Charakterio struktūra formavimas klasifikacija ir patologijos tipai
5 (100%) 1 vote

Charakterio struktūra formavimas klasifikacija ir patologijos tipai

11213141

ĮvadasMes žinome, kad kiekvienas žmogus yra vienintelis. Nėra dviejų visiškai tapačių individų. Neįmanoma rasti netgi dviejų vienodų pirštų atspaudų visame pasaulyje. Žinoma, kad tikroms tautoms būdingi panašūs rasės požymiai. Vienoda odos spalva, akių forma, ypatinga nosies ar ausų forma, storos ar plonos lūpos, žemas ar aukštas ūgis. Ir vis dėlto visi žmonės- pasižiūrėjus atidžiau- nepakartojami individai. Originalūs jų jausmai, mąstymas, veiksmai, išvaizda. Dievas, būdamas be galo išmintingas, sukūrė žmones, augalus ir gyvūnus kaip nepalyginamus individus. Nerastum vienodo buko, ąžuolo ar kriaušės lapo. Tai Dievo kūrėjo stebuklas.

Nuo pat laiko, kai žmonės gyvena žemėje, bandyta suvokti žmogaus nepakartojamumą ir sugrupuoti jo savybes ir elgesį į schemas. Yra nesuskaičiuojama galybė raktų „įminti“ žmogaus mįslei ir aprėpti jo žinioms.

Istorija

Prancūzų rašytojas V.Hugo yra pasakęs, kad kiekvienas žmogus turi tris charakterius: tą, kurį jis sau priskiria, tą kurį jam priskiria, ir pagal tą kuris yra iš tikrųjų.

Charakterio tyrimai moksliniais metodais prasidėjo 19a. antroje pusėje. Kartu formavosi ir atskira psichologijos šaka – charakteriologija. Buvo manoma, kad charakterio tipus galima nustatyti, išsiaiškinus proto, jausmų ir valios proporcijas charakterio struktūroje. Pvz., žinomas charakteriologas R.Malaperas siūlė skirti šias charakterių rūšis: apatiškas, efektyvus, aktyvus, pusiausviras ir valingas.

20a. pirmoje pusėje susilaukė dėmesio E. Krečmerio teorija apie charakterio ryšius su kūno konstitucija. Ji aiškina, kad platūs, apkūnūs žmonės yra linksmesni, realistiškesni, mėgsta bendrauti, nuspalvina visas charakterio savybes. Jei imsime papraščiausią charakterio savybę – darbštumą, tai, suprantama, kad sangviniko, flegmatiko, choleriko ir t.t. darbštumas bus skirtingas savo tempais, pastovumu ir kitomis temperamentų charakteristikomis. Tačiau to paties temperamento pagrindu gali formuotis skirtingi charakterio bruožai. Charakterio valingųjų bruožų dėka, žmogus gali reguliuoti savo temperamento pasireiškimus bendraudamas ir dirbdamas.



Charakteris – graikų kilmės žodis, reiškiantis ir atspaudą, kalimą ir įspaudimą. Iš tikrųjų charakteryje atsispindi žmogaus auklėjimas ir jo veikla, o iš kitos pusės, žmogus pats ,,nukala” savo charakterį. Charakteris apsprendžia žmogaus elgesį, mintis, jausmus. Tačiau charakteriu reikia laikyti ne visus žmogaus ypatumus, bet tik esminius ir pastovius. ,,Charakteris – pastovių žmogaus elgesio ypatybių visuma, kuri išreiškia jo santykį su kitais žmonėmis ir pačiu savimi, savo veiksmais”. Žinant individo charakterį, galima gana tiksliai numatyti būsimus jo veiksmus ir poelgius.

Vieni charakterio bruožai yra tipiški tam tikrai asmenų grupei. Jie priklauso nuo bendrųjų žmogaus gyvenimo visuomeninių aplinkybių, perimamos socialinės aplinkos. Dažnai būna, kad vaikai iš asocialių šeimų būna agresyvūs, pikti, nedraugiški. Šeimoje, kur svarbiausia yra materialinis gerbūvis, vaikai augs godūs, šykštūs, teikiantys pirmenybę materialinėms gėrybėms. Gi nuoširdžioje, draugiškoje aplinkoje augę vaikai dažniausia bus paslaugūs, draugiški, atviri.

Tačiau daug ką lemia ir individualios charakterio savybės. O jos priklauso nuo žmogaus vystymosi fiziologinių prielaidų:

jo duomenų;

temperamento;

aukštosios nervinės veiklos.

Charakterio pradmenis vaikas turi nuo gimimo, tai priklauso nuo jo temperamento tipo.

Temperamentu vadiname pastovias asmenybės savybes, pasireiškiančias psichinių reiškinių intensyvumu, tempais ir pastovumu. Tai vienokios ar kitokios temperamento savybės labiausiai atsispindinčios asmenybės jausminiame gyvenime.

Nors dar II mūsų eros amžiuje romėnų gydytojas Galenas buvo mėginęs išskirti 13 skirtingų temperamentų, nors ir šiuo metu pripažįstama, kad temperamentų įvairovė yra didesnė, negu ją aprašo keturi Hipokrato tipai, tačiau išsamesnės, visų pripažintos temperamentų klasifikacijos neturime. Aprašysiu būdingiausias kiekvieno temperamento, tačiau turėkite išankstinę nuostatą, kad grynų temperamentų tikrovėje nėra. Kiekvienas žmogus turi įvairių ypatybių, dominuojant kurio nors vieno temperamento savybėms. Manoma, kad temperamentas – įgimtas dalykas ir jo negalima pakeisti. Tačiau reikia žinoti, kaip elgiasi tam tikro temperamento žmogus, kad galėtum su juo susibendrauti.

Sangvinikas

Energingas, emocionalus, nejautrus, ekstravertas (atviras), nepastovus.Tai greitas, aktyvus žmogus. Jis emocingas, nepastovios nuotaikos. Emocijos išraiškingos, aiškiai atsispindi veide, gestais, pantomimika. Šio tipo žmogus gali greitai supykti, bet taip pat greitai ir atleisti. Atviras, mėgstantis bendrauti (ekstravertas).Nuoširdūs ir žavingi. Būdingas spontaniškumas: jis pirma pasako, o tik paskui galvoja, todėl bendraujant su sangviniku, reikėtų mokėti neįsižeisti dėl smulkmenų. Jis plepys, tačiau linksmas, mėgsta pramogauti, yra didelis naujovių entuziastas, tačiau jo susižavėjimai tomis naujovėmis netrunka išblėsti. Dažnai jie pasižymi atsakomybės trūkumu, nes linkę vėluoti ar net pamiršti susitikimus, yra meilūs ir
jautrūs. Sangvinikai linkę nuolat ieškoti nuotykių ir yra gana nepastovūs, tačiau jausmingi ir nepakenčia nuobodulio.

Cholerikas

Energingas, emocionalus, ryžtingas, jautrus, ekstravertas (atviras), nelabai pastovus.Tai energingas, greitų reakcijų, stiprių emocijų žmogus. Šio tipo žmogus siekia pirmauti, priešinasi viskam, kas jiems trukdo. Neretai staigiai supyksta, praranda pusiausvyrą ir negreit sugeba atleisti, nenori pripažinti, jog buvo neteisūs. Būdingas polinkis vadovauti, nes turi tam reikalingų savybių: yra atkaklūs, siekiantys tikslo iki galo. Dažniausiai nejautrūs ir neužjaučiantys, netgi šiurkštūs. Jie dažnai galvoja galintys viską aplink organizuoti ir tvarkyti, be to, mano visada esą teisūs. Bendrauti su cholerikais išties nėra paprasta. Tam reikalinga ypatinga tolerancija bei gebėjimas atleisti pykčio protrūkius, nes supykęs cholerikas šūkauja, kas tik šauna į galvą, dažnai net skaudžius dalykus. Jie valdingi ir staigiai supykstantys. Todėl labai svarbu mokėti tarsi negirdėti to, ką jis šaukia, mat praėjus pykčio priepuoliui, tikėtina, jis net neatsimins, ką sakė, mokėti į tokią aršią jo diskusijos formą reaguoti ramiai.

Flegmatikas

Pasyvus, neemocionalus, nejautrus, ramus, abejingi, intravertas (uždaras), pastovus.Tai lėtas, uždaras žmogus. Emocijos menkai pasireiškia išoriškai. Lėtai reaguoja į aplinką, todėl vienus erzina nejautrumu, kitus žavi didele ištverme. Jie geraširdžiai ir nuolankūs, blaivaus proto ir praktiški. Reikėtų sugebėti atleisti tai, kad jis nemoka entuziastingai džiūgauti jūsų pasiekimais ar sumanymais. Reikėtų išmokti tokį žmogų nuolat pastūmėti kokiai nors veiklai, nes patys flegmatikai dažnai pritrūksta stimulo ir visada laukia iki paskutinės minutės. Tačiau įvertinkite tai, kad flegmatikai paprastai pasižymi reta tolerancija ir kantrybe, kuri santykiuose dažnai ėsti neįkainojamos vertės.

Melancholikas

Jautrus, nepatiklus, nuolat randa priežasčių nerimauti, įžvelgti sunkumus ir kliūtis; ko nors imdamasis, daugiausia galvoja ne apie sėkmę, o apie tai, kaip išvengti nesėkmės; turi stiprų pareigos jausmą, todėl, prieš pažadėdamas, ilgai svarsto, ar tikrai galės

ištesėti;

Aišku, kad choleriko ar sangviniko poelgiai bus greiti, staigūs; jie greičiau susidraugaus negu melancholikas ar flegmatikas, iš kurių nereikia tikėtis greito užduočių įvykdymo ar sprendimo. Temperamento negalima pakeisti, tik šiek tiek pakoreguoti, tuo tarpu charakterį galima keisti, ugdyti jį norima kryptimi.

Dauguma žmonių nėra kurio nors vieno išskirtinai temperamento tipo. Tačiau vieno temperamento savybės yra būdingiausios, o kitų – daug mažiau.

Šiuo metu populiariausia yra cheminė temperamento tipologija. Pasak šios tipologijos, temperamentų skirtingumai priklauso nuo vidaus sekrecijos liaukų darbo. Buvo pastebėta, kad atskirų individų endokrininės liaukos yra skirtingų dydžių ir svorių. Kuo daugiau liauka išskiria hormonų, tuo stiprėja tam tikra organizmo veikla. Pavyzdžiui asmuo, kurio adrenalininės liaukos daugiau išskiria adrenalino, būna labiau jautrus ir nervingas negu kiti žmonės.Labai svarbią įtaką charakteriui turi žmogaus gyvenimo aplinkybės ir auklėjimas.

Ir tipiški, ir individualūs charakterių bruožai sudaro vienovę.

Charakterio bruožus dar galima suskirstyti į pagrindinius, kurie lemia asmenybės esmę, ir antrinius. Šie bruožai yra dinamiški. Esant vienoms aplinkybėms gali išryškėti vieni charakterio bruožai (esant dviese žmogus gali būti atviras, draugiškas), kitose aplinkybėse jis gali būti kitoks (triukšmingame vakarėlyje tas pats žmogus uždaras, nekalbus, suvaržytas).

Visus charakterio bruožus (o jų yra labai daug) pagal tai, kaip jie atspindi žmogaus požiūrį į aplinką, save, santykius su kitais žmonėmis ir t.t., galima suskirstyti pagal patologinius tipus. Iš viso jų yra 11.

1.Hipertiminis tipas

Pagrindinis tipo bruožas- visada labai gera, pakyli nuotaika, tačiau ,kartais, tą nuotaiką pakeičia pykčio, susierzinimo priepuoliai, ypač, jei kas nors nori primesti tam žmogui savo nuomonę. Hipertimikai trykšta sveikata, kolektyve dažnai būna lyderiais, vadovais. Silpnoji vieta- vienatvė, izoliacija. Kai negalimi platesni kontaktai ir nėra kur išlieti susikaupusios energijos- palūžta. Medicininėse įstaigose tokie asmenys sunkiai paklūsta režimui. Bendraujant geriausiai stengtis veikti į gerąsias savybes, patenkinti ligonio bendravimo polinkį, nes tada žmogus turi kur panaudoti savo aktyvumą. Tikra bėda, jei ligonis izoliuotas, guli ,pvz. infekciniame skyriuje.

2. Cikloidinis tipas.

Pagrindinis bruožas- nuolatinė cikliška nuotaikų kaita. Fizinis ir emocinis pakilimas kaitaliojasi su apatija ir bejėgiškumo jausmu. Šiuo periodu krenta apetitas, sunku susikaupti, tampama pesimistais ,mieguistais. Tokia nuotaika trunka 2-3 savaites. Po to grįžta į įprastinę būseną arba piktumo laikotarpį. Labai svarbu kiek laiko užtrunka fazė. Depesinėje fazėje labai sunku pakelti monotonišką gyvenimo ritmą, nuobodų darbą. Psichoterapijos uždavinys- maksimaliai ilginti gerąjį periodą, per kurį žmogus būna darbinis. Medicininis personalas, pastebėjęs tokia ciklišką nuotaikų kaitą, turi išnaudoti pakilimo fazes gydymo efektyvumo
stiprinimui, diegiant pacientui optimizmą, tikėjimą išgyti. Depresijos fazėje medicininis personalas privalo vengti didesnių reikalavimų, palaikyti pacientą, nuraminti.

3.Labilus tipas.

Pagrindinis bruožas- nuotaikų kitimo greitis. Nuotaikos kinta staigiai ,dėl menkiausių priežasčių, net smulkūs nemalonumai tokiam žmogui sukelia blogą nuotaiką ir atvirkščiai. Nuo minėtų nuotaikų greitos kaitos priklauso ir savijauta, miegas, apetitas, darbingumas, noras bendrauti. Labai sunkiai pergyvena, kai juos atstumia artimi žmonės. Skyrybos, praradimai jiems didžiulė trauma, kuri sunkiai išgyvenama. Medicininis personalas su labiliu tipu žmonėmis privalo elgtis itin atsargiai, jautriai, nes jie reaguoja į menkiausią medikų žodį ir labai vertina jiems skirtą dėmesį.

4.Astetinis- neurotinis tipas.

Pagrindinis bruožas- greitas nuovargis, dirglumas, polinkis į hipochondriją. Jiems greitai pasireiškia nuovargis, bet fizinį krūvį pakelia neblogai. Bendraujant išvargina nuolatiniais savo nusiskundimų aiškinimais ir pernelyg perdėtu susirūpinimu savo sveikata. Medicininiam personalui būtina sklaidyti nuolatines baimės susirgti įvairiomis ligomis. Kita vertus jie yra pastovūs poliklinikos lankytojai, idealūs pacientai, nes dalyvauja visuose medicininiuose tyrimuose. Jie linkę įsiklausyti į savo organizmo darbą. Silpnoji vieta- įtemptos situacijos, nes tai sukelia protinį nuovargį, o perdėta baimė dėl sveikatos atstumia ir draugus. Medicininiam personalas labai mėgsta astetinius- neurotinius pacientus, nes jie noriai gydosi, tačiau pasiekus įkyrumo laipsnį, pernelyg gausus nusiskundimai nuvargina medikus, nes „gydymas jiems nepadeda“.

5. Sensityvus tipas.

Pagrindinis bruožas- didelis jautrumas. Asmuo yra kuklus, baikštus, drovus, sau kelias didelius moralinius reikalavimus, todėl sunkiai bendrauja, nes jaučia nepilnavertiškumo kompleksą. Jų pastangos tapti lyderiais, demonstruoti sugebėjimus sužlunga. Silpnoji vieta- nepalankus aplinkinių požiūris į juos. Labai pergyvena menkiausio įtarimo poveikį. Medicininiam personalui, susidūrus su tokiu žmogumi, geriausiai nekritikuoti jo, nerodyti nusistebėjimo jų perdėtų drovimu. Kaip pacientai, jie gana stropūs, prisitaiko prie med. Įstaigos reikalavimų ir taisyklių.

6.Psichostetinis tipas.

Pagrindinis bruožas- neryžtingumas. Turi polinkį nuolat ilgai svarstyti ir abejoti. Nuolat giliai analizuoja savyje. Psichostenikams būdingos baimės, įkyrios mintys. Jie stengiasi kompensuoti savo trūkumus ir kartais netikėtai parodo ryžtą, bet kaip tik toje situacijoje, kaip to daryti nereikia. Tuo tarpu tuose situacijose kur iš tikrųjų reikia ryžtingų veiksmų- būna baikštus ir neryžtinas. Medicininis personalas privalo rodyti kantrumą ir taktą tokiems pacientams.

7.Šizoidinis tipas

Pagrindiniai bruožai- uždarumas, atsiribojimas nuo aplinkinių, nenoras, nemokėjimas užmegzti kontaktus. Nejaučia poreikio bendrauti, emocijos šaltos. Neretai šizoido vidinis pasaulis nevienalytis, pasižymi įtarimu. Vienas ryškiausių šių tipų bruožas- intuicijos stoka. Šizoidai nejaučia takto, nemoka užjausti kitų. Nesiorientuoja ar jie yra mėgstami, ar ne. Nejaučia kada palaikyti pokalbį, kada ne. Net išoriškai atrodo labai šalti, nemoka suprasti kitų žmonių jausmų, aplinkiniams gali atrodyti net žiauroki. Vidinis pasaulis labai turtingas, tačiau to niekas nemato, nes jis yra neprieinamas aplinkiniams. Todėl pagrindinės tokiu žmonių problemos kyla situacijose, kai reikia glaudžiai bendrauti, atjausti, nes jų emocinis šaltumas užgauna žmones. Medicininiam personalui reikia prisiminti, kad šis šaltumas yra tariamas, kyla iš nemokėjimo bendrauti. Būtinaį įsiminti, kad jis jautriai reaguoja, kai lendama į jų vidinį pasaulį, todėl pageidautina išlaikyti distanciją, neversti atsiverti.

8.Epileptoidinis tipas.

Pagrindinis bruožas- dirglumas, polinkis į efektus. Jų potraukiai stiprūs, tačiau epileptoidinis charakteris atsispindi jų psichinėje veikloje. Jiems būdingos disforinės būsenos su pykčiu besikaupiančio įniršio protrūkiu. Nuolat ieškoma atpirkimo ožio, o visi minėti efektai ir įniršio priepuoliai tik atrodo netikėti, bet iš tikrųjų kaupiasi tol, kol staiga prasiveržia, pvz. atvejai, kai armijoje eilinis negailėstingai sušaudo savo savo kolegas. Epileptoidai pasižymi kerštingumu, neatleidžia nuoskaudų, sunkiai apsiramina. Nuo vaikystės jie gana kruopštūs, perdėtai prisirišę prie savo daiktų. Labai paklusnūs savo viršininkams, o tapę vadais būna despotais santykiuose su pavaldiniais. Šio charakterio žmonės sunkiausiai prisitaiko prie priimtinų gyvenimo normų. Medicininiam personalui sukelia daug sunkumų: pykti, niršta, nuolat nepatenkinti, nuolat skundžiasi ,rašo skundus ant med. Personalo. Medikai turi įvertinti jų prisirišimą prie daiktų, palatos ir pan. Bendraujant su epileptoidais reikia turėti nemažai ištvermės ir kantrybės.

Šiuo metu Jūs matote 50% šio straipsnio.
Matomi 2307 žodžiai iš 4593 žodžių.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA (kaina 0,87 €) ir įveskite gautą kodą į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.