Charakterio akcentuacijos patologiniai bruožai
5 (100%) 1 vote

Charakterio akcentuacijos patologiniai bruožai

1121

T U R I N Y S

1. Įvadas………………………………………………………………………………………………… 2

2. Charakterio akcentuacijos…………………………………………………………………….3

3. Charakterio akcentuacijos tipai ……………………………………………………………3

4. Išvados ……………………………………………………………………………………………….8

5. Literatūra ……………………………………………………………………………………………9


Į V A D A S

„Charakterologija – bendrosios psichologijos integralinė dalis, kuri nagrinėja žmogaus charakterio esmę, rūšis ‚ plėtotę, struktūrą“(4). Psichikos apraiškos, kurios yra esmingos charakteriui, priklauso ne tiek pažinimo ir jausmų, bet daugiau valios sričiai.

Charakteris – pirmiausia tam tikra valios kryptis. Charakteriui yra būdingas principingumas, savarankiškumas ir pastovus valios veikimas atitinkama kryptimi.

Apibūdindami charakterį, paprastai išskaičiuojame jo bruožus (2). Vieni bruožai susiję su temperamentu – dinamiškumas, impulsyvumas, pusiausvyra, kiti – su mūsų emocijomis – draugiškumas, nuotaikingumas, sentimentalumas, šaltumas, nejautrumas, švelnumas. Tai emociniai charakterio bruožai. Kiekvieno žmogaus charakteryje randame ir dorovinių bruožų – taurumą, teisingumą, gerumą, sąžiningumą. Vienuose daugiau vyrauja emociniai charakterio bruožai, kituose valingieji, dar kituose – labiau ryškus idėjinis kryptingumas.

Kai kurie charakterio bruožai pastebimi ir išorėje – tai gali būti kalbos tonas, apranga, veido bruožai.

Charakterio bruožus mėginama įžvelgti ir žmogaus kalboje. Principingas, tiesus, atviras žmogus kalba kitaip negu bailus, neprincipingas.

Charakterį parodo ir kalbos turinys, o taip pat ir rašytinė kalba.

2.CHARAKTERIO AKCENTUACIJOS

„Charakteris yra temperamento pagrindu susiformavę žmogaus būdo bruožai, priklausantys ir nuo žmogaus patirties vaikystėje, auklėjimo bei saviauklos“(1).

Tam tikri paveldėti asmenybės bruožai atsinešami iš kūdikystės ir vaikystės, tačiau formuojasi charakteris, asmenybės polinkiai ir interesai išryškėja paauglystės periodu. Rusų psichiatras A.Ličko XX a. 7 – 8 dešimtmečiuose įrodė, kad tam tikrų charakterio bruožų dominavimas, gali trukdyti paaugliui mokytis, bendrauti su kitais žmonėmis. Atskirų charakterio bruožų dominavimą pavadino charakterio akcentuacijomis. A.Ličko pateikia tokį apibrėžimą: „charakterio akcentuacija – tai kraštutinis normos variantas, kai atskiri charakterio bruožai yra pernelyg sustiprėję, dėl to atsiranda selektyvus pažeidžiamumas tam tikrų poveikių atžvilgiu“.

Žmogus iš prigimties gali būti aktyvesnis, agresyvesnis, uždaresnis negu kiti. Tačiau šios savybės išryškėja ir tampa dominuojančiais charakterio bruožais tik tam tikromis gyvenimo ir auklėjimo sąlygomis. Charakteris formuojasi paauglystės metu ir tai dažniausiai vyksta netolygiai. Tam tikri charakterio bruožai ima ryškiai išsiskirti ir tarsi užgožia kitus. Jie yra labai jautrūs besikeičiančiomis gyvenimo aplinkybėmis. Tampa silpnomis paauglio charakterio vietomis, vadinamomis „mažiausio pasipriešinimo zonomis“. Veikiant nepalankiems faktoriams, šie charakterio bruožai ilgainiui dar paaštrėja ir tampa patologiniais. Jeigu problematiškasis laikotarpis praeina sėkmingai, šie charakterio bruožai nusigludina ir vėliau didesnių rūpesčių nebekelia. Tokie charakterio bruožai, kurie paauglystės metu ypač išryškėja ir ima dominuoti kitų atžvilgiu, vadinami akcentuotais bruožais.

3. CHARAKTERIO AKCENTUACIJOS TIPAI

A.Ličko skiria 11 charakterio akcentuacijos tipų paauglystės amžiuje. Tai hipertiminis, epileptoidinis, isteroidinis, cikloidinis, labilus, asteninis, sensityvus, psichosteninis, šizoidinis, nepastovus ir konforminis.

1. Hipertininis tipas

Šio tipo paaugliai yra triukšmingi, aktyvūs ir savarankiški, visada pakilios nuotaikos.

Jie mėgsta bendrauti, nejaučia drovumo nepažįstamų žmonių tarpe. Šio tipo paaugliai ieško naujų nuotykių, darbų, pramogų, tačiau žavėdamasis tuo, kas nauja, dažnai neužbaigia pradėtų darbų, greit keičia pomėgius. Jie dažnai patenka į asocialios krypties grupes, todėl hipertimiko energiją pajungus visuomenei naudinga linkme, tai padėtų ne tik patenkinti paauglio poreikius, bet ir jo pagalba rasti bendrą kalbą su visa paauglių
idinis tipas

Šio tipo bruožai vaikystėje pastebimi retai. Dažniausiai jie išryškėja paauglystėje. Tai dirglumas , aklo pykčio prasiveržimai. Pykčio protrūkiai dažnai tik atrodo netikėti. Jie kaupiasi ilgai ir tik po tam tikro laiko aplinkiniams prasiveržia. Epileptoidai nusiramina taip pat ne iš karto. Dar jie pasižymi kerštingumu, niekada neatleidžia nuoskaudų ir stengiasi už jas su kaupu atsilyginti. Jau gana ankstyvame amžiuje gali kristi į akis epileptoidų kruopštumas, perdėtas prisirišimas prie savo daiktų. Šio charakterio žmonės sunkiai prisitaiko prie socialinių gyvenimo normų. Jie pasižymi neatsparamu alkoholiniams gėrimams, apsvaigę darosi agresyvūs ir būdami tokioje būsenoje padaro žiaurius nusikaltimus. Tai vienas iš sunkiausių charakterio tipų, todėl bendravimas su epileptoidinio tipo paaugliais reikalauja didelės kantrybės ir ištvermės.

3. Isteroidinis tipas

Pagrindinis šio tipo bruožas – egocentrizmas, pernelyg didelis noras atkreipti į save dėmesį, susilaukti pritarimo, susižavėjimo ar užuojautos. Stengiasi būti aplinkinių dėmesio centre, siekia, kad kiti juo žavėtųsi, stebėtųsi, girtų.

Paauglystėje aplinkinių dėmesio stengiamasi susilaukti, demonstruojant iššaukiantį elgesį, kalbos manierą. Jie siekia tapti lyderiais, veržiasi vadovauti, tačiau noro imtis veiklos užtenka neilgam. Susidūrę su sunkumais, ar praradę aplinkinių dėmesį, isteroidai tikros ir tariamos ligos simptomus. Šio tipo paaugliai dažniausiai nenori mokytis ir dirbti. Jiems trūsta atkaklumo. Jie taip pat vengia didelių nusikaltimų. Jiems būdingas įžūlus, demonstratyvus elgesys viešose vietose, triukšmavimas, vagystės.

Isteroido polinkį būti dėmesio centre nukreipus mums norima linkme, šie paaugliais taps neblogais aktoriais, sportininkais.

4. Cikloidinis tipas

Pagrindinis cikloidinio charakterio bruožas – nuolatinė, cikliška nuotaikų kaita. Fizinio ir emocinio pakilimo fazės kaitaliojasi su apatija, bejėgiškumo jausmu. Paaugliui darosi sunku susikaupti, vargina žmonių buvimas, net menki nemalonumai labai sunkiai išgyvenami. Paprastai fazės keičiasi kas 1-2 savaites. Pakilimo laikotarpiu paauglys ieško, atgauna pasitikėjimą savimi, pasiveja draugus moksle ar darbe. Pakilumo fazės pasitaiko rečiau ir būna ne tokios ryškios. Silpnosios šio tipo pusės pakilumo laikotarpiu panašios į hipertiniko. Tai nesugebėjimas pakelti vienatvės, monotoniško gyvenimo ritmo. Depresinės fazės metu galima kiek sumažinti tokiam paaugliui keliamus reikalavimus, nes praėjus šiai fazei, jis paprastai sugeba kompensuoti fazės metu pasyviai praleistą laiką ir persiorentuoti į aktyvų darbo ritmą.

Šiuo metu Jūs matote 54% šio straipsnio.
Matomi 983 žodžiai iš 1837 žodžių.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA (kaina 0,87 €) ir įveskite gautą kodą į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.