Chemijos pramonė
5 (100%) 1 vote

Chemijos pramonė

Pramonės įmonės

Labai pavojingos yra pramonės įmonės, teršiančios atmosferą įvairiomis kenksmingomis priemaišomis. Tai juodosios ir spalvotosios metalurgijos, chemijos ir naftos perdirbimo įmonės, cemento gamyklos ir kt.

Metalurgijos gamyklos išmeta į atmosferą ne tik suodžius, dulkes, sieros, anglies oksidus, bet ir įvairių metalų oksidus, fenolą, fluoro junginius. Šios priemaišos neigiamai veikia tiek žmogaus, naminių ir laukinių gyvulių sveikatą, tiek augaliją. Chemijos pramonėje naudojamos labai įvairios medžiagos, kurių – priklausomai nuo technologinio proceso ir valymo efektyvumo – vis dėlto patenka į atmosferą. Ypač daug medžiagų išsiskiria gaminant polimerinius junginius (plastmases, sintetinį pluoštą ir kt.). Chloro, fluoro gamybos ir panašių chemijos pramonės įmonių galutinis produktas gaunamas elektrolizės būdu, todėl, jei darbo režimas normalus, išmetamosiose dujose pavojingų priemaišų nedaug; atmosfera užteršiama tik pažeidus technologiją. Specifinis atmosferos teršimo šaltinis yra chemijos pramonės įmonės, gaminančios sieros ir azoto rūgštis. Jos yra būtinos gaminti daugeliui organinės ir neorganinės chemijos produktų, tarp jų ir mineralinėms trąšoms. Gaminant sieros rūgštį, atmosfera užteršiama piritų dulkėmis ir arseno junginiais; jie išsiskiria deginant sieringas rūdas. Tolesniame gamybos etape išsiskiria sieros ir šiek tiek azoto oksidų. Naudojant vietoj piritų sulfidus, teršiama mažiau, nors ir šiuo atveju išmetamosiose dujose yra sieros bei jos junginių. Gaminant azoto rūgštį (ji paprastai gaunama oksiduojant oro deguonimi amoniaką), tarp išmetamųjų dujų yra azoto oksidų, amoniako, anglies monoksido. Kai gamybos režimas gerai sutvarkytas, jų būna palyginti nedaug. Tačiau didelėse azoto rūgšties įmonėse susidaro daug šių medžiagų, todėl oras gali būti smarkiai teršiamas. Azoto trąšų gamyboje pagrindinis atmosferos teršimo šaltinis yra azoto rūgšties sintezė. Gaminant superfosfatą, tokių teršimo šaltinių dar daugiau. Tai fosfatų perdirbimo (džiovinimo, granuliavimo) procesas, kai į atmosferą išsiskiria dulkės; sieros rūgšties sintezė; sieros rūgšties sąveika su fosfatais, kai išsiskiria fluoro junginiai. Fluoro junginių išsiskiria ir koncentruojant superfosfatą. Z.Lindberg (1967), tirdama oro užteršimą ties superfosfato gamykla Latvijoje, 0,5 – 3,0 km spinduliu rado 0,04 – 0,39 mg/m3 fluoro, 0,54 – 2,10 mg/m3 sieros dioksido, 0,56 – 3,46 mg/m3 sieros rūgšties aerozolio, 0,4 – 2,91 mg/m3 azoto oksidų, 0,0018 – 0,0074 mg/m3 arseno.

Specifinis atmosferos teršėjas yra cemento gamyklos, išskiriančios labai daug dulkių. Tai daugiausia smulkios, iki 4 mikronų skersmens dulkelės; 20 – 80% jų yra laisvas arba sujungtas silikatų pavidalo silicio dioksidas. Dulkės išsiskiria daugelyje cemento gamybos etapų: transportuojant klinkerį, jį smulkinant, pakartotinai malant po kaitinimo, fasuojant. Degant klinkerį, krosnių išmetamosiose dujose, be anglies monoksido dulkių, yra sieros junginių, išsiskyrusių deginant kurą. Celiuliozės ir popieriaus kombinatų išmetamoms į atmosferą medžiagoms būdinga tai, kad kenksmingų dujų išsiskiria palyginti nedaug, tačiau tose dujose yra įvairių aštraus ir nemalonaus kvapo medžiagų. Šios įmonės daugiausia teršia atmosferą suodžiais, sieros dioksidu, sieros vandeniliu, dimetilsulfidu, įvairiais nemalonaus kvapo merkaptanais. Išmetamų medžiagų santykis priklauso nuo medienos ar celiuliozės masės perdirbimo būdų. Plastamsių, dirbtinio pluošto gamyboje išsiskiria fenolis, formaldehidas, metanolis, metilmetakrilatas, stirolis, acetonas, sieros junginiai (sieros vandenilis, sieros disulfidas) ir kt. Šios medžiagos yra nemalonaus kvapo. Didėjant naftos gavybai, sparčiai plėtojama ir jos perdirbimo pramonė. Pagrindinės į atmosferą išmetamos naftos perdirbimo įmonių priemaišos yra sieros vandenilis, sieros ir azoto oksidai, anglies monoksidas, įvairūs angliavandeniliai, merkaptanai, kietos nesudegusios dalelės (pvz., suodžiai) ir kt. Išmetamų medžiagų kiekybinė ir kokybinė sudėtis priklauso tiek nuo žaliavos (naftos) cheminės sudėties, tiek nuo jos perdirbimo technologijos.

Atmosfera gali būti teršiama sandėliuojant, transportuojant bei perkraunant žaliavą ir produkciją. Taip įvyksta, kai cisternų, rezervuarų, vožtuvų, siurblių, vamzdžių sandūrų techninė būklė bloga arba kai jie atsitiktinai išhermetinami. Tokiais atvejais oras užteršiamas lengvaisiais angliavandeniliais ir sieros junginiais, esančiais naftoje. Nepalyginamai labiau oras teršiamas naftą perdirbant, ypač katalitinio krekingo metu išskaidant ją į frakcijas. Daug nemalonaus kvapo sieros junginiais užterštų skysčių susidaro valant naftos produktus. Nustatyta, kad 12 mln. t per metus pajėgumo naftos perdirbimo įmonės, neturinčios valymo įrenginių, per parą išmeta į atmosferą 520 t angliavandenilių, 1,8 t sieros vandenilio, 600 t anglies monoksido, 310 t sieros dioksido.

ORO TARŠA LIETUVOJE

Klaipėda H2S, HCHO, CO, SO2, fenolis, dulkės

Mažeikiai CnHm, CO, NO, NO2, SO2, ksilenas, benzenas, toluenas

Venta CO, NO, NO2, SO2, klinčių dulkės

Naujoji Akmenė CO, NO, NO2, SO2, cemento dulkės

Šiauliai benzapirenas, dulkės, CO, NO, NO2, SO2

Marijampolė dulkės, CO, NO, NO2, SO2

Kaunas CO, NO, NO2, SO2, acetonas,
dulkės

Kėdainiai fluoro junginiai, CO, NO, NO2, NH3, SO2

Jonava CO, NO, NO2, NH3, SO2, CH3OH

Panevėžys Pb, CO, SO2, NO, NO2, dulkės

Alytus dulkės, fenolis, NO, CO, HCHO, NO2, SO2

Elektrėnai CO, NO, NO2, SO2

Vilnius HCHO, CO, NO, NO2, SO2, fenolis, dulkės

Utena CO, NO, NO2, SO2, dulkės

Valst. Atominė elektrinė 

Šiltnamio efektas

Žemę gaubia atmosfera, kuri sulaiko šilumą. Šis procesas vadinamas šiltnamio reiškiniu, ir jis vyksta natūraliai. Tačiau daugelis mokslininkų mano, kad žemė dabar vis labiau šyla.

Dauguma šiltnamio efektą sukeliančių dujų susidaro gamtoje vykstant natūraliems procesams, bet dabar ore jų yra per daug. Degdamas kuras ir pramonės atliekos išskiria anglies dvideginį. Jį sugeria augalai, bet dabar daug medžių iškertama, todėl anglies dvideginio suvartojama daug mažiau.

Šiuo metu Jūs matote 31% šio straipsnio.
Matomi 929 žodžiai iš 2955 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.