Charakteris temperamentas
5 (100%) 1 vote

Charakteris temperamentas

Charakteris

Žmogaus savitumo prielaidos

Pasaulyje nėra dviejų visai vienodų žmonių. Visi mes kažkuo skiriames.

Kiekviena asmenybė nepakartojama, pasižymi jai vienai būdinga idividualių

psichinių savybių visuma – charakteriu. Tai labai sudėtingas darinys, tam

tikromis gyvenimo aplinkybėmis sąlygojąs tipišką žmogaus elgesį. Žinodami

savo draugo charakterį, mes sakome: „Aš jį pažįstu. Esu įsitikinęs, kad

tokiu ir tokiu atveju nesusilaikys, bus šiurkštus, prikalbės nereikalingų

dalykų, o paskui gailėsis, krimsis.“ Vadinasi, mes žinome tipiškas žmogaus

savybes ir progrnozuojame jo elgesį tipiškomis sąlygomis. Kiekvienas

charakterio bruožas išreiškia žmogaus santykį su tam tikrais gyvenimo

reiškiniais.

Sakydami, kad jauonuolis yra tokio ar kitokio charakterio, mes turime galvoje

jo santykius su žmonėmis (nuoširdus, draugiškas, ciniškas, žiaurus,

nesąžiningas, pagarbus, ir pan.), požiūrį į darbą (darbštus, tingus, taupus,

punktualus ir pan.), ir į save patį (kuklus, išdidus, egocentriškas, nesavikritiškas

ir pan.). Elgesys (tipiškas, įprastinis) yra priemonė šiai sistemai išreikšti.

Vadinasi, jei jaunuolis negerbia žmonių, nedraugiškas, tingus, nesavarankiškas, jis ir

elgiasi šiurkšciai, nemandagiai, neatsakingai. Taip besielgiančius jaunuolius mes

smerkiame, skatiname taisytis.

Daugelis charakterio bruožų skatina žmogų veikti, sąlygoja jo veiksmus, poelgius.

Pavyzdžiui, du studentai turi vienodas mokymosi sąlygas, jiems būdingas teigiamas

požiūris į studijas, pasirinktą profesiją, tačiau jų charakteriai skiriasi ir todėl

bendrų tikslų jie siekia skirtingai. Vienas mokosi kasdien, tuo paciu metu, kruopščiai

susiplanuodamas literaturą visam semestrui. Antrasis studijuoja priešokiais, be

aiškesnio plano, daugiau dėmesio skirdamas probleminiams klausimams, o ne faktų

įsiminimui. Jis pats nepatenkintas savo mokymosi pobudžiu, bet kitaip dirbti nepajėgia.

Psichologų tyrimai rodo, kad kai kurie žmonės labiausiai vertina savo darbo pasiekimus,

o nesėkmiu ne itin bijo. Todėl jie renkasi sunkius uždavinius, nors ir jaučia, kad gali

ju neišspręsti, nepagrįstai rizikuoja. Kiti, priešingai, labai bijo nesėkmiu, o savo

pasiekimus mažiau vertina. Todel jie atsargūs, viskq apsvarstantys, renkasi lengvesnius

uždavinius, nors žino, kad galetų atlikti ir sunkesnius. Toks ne visai pagrįstas, bet

nuo charakterio priklausantis veiklos būdas gali pasireikšti mokymesi, darbe,

bendraujant su žmonėmis. Ypač ryškiai jis pasireiškia didelės įtampos būsenoje. Iš

tikrųjų charakterį geriausiai galima pažinti sunkiose, konfliktinese situacijose.

Nepasisekė darbe ar mokykloje, išdavė draugas ar draugė, atsirado kliūčių siekiant

gyvenimo tikslų – štai šiomis aplinkybėmis labiausiai ir išryškėja charakterio

savybės – optimizmas, tikėjimas žmonėmis, valingumas ar, priešingai, abejingumas,

nepasitikėjimas, irzlumas, kerštingumas ir pan.

Temperamentas

Žmogaus charakteris glaudžiai susijes su temperamentu. Šias sąvokas ne visi aiškiai

skiria. Todel pirmiausiai ir aptarsime, kas yra temperamentas, koks jos ryšys su

charakteriu. Temperamentas – tai pastoviausia psichinė savybė, įgimta ir mažai

kintanti. Ji sudaro pagrindą greičiau ar lėčiau formuotis įvairiems charakterio

bruožams. Norint gerai save pažinti, reiktų skirti temperamentq ir charakterį, kad

gerai žinodami temperamento ypatumus, galėtume įžvelgti, kokie charakterio bruožai

greičiau ir lengviau atsiranda, o kokie tik didelių pastangų dėka išsiugdomi.

Psichologai pabrėžia svarbiausiq temperamento ypatybę – žmogaus psichinės veiklos

dinamikq, dažnai jq lygindami su upėmis. Viena jų srauni, vingiuota, greita,

putojanti kriokliais, o kita rami lygumos upė. Jos labai skiriasi savo tėkmės greičiu,

triukšmingumu, veržlumu ir kitomis savybėmis, priklausančiomis nuo gamtinių sąlygų.

Kalbėdami apie temperamentq, turime galvoje psichiniu procesų kilimio greitį ir trukmę:

greitai ar lėtai suvokiama, susikoncentruojama, ar išlaikomas dėmesys, įsimenama,

išlaikomi vaizdiniai atmintyje ir pan. Be to, temperamentas išreiškia psichinių

procesų intensyvumą, t.y. vieno temperamento žmogaus jausmai ir valia gali būti

labai stiprus, o kito, priešingai, ir jausmai, ir valia silpni. Nuo temperamento

priklauso ir psichinės veiklos kryptingumas į tam tikrus apibrėžtus objektus

(pavyzdžiui, vieno temperamento žmogus ryškiai linkęs aktyviai veiklai, imlus

naujiems ispūdžiams, pažintims, tuo tarpu kito temperamento žmogus labiau susikaupęs

savyje, įsigilinęs į savo mintis, išgyvenimus).

Temperamentu žmonės domisi nuo seno. Žodis „temperamentas“ reiškia „dalių santykį“,

proporcijas. Mat senovės mokslininkai manė, kad temperamentas priklauso nuo

žmogaus organizme esančiu skysčių (kraujo, tulžies, gleivių) santykio. Žmogaus,

kurio organizmo skysčių sudėtyje vyravo kraujas (lotynų kalbos žodis „sanquis“),

temperamentas buvo pavadintas sangviniškuoju. Mišinys, kuriame vyravo gleivės

(graikų kalbos žodis „flegma“), pavadintas flegmatiškuoju temperamentu. Organizme

vyraujant geltonajai tulžiai (graikų kalbos žodis „chole“), turėsime choleriškąjį

temperamenta, o vyraujant juodajai tulžiai (iš graikų kalbos žodžio „melaina chole“)


melancholiškąjį temperamentq.

Suprantama, ši antikinio mokslo sudaryta klasifikacija nepaaiškina temperamento

pagrindo.Tačiau mėginimas išskirti žmonių tipus yra įdomus, beje, tai daroma

iki šiol. Bandymų suklasifikuoti žmones į tipus buvo ir yra įvairiausių. Šiuo

metu daugiausia aiškinama, kad temperamentas priklauso nuo fizinės žmogaus

konstrukcijos, vidaus sekrecijos liaukų veiklos (vokiečių psichologas E. Krečmeris,

amerikietis V. Šeldonas) arba nuo nervų sistemos savybių santykio (I. Pavlovas).

Ilgus metus tyrinėjęs aukštąją nervinę veiklą, I. Pavlovas padarė išvadą, kad yra

keturi pagrindiniai nervų sistemos tipai:

1) stiprus, nepusiausviras (jaudinimasis stipresnis už slopinimą);

2) stiprus, pusiausviras, judrus;

3) stiprus, pusiausviras, lėtas;

4) silpnas.

Šie nervų sistemos tipai ir sudaro fiziologinį temperamentų pagrindą.

Žinoma, minimi keturi tipai dar neapibūdina visų nervų sistemos savybių, tiesiogiai

Šiuo metu Jūs matote 30% šio straipsnio.
Matomi 909 žodžiai iš 3002 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.