Charakteris
5 (100%) 1 vote

Charakteris

11

_______Į v a d a s_____________________



enas valdyti žmones visuomet yra gyvybiškai svarbus vadovams bet kurioje veiklos srityje. Praeityje, kai buvo darbo jėgos perteklius ir mažas nusiskundimų skaičius, vadovas galėdavo “laikyti po padu” daugiau darbininkų ir atleisti nepatikusius. Šiais laikais prityrę specialistai tapo retenybė. Be to, labai padaugėjo skundų bei reikalavimų, kuriems tenkinti firmos išleidžia daugiau pinigų, nei kitiems veiklos objektams. Dėl visų šių faktorių valdymo menas yra vienas pagrindinių momentų vertinant firmos konkurentabilumą ir vadovybės darbo efektyvumą.

Nors žmogus yra sudėtingesnis ir mąslingesnis už bet kurį gamybinį procesį, teorinis supratimas apie jį labai menkas. Žmogaus atsakomųjų reakcijų gama žymiai platesnė nei įrengimų. Vienodi mechanizmai vienodomis sąlygomis vienodai reaguoja į konkrečius poveikius, tačiau nėra dviejų žmonių, kurie, atsidūrę vienodose sąlygose, elgtūsi vienodai ( nors jų patirtis ir būtų identiška).

Be to, žmogus reaguoja į tokius faktorius, kurie mums nežinomi, todėl jo negalima tiksliai apibūdinti. Lengva patikrinti, kaip dirba mašina, žmogus gi gali nusišypsoti, nors viduje tiesiog “verda” iš pykčio.

Nors psichologija- jauna disciplina, tačiau apie individualų mąstymą ir elgesį spėjo sukaupti nemaža žinių. Ji gali būti naudinga vadovui, kuriam būtina suprasti žmones, su kuriais dirba. Pirmos ir antros šio darbo dalies tikslas- supažindinti su kai kuriomis psichologijos mokyklomis, teorijomis, koncepcijomis, labiausiai tinkančiomis šiuolaikiniam vadovui. Žmogaus elgesio samprata leis vadovui būti atidesniu žmonėms, padėti darbuotojams patenkinti savo poreikius ir pasitarnauti organizacij

A S M E N Y B Ė S S Ą V O K A _______________

ažnai tarp savęs kalbėdami pokalbiuose vartojame žodį “asmenybė”. Kas – tai asmenybė? Dažniausiai asmenybę vadiname tiesiog atskirą konkretų žmogų. Vis dėlto svarbiausia asmenybės savybė charakteris. Kad ir kuo vėliau gyvenime būtų jaunuolis, jis pirmiausia privalo tapti vertu pagarbos žmogumi. Tai individualus derinys asmenybės savybių, išreiškiančių žmogaus požiūrį į tikrovę, kurios atspindi jo elgesys, jo atskiri poelgiai. Charakteris – visuma pagrindinių žmogaus psichinių savybių, pasireiškiančių jo elgesiu ir požiūriu į pasaulį bei patį save. Pažindamas žmogaus charakterį, galių numatyti, kaip jis pasielgs priklauso ne tiek nuo savo vidinių savybių, kiek nuo išorinių sąlygų, sakom, kad jis silpno charakterio ir atvirkščiai. Charakterio savybės žmogaus veikloje reiškiasi įvairiai. Jos rodo asmenybės požiūrį į:

1. pasaulį, tikrovės reiškinius, visuomenę. Tai žmogaus principingumas arba jo stoka, optimizmas arba pesimizmas ir kt.;

2. kitus žmones ir visuomėnę: kolektyviškumas ir individualizmas, egoizmas ir humaniškumas, jautrumas ir abejingumas, žiaurumas ir gerumas, švelnumas ir šiurkštumas, teisingumas ir netaisingumas, pasitikėjimas ir įtarumas, atvirumas ir uždarumas ir t.t.;

3. darbą: darbštumas ir tingumas, kruopštumas ir aplaidumas, iniciatyvumas ir nerangumas, novatoriškumas ir konservatizmas, taupumas ir šykštumas ir kt.;

4. patį save: reikalumas sau ir abejingumas, kuklumas ir išpuikimas, išdidumas, savikritiškumas ir jo stoka, savigarbos jausmas ir kt.

__________________________A S M E N Y B Ė S S Ą V O K A________________________

iekviena charakterio savybė tam tikromis sąlygomis lemia tam tikrus poelgius. Drąsus tas, kuriam tokia elgesio forma yra nuolatinė, tipiška. Kad pažintum žmogaus charakterį reikia laiko ir nuolatos bendrauti. Pažindami žmogaus charakterį, galime numatyti, kaip jis elgsis tam tikromis sąlygomis ir ko verta iš jo tikėtis. Jei žmogaus individualybė neturi vidinio apsisprendimo, jeigu jo poelgiai priklauso ne tiek nuo jo paties, kiek nuo aplynkybių, sakome – “žmogus be charakterio”. Charakterio bruožai reiškiasi įprastomis elgesio formomis. Visus charakterio bruožus galime suskirstyti į dvi grupes.

Pirmoji – charakterio bruožai, rodantys asmenybės kriptingumą, pvz: egoizmą (žmogus pirmiausiai rupinasi savo gerove, jam egzistuoja tik jo poreikiai ar norai); jautrumą ar šiurkštumą; polinkį bendrauti ar uždarumą; darbštumą; ar tingumą; sąžiningumą ir tvarkingumą; neatsakingumą ir aplaidumą; taupumą ar išlaidumą, pagalbą kitiems ar grubų požiūrį į žmones; kuklumą, savikritiškumą ar išpuikimą; savigarbą ar išdidumą. Kuo labiau žmogus rūpinasi kitais žmonėmis, jų interesais, tuo didesnių laimėjimų pasiekia savo veikloje, vadinasi darosi vertingesnis kaip asmenybė. Tik padėdamas kitiems žmonėms ir bendraudamas tikslui, žmogus ras kelią į save patį. Antroji grupė – valingi charakterio bruožai, kurie išreiškia mokėjimą ir įprotį samoningai reguliuoti savo elgesį, savo veiklą pagal tam tikrus principus, nugalėti kliūtis į tikslą.

Tai tokie bruožai, kaip tikslo siekimas, susivaldymas, drausmingumas, drąsa. Bet, šie charakterio bruožai vertingi tik tada, kai juos turi doroviškai išlavintas žmogus. Rašydamas apie charakterio ugdymo būdus reikėtų

A S M E N Y B Ė S S Ą V O K A



pabrėžti, jog visus charakterio bruožus atspindi veiksmai, poelgiai, santykiai ir juos ugdo. Sakykime, viriškumą ugdo tik viriški poelgiai, o charakterio bruožu jie tampa tada, kai tie poelgiai nebėra vien atsitiktiniai epizodai žmogaus gyvenime ir virsta įpročių. Charakteris formuojasi, veikiamas visuomenės aplinkos ir asmeninės patirties, didelės įtakos jam turi veikla, darbas. Todėl jis ugdomas racionaliu žmogaus veiklos organizmu, nuolatine kontrole, pagrįstais reikalavimais. Svarbią reikšmę darbininkų ypač jaunų, drasmingumui ugdyti turi vadovo, meistro, globotojo pažiūra į darbą ir žmones.

C H A R A K T E R I O S T R U K T Ū R A

pibūdindami charakterį, paprastai išskaičiuojame jo bruožus. Pavyzdžiui, Kristina yra rami, pastovi, principinga, pastabi, atkakli, sentimentali, teisinga, o Janė – inpulsivi, paviršutiniška, nesusivaldanti aistringa, nemandagi, nedraugiška. Bruožų galima priskaičiuoti daugybę. Vieni jų, matome, susiję su temperamentu – dinamiškumas, impulsivumas, pusiausvyra ir t.t. Kiti – su mūsų emocijomis – draugiškumas, emocionalumas, nuotaikingumas, sentimentalumas, šaltumas, nejautrumas, švelnumas ir pan. Tai emociniai charakterio bruožai.

Šiuo metu Jūs matote 52% šio straipsnio.
Matomi 962 žodžiai iš 1861 žodžių.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA (kaina 0,87 €) ir įveskite gautą kodą į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.