl bankų ir stambiosios pramonės nacionalizavimo. Bankui baigti nacionalizuoti 1940 m. rugpjūčio 6 d. Nacionalizuotas Lietuvos bankas buvo perduotas SSRS valstybiniam bankui ir tapo jo respublikiniu padaliniu.

Lietuvos bankas 1990 – 1994 m.

Dar iki Lietuvos Nepriklausomybės Akto paskelbimo buvo parengta Lietuvos savarankiškų pinigų ir kredito sistemos koncepcija ir įstatymų projektai. Remiantis šiais parengtais dokumentais, 1990 m. vasario 13 d. Lietuvos SSR Aukščiausioji Taryba paskutiniojoje sesijoje priėmė Lietuvos banko įstatymą. Tą pačią dieną Lietuvos SSR Aukščiausioji Taryba nutarė nuo 1990 m. kovo 1 d. įsteigti Lietuvos banką. Įsteigtas Lietuvos bankas, kitaip negu jo pirmtakas, buvęs akcinis bankas, yra valstybinis bankas, jam suteikta išimtinė teisė leisti į apyvartą pinigus, organizuoti bankų vidaus ir užsienio atsiskaitymus, kontroliuoti bankų
steigimą, jų veiklą, konsultuoti Vyriausybę ir teikti jai informaciją apie kreditą ir pinigus.

Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba – Atkuriamasis Seimas 1990 m. kovo 13 d. nutarimu paskyrė pirmąjį Lietuvos banko valdybos pirmininką.

Nepalankiomis ekonominėmis ir politinėmis sąlygomis reikėjo nuo nulio pradėti kurti centrinį banką: suformuoti jo struktūrą ir pagrindinį kapitalą, sutelkti specialistus, gauti patalpas, techninę ryšių įrangą ir lėšų veiklos pradžiai. Tuo metu Lietuvoje veikė SSRS bankai: SSRS valstybinio banko Lietuvos respublikinis bankas, taip pat penki pagal veiklos sritis specializuoti SSRS bankų Lietuvos respublikiniai bankai ir jų skyriai.

Po ilgų derybų su Maskva pavyko pasiekti, kad nuo 1990 m. gegužės vidurio visų Lietuvos įmonių atsiskaitymai su jų partneriais sovietinėse respublikose vyktų per korespondentines sąskaitas, atidarytas jau Lietuvoje.

1990 m. rugsėjo 4 d. Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba – Atkuriamasis Seimas patvirtino Lietuvos banko statusą, nustatė banko pagrindinio kapitalo dydį ir įpareigojo Lietuvos Vyriausybę 1990 – 1995 m. skirti lėšų jam sudaryti.

Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba – Atkuriamasis Seimas 1990 m. spalio 2 d. priėmė įstatymą „Dėl Lietuvos Respublikos veikiančių SSRS bankų įstaigų nuosavybės” ir nutarė perimti juos Lietuvos Respublikos nuosavybėn. Tai iš esmės buvo SSRS bankų nacionalizacijos pradžia. Iki 1990 m. gruodžio 31 d. Lietuvos bankas perėmė SSRS pramonės ir statybos banko Lietuvos respublikinį banką ir jo skyrius bei Skaičiavimo centrą, SSRS butų, komunalinio ūkio ir socialinio vystymo banko Lietuvos respublikinį banką su visais padaliniais bei kitus bankus.

Lietuvos bankas galutinai susikūrė ir ėmė normaliai funkcionuoti tik 1991 m. , pradėjęs vykdyti centrinio banko ir kai kurias komercines funkcijas. Nuo tų pačių metų sausio 1 d. Lietuvos bankas pradėjo kredituoti ne tik ūkio poreikius, bet ir Lietuvos Respublikos biudžetą.

1992 m. pradžioje Lietuvos bankas buvo labai didelė institucija, vykdanti tiek komercinio, tiek centrinio banko funkcijas. Tačiau jau 1992 m. rudenį Lietuvos bankas atsisakė komercinių funkcijų, t. y. jis perdavė banko skyrius ir komercines funkcijas įsteigtam Lietuvos valstybiniam komerciniam bankui.

Lietuvos Respublikoje sukūrus nacionalinę pinigų sistemą – įvedus laikinuosius pinigus – talonus, Lietuvos bankas galėjo pradėti įgyvendinti savarankišką monetarinę politiką ir kitas centrinio banko funkcijas.

Lietuvos bankas 1994 – 1997 m.

Lietuvos Respublikos Seimo priimti Lito patikimumo (1994 m. kovo 17 d. ) ir Lietuvos banko (1994 m. gruodžio 1 d. ) įstatymai susiaurino Lietuvos nacionalinio banko funkcijas. Kitaip sakant, Lietuvoje buvo pritaikytas valiutų valdybos modelis.

Anksčiau vykdytą Lietuvos banko savarankiškos pinigų politikos strategiją pakeitė Lito patikimumo įstatymo įgyvendinimas. Įstatymu Lietuvos bankas garantuoja, kad bendras išleidžiamų į apyvartą litų kiekis neviršys Lietuvos banko laikomų aukso atsargų ir konvertuojamos užsienio valiutos rezervo. Lietuvos bankas gali keisti bendrą litų kiekį apyvartoje tik keisdamas turimas aukso atsargas ir konvertuojamos užsienio valiutos rezervą. Toks emisijos būdas pakeitė centriniams bankams įprastą emisiją, kurią lemia šalies ūkio poreikiai.

Vadovaudamasi Lito patikimumo įstatymu, Vyriausybė kartu su Lietuvos banku nuo 1994 m. balandžio mėn. 1 d. nustatė JAV dolerio ir lito santykį: 1Lt. 0,25 JAV dol.

Lietuvos bankas po 1997 m.

Pasibaigus Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Tarptautinio valiutos fondo pasirašytam Lietuvos Respublikos Vyriausybės ekonominės politikos laikotarpiu nuo 1994 m. spalio 1 d. iki 1997 m. rugsėjo 30 d. memorandumui, kuris buvo įtvirtinęs valiutų valdybos modelį Lietuvoje, Lietuvos bankas priėmė naują pinigų politikos programą 1997 – 1999 m. Ši programa rodo, kad Lietuvos bankas pasuko nuo valiutos modelio prie visų centriniam bankui būdingų funkcijų atstatymo.

Lietuvai vis labiau integruojantis į Vakarus, plėtojantis ekonominiams ryšiams su Europos Sąjungos šalimis ir vykstant atitinkamiems pokyčiams prekybos valiutinėje struktūroje, 1999 m. nutarta litą perorientuoti nuo JAV dolerio prie euro, o 2001 m. priimti priimti sprendimai dėl lito susiejimo su euru 2002 m. vasario 2 d., išlaikant fiksuotą valiutos kursą.

2001 m. priimtas naujas Lietuvos banko įstatymas suteikė centriniam bankui didesnę nepriklausomybę ir galimybę aktyviau vykdyti pinigų politiką. Lietuvai rengiantis narystei Europos Sąjungoje ir Ekonominėje ir pinigų sąjungoje, ruošiamasi būsimam dalyvavimui Europos centrinių bankų sistemoje.

2. CENTRINIO BANKO – LIETUVOS BANKO TIKSLAS IR FUNKCIJOS

Centrinio banko – Lietuvos banko pagrindinis tikslas.

Lietuvos banko įstatymo 7 straipsnyje sakoma, kad jo pagrindinis tikslas – „siekti Lietuvos Respublikos pinigų stabilumo“. Kitaip sakant, yra akcentuojama mažos infliacijos ir stabilios piniginio vieneto vertės svarba, nes visi žinome, kad kainų sistema rinkos ekonomikoje veikia geriau efektyviau paskirstydama išteklius, kai infliacija yra maža. Šiam tikslui pasiekti Lietuvos bankas rengia pinigų politikos programą ir ją įgyvendina.

Naujoji Lietuvos banko pinigų politikos programa 1997 – 1999 m. akcentuoja
dvejopą lito stabilumo pobūdį: vidinį ir išorinį. „Vidinis lito stabilumas reiškia jo perkamosios galios stabilumą arba palyginti pastovias kainas, o išorinis stabilumas yra tvirtas lito kursas stiprių užsienio valiutų atžvilgiu“.

Lietuvos bankas šį pagrindinį tikslą įgyvendina parinkdamas bazinę valiutą ir išlaikydamas fiksuotą lito kursą jos atžvilgiu. Bazinė valiuta turi būti patikima ir plačiai naudojama šalyse, į kurias labiausiai orientuojama Lietuvos ekonomika. Fiksuotas lito kursas tokioje mažoje ir atviroje šalyje kaip Lietuva ilgainiui padeda pasiekti kainų stabilumą, sudarantį ilgalaikio ekonomikos augimo palankias prielaidas. Nuo 2002 m. vasario 2 d. lito bazinė valiuta yra euras.

Be to, Lietuvos bankas dar turi „užtikrinti patikimą pinigų rinkos, kredito ir atsiskaitymų sistemos funkcionavimą“ bei „palaikyti Lietuvos Respublikos Vyriausybės vykdomą ekonominę politiką, jei ji neprieštarauja pagrindiniam tikslui“.

Centrinio banko – Lietuvos banko pagrindinės funkcijos.

Lietuvos bankas, įgyvendindamas savo tikslus, atlieka šias pagrindines funkcijas:

– išleidžia į apyvartą ir išima iš apyvartos Lietuvos Respublikos pinigus;

– gali tvarkyti LR valdžios ir valdymo institucijų sąskaitas;

– organizuoja LR Vyriausybės išleidžiamų vertybinių popierių pardavimą, išpirkimą bei palūkanų už jas išmokėjimą ir veikia kaip valstybės vertybinių popierių registratorius;

– įgyvendina pinigų politiką tvarkydamas pinigų ir kredito apyvartą;

– konsultuoja Vyriausybę pinigų rinkos, kredito ir atsiskaitymų klausimais;

– renka ir skelbia pinigų bei finansų statistiką;

– kontroliuoja užsienio valiutos režimo laikymąsi;

– saugo bei valdo valstybės užsienio valiutos, aukso ir kitų tauriųjų metalų rezervus;

– nustato bankų ir kitų ūkio subjektų vidaus ir užsienio atsiskaitymų tvarką;

– išduoda ir atšaukia licencijas bankams ir prižiūri jų veiklą;

– įstatymų nustatyta tvarka veikia kaip paskutinis likvidumo šaltinis bankų sistemoje;

– organizuoja bankinės informacijos sistemą;

Šiuo metu Jūs matote 30% šio straipsnio.
Matomi 1717 žodžiai iš 5717 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.