Charakterio struktūra formavimas klasifikacija ir patologijos tipai
5 (100%) 1 vote

Charakterio struktūra formavimas klasifikacija ir patologijos tipai

ĮvadasMes žinome, kad kiekvienas žmogus yra vienintelis. Nėra dviejų visiškai tapačių individų. Neįmanoma rasti netgi dviejų vienodų pirštų atspaudų visame pasaulyje. Žinoma, kad tikroms tautoms būdingi panašūs rasės požymiai. Vienoda odos spalva, akių forma, ypatinga nosies ar ausų forma, storos ar plonos lūpos, žemas ar aukštas ūgis. Ir vis dėlto visi žmonės- pasižiūrėjus atidžiau- nepakartojami individai. Originalūs jų jausmai, mąstymas, veiksmai, išvaizda. Dievas, būdamas be galo išmintingas, sukūrė žmones, augalus ir gyvūnus kaip nepalyginamus individus. Nerastum vienodo buko, ąžuolo ar kriaušės lapo. Tai Dievo kūrėjo stebuklas.

Nuo pat laiko, kai žmonės gyvena žemėje, bandyta suvokti žmogaus nepakartojamumą ir sugrupuoti jo savybes ir elgesį į schemas. Yra nesuskaičiuojama galybė raktų „įminti“ žmogaus mįslei ir aprėpti jo žinioms.

Istorija

Prancūzų rašytojas V.Hugo yra pasakęs, kad kiekvienas žmogus turi tris charakterius: tą, kurį jis sau priskiria, tą kurį jam priskiria, ir pagal tą kuris yra iš tikrųjų.

Charakterio tyrimai moksliniais metodais prasidėjo 19a. antroje pusėje. Kartu formavosi ir atskira psichologijos šaka – charakteriologija. Buvo manoma, kad charakterio tipus galima nustatyti, išsiaiškinus proto, jausmų ir valios proporcijas charakterio struktūroje. Pvz., žinomas charakteriologas R.Malaperas siūlė skirti šias charakterių rūšis: apatiškas, efektyvus, aktyvus, pusiausviras ir valingas.

20a. pirmoje pusėje susilaukė dėmesio E. Krečmerio teorija apie charakterio ryšius su kūno konstitucija. Ji aiškina, kad platūs, apkūnūs žmonės yra linksmesni, realistiškesni, mėgsta bendrauti, nuspalvina visas charakterio savybes. Jei imsime papraščiausią charakterio savybę – darbštumą, tai, suprantama, kad sangviniko, flegmatiko, choleriko ir t.t. darbštumas bus skirtingas savo tempais, pastovumu ir kitomis temperamentų charakteristikomis. Tačiau to paties temperamento pagrindu gali formuotis skirtingi charakterio bruožai. Charakterio valingųjų bruožų dėka, žmogus gali reguliuoti savo temperamento pasireiškimus bendraudamas ir dirbdamas.



Charakteris – graikų kilmės žodis, reiškiantis ir atspaudą, kalimą ir įspaudimą. Iš tikrųjų charakteryje atsispindi žmogaus auklėjimas ir jo veikla, o iš kitos pusės, žmogus pats ,,nukala” savo charakterį. Charakteris apsprendžia žmogaus elgesį, mintis, jausmus. Tačiau charakteriu reikia laikyti ne visus žmogaus ypatumus, bet tik esminius ir pastovius. ,,Charakteris – pastovių žmogaus elgesio ypatybių visuma, kuri išreiškia jo santykį su kitais žmonėmis ir pačiu savimi, savo veiksmais”. Žinant individo charakterį, galima gana tiksliai numatyti būsimus jo veiksmus ir poelgius.

Vieni charakterio bruožai yra tipiški tam tikrai asmenų grupei. Jie priklauso nuo bendrųjų žmogaus gyvenimo visuomeninių aplinkybių, perimamos socialinės aplinkos. Dažnai būna, kad vaikai iš asocialių šeimų būna agresyvūs, pikti, nedraugiški. Šeimoje, kur svarbiausia yra materialinis gerbūvis, vaikai augs godūs, šykštūs, teikiantys pirmenybę materialinėms gėrybėms. Gi nuoširdžioje, draugiškoje aplinkoje augę vaikai dažniausia bus paslaugūs, draugiški, atviri.

Tačiau daug ką lemia ir individualios charakterio savybės. O jos priklauso nuo žmogaus vystymosi fiziologinių prielaidų:

jo duomenų;

temperamento;

aukštosios nervinės veiklos.

Charakterio pradmenis vaikas turi nuo gimimo, tai priklauso nuo jo temperamento tipo.

Temperamentu vadiname pastovias asmenybės savybes, pasireiškiančias psichinių reiškinių intensyvumu, tempais ir pastovumu. Tai vienokios ar kitokios temperamento savybės labiausiai atsispindinčios asmenybės jausminiame gyvenime.

Nors dar II mūsų eros amžiuje romėnų gydytojas Galenas buvo mėginęs išskirti 13 skirtingų temperamentų, nors ir šiuo metu pripažįstama, kad temperamentų įvairovė yra didesnė, negu ją aprašo keturi Hipokrato tipai, tačiau išsamesnės, visų pripažintos temperamentų klasifikacijos neturime. Aprašysiu būdingiausias kiekvieno temperamento, tačiau turėkite išankstinę nuostatą, kad grynų temperamentų tikrovėje nėra. Kiekvienas žmogus turi įvairių ypatybių, dominuojant kurio nors vieno temperamento savybėms. Manoma, kad temperamentas – įgimtas dalykas ir jo negalima pakeisti. Tačiau reikia žinoti, kaip elgiasi tam tikro temperamento žmogus, kad galėtum su juo susibendrauti.

Sangvinikas

Energingas, emocionalus, nejautrus, ekstravertas (atviras), nepastovus.Tai greitas, aktyvus žmogus. Jis emocingas, nepastovios nuotaikos. Emocijos išraiškingos, aiškiai atsispindi veide, gestais, pantomimika. Šio tipo žmogus gali greitai supykti, bet taip pat greitai ir atleisti. Atviras, mėgstantis bendrauti (ekstravertas).Nuoširdūs ir žavingi. Būdingas spontaniškumas: jis pirma pasako, o tik paskui galvoja, todėl bendraujant su sangviniku, reikėtų mokėti neįsižeisti dėl smulkmenų. Jis plepys, tačiau linksmas, mėgsta pramogauti, yra didelis naujovių entuziastas, tačiau jo susižavėjimai tomis naujovėmis netrunka išblėsti. Dažnai jie pasižymi atsakomybės trūkumu, nes linkę vėluoti ar net pamiršti susitikimus, yra meilūs ir
jautrūs. Sangvinikai linkę nuolat ieškoti nuotykių ir yra gana nepastovūs, tačiau jausmingi ir nepakenčia nuobodulio.

Cholerikas

Energingas, emocionalus, ryžtingas, jautrus, ekstravertas (atviras), nelabai pastovus.Tai energingas, greitų reakcijų, stiprių emocijų žmogus. Šio tipo žmogus siekia pirmauti, priešinasi viskam, kas jiems trukdo. Neretai staigiai supyksta, praranda pusiausvyrą ir negreit sugeba atleisti, nenori pripažinti, jog buvo neteisūs. Būdingas polinkis vadovauti, nes turi tam reikalingų savybių: yra atkaklūs, siekiantys tikslo iki galo. Dažniausiai nejautrūs ir neužjaučiantys, netgi šiurkštūs. Jie dažnai galvoja galintys viską aplink organizuoti ir tvarkyti, be to, mano visada esą teisūs. Bendrauti su cholerikais išties nėra paprasta. Tam reikalinga ypatinga tolerancija bei gebėjimas atleisti pykčio protrūkius, nes supykęs cholerikas šūkauja, kas tik šauna į galvą, dažnai net skaudžius dalykus. Jie valdingi ir staigiai supykstantys. Todėl labai svarbu mokėti tarsi negirdėti to, ką jis šaukia, mat praėjus pykčio priepuoliui, tikėtina, jis net neatsimins, ką sakė, mokėti į tokią aršią jo diskusijos formą reaguoti ramiai.

Flegmatikas

Pasyvus, neemocionalus, nejautrus, ramus, abejingi, intravertas (uždaras), pastovus.Tai lėtas, uždaras žmogus. Emocijos menkai pasireiškia išoriškai. Lėtai reaguoja į aplinką, todėl vienus erzina nejautrumu, kitus žavi didele ištverme. Jie geraširdžiai ir nuolankūs, blaivaus proto ir praktiški. Reikėtų sugebėti atleisti tai, kad jis nemoka entuziastingai džiūgauti jūsų pasiekimais ar sumanymais. Reikėtų išmokti tokį žmogų nuolat pastūmėti kokiai nors veiklai, nes patys flegmatikai dažnai pritrūksta stimulo ir visada laukia iki paskutinės minutės. Tačiau įvertinkite tai, kad flegmatikai paprastai pasižymi reta tolerancija ir kantrybe, kuri santykiuose dažnai ėsti neįkainojamos vertės.

Melancholikas

Jautrus, nepatiklus, nuolat randa priežasčių nerimauti, įžvelgti sunkumus ir kliūtis; ko nors imdamasis, daugiausia galvoja ne apie sėkmę, o apie tai, kaip išvengti nesėkmės; turi stiprų pareigos jausmą, todėl, prieš pažadėdamas, ilgai svarsto, ar tikrai galės

ištesėti;

Aišku, kad choleriko ar sangviniko poelgiai bus greiti, staigūs; jie greičiau susidraugaus negu melancholikas ar flegmatikas, iš kurių nereikia tikėtis greito užduočių įvykdymo ar sprendimo. Temperamento negalima pakeisti, tik šiek tiek pakoreguoti, tuo tarpu charakterį galima keisti, ugdyti jį norima kryptimi.

Dauguma žmonių nėra kurio nors vieno išskirtinai temperamento tipo. Tačiau vieno temperamento savybės yra būdingiausios, o kitų – daug mažiau.

Šiuo metu populiariausia yra cheminė temperamento tipologija. Pasak šios tipologijos, temperamentų skirtingumai priklauso nuo vidaus sekrecijos liaukų darbo. Buvo pastebėta, kad atskirų individų endokrininės liaukos yra skirtingų dydžių ir svorių. Kuo daugiau liauka išskiria hormonų, tuo stiprėja tam tikra organizmo veikla. Pavyzdžiui asmuo, kurio adrenalininės liaukos daugiau išskiria adrenalino, būna labiau jautrus ir nervingas negu kiti žmonės.Labai svarbią įtaką charakteriui turi žmogaus gyvenimo aplinkybės ir auklėjimas.

Ir tipiški, ir individualūs charakterių bruožai sudaro vienovę.

Charakterio bruožus dar galima suskirstyti į pagrindinius, kurie lemia asmenybės esmę, ir antrinius. Šie bruožai yra dinamiški. Esant vienoms aplinkybėms gali išryškėti vieni charakterio bruožai (esant dviese žmogus gali būti atviras, draugiškas), kitose aplinkybėse jis gali būti kitoks (triukšmingame vakarėlyje tas pats žmogus uždaras, nekalbus, suvaržytas).

Visus charakterio bruožus (o jų yra labai daug) pagal tai, kaip jie atspindi žmogaus požiūrį į aplinką, save, santykius su kitais žmonėmis ir t.t., galima suskirstyti pagal patologinius tipus. Iš viso jų yra 11.

Šiuo metu Jūs matote 31% šio straipsnio.
Matomi 1411 žodžiai iš 4593 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.